„Nuotaika yra ne ta, kuri yra viešai komunikuojama“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Anušauskas, komentuodamas tarptautinėje erdvėje surezonavusius itin pesimistiškus kolegos G. Landsbergio pareiškimus.

„Miuncheno saugumo konferencijoje nedaromi sprendimai, ten apsidalijama nuomonėmis. Aš grįžau ne tik iš Miuncheno, bet iš Briuselio, kur buvo Ukrainos ir NATO taryba gynybos ministrų lygiu, buvo Ramšteino formatas (...) ir NATO gynybos ministrų susitikimas“, – pridūrė jis.

Nepaisant G. Landsbergio nuogąstavimų dėl stringančios Vakarų paramos Kyjivui, A. Anušauskas pažymėjo, kad yra daugiau kaip dešimt valstybių koalicijų, telkiančių pagalbą Ukrainai. Į tokius formatus, anot jo, aktyviai įsitraukia ir Lietuva – pavyzdžiui, vadovaudama Ukrainos išminavimo pajėgumų koalicijai.

„Šalys, vis dėlto, mėgina telktis, ieško būdų (padėti Ukrainai – ELTA), viena po kitos kuriasi koalicijos Ukrainai remti“, – dėstė jis.

 Aš, vis dėlto, akcentus daryčiau į realius darbus, kurie vyksta. 

Todėl, vertindamas valstybių priimamus sprendimus, politikas ragina didesnė dėmesį skirti realiems darbams, o ne emocijoms ir nuotaikoms.

„Galima, aišku, akcentuotis į nuotaikas. Aš, vis dėlto, akcentus daryčiau į realius darbus, kurie vyksta. Norėtųsi greičiau, daugiau, bet jie bet kokiu atveju vyksta“, – apibendrino jis.

Po praėjusią savaitę vykusios Miuncheno saugumo konferencijos, ministras G. Landsbergis dalijosi niūromis nuotaikomis. Anot jo, saugumo situacija yra itin prasta, tad Vakarai privalo veikti jau dabar ir suteikti deramą paramą Ukrainai. Be to, pažymėjo šalies diplomatijos vadovas, sąjungininkės turi suskubti stiprinti ir savo pasirengimą atremti kylančius pavojus.

„Miuncheno saugumo konferencijos metu manęs paklausė, kodėl esu toks niūrus. Na, kažkas turi pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Tad štai: situacija prasta“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

„Strategiškai turėtų būti siekiama pakeisti Putino skaičiavimus. Suardyti lauką. Žinau, kad tai nėra paprasta, bet geriau pripažinti klaidas ir brėžti naują kelią pirmyn, o ne tuščiai save sveikinti. Tad, taip – grįžtu iš Miuncheno šiek kiek niūrus“, – apibendrino jis.

Miuncheno saugumo konferencija šiemet surengta jau jubiliejinį, 60-ąjį kartą. Kasmet organizuojamo renginio metu politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai susirenka aptarti globalius saugumo iššūkius ir būdus juos įveikti.

Su ašaromis akyse J. Navalnaja, – kuri daugiau nei dešimtmetį buvo šalia savo vyro, šiam metus iššūkį prezidento Vladimiro Putino valdymui, – giliai įkvėpė. „Jei tai tiesa, noriu, kad Putinas ir visa jo aplinka, Putino draugai ir jo vyriausybė žinotų: jie atsakys už tai, ką padarė mūsų šaliai, mano šeimai, mano vyrui.“

„Ir ši diena ateis labai greitai“, – sakė 47-erių metų moteris, kaip visada susirišusi plaukus į tvirtą kuodą.

J. Navalnaja buvo šalia savo neįbauginamo vyro, kai jis paskatino masinius protestus Rusijoje, išskraidino jį iš šalies, kai jis gulėjo komoje po apnuodijimo, ir drąsiai su juo grįžo į Maskvą.

Nuo tada ji kabinosi vilties, kad vėl jį pamatys, nors jam buvo skirta 19 metų kalėjimo ir jis buvo pasiųstas į griežčiausią kalėjimą.

„Tikiuosi ir tikiu, kad išvysiu Aleksejų laisvą. Nėra nieko neįmanomo, kai myli“, – pernai ji sakė „Der Spiegel“.

Kovai su Kremliumi tampant vis drąsesnei, A. Navalnas sakydavo, kad be savo žmonos nepajėgtų ištverti.

Paskutinė jo žinutė išoriniam pasauliui buvo Valentino dienos raštelis, skirtas jai: „Jaučiu, kad kiekvieną sekundę esi su manimi.“

Pirmajame įraše socialiniame tinkle po vyro mirties ji pasidalijo nuotrauka, kurioje jis bučiuoja jai į kaktą. Po nuotrauka buvo prierašas: „Myliu tave.“

Pora dažnai dalijosi savo šeimyninio gyvenimo su vaikais nuotraukomis. Jų meilės istorija įkvėpė A. Navalno sekėjus.

Ir tai buvo ryškus kontrastas V. Putinui, kuris savo asmeninį gyvenimą laiko užrakinęs po septyniais užraktais.

J. Navalnaja visada tvirtino, kad ji pirmiausia yra motina ir žmona, nesuinteresuota eiti į politiką, ir net tada, kai jos vyras buvo laisvėje, nesutiko su raginimais imtis aktyvesnio politinio vaidmens.

Tačiau dabar daugelis klausia, ar yra kas nors kitas, kas galėtų suvienyti lyderių neturinčią ir tremtyje gyvenančią opoziciją.

„Turiu jį ištraukti“

Miuncheno kalba nebuvo pirmas kartas, kai J. Navalnaja pademonstravo stoicizmą.

2020 m. vasarą ji matė, kaip jos vyras vos nemirė, kai buvo apnuodytas Sibire, gydytojų teigimu, Sovietų Sąjungoje sukurta „Novičioko“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga. Tuomet jai pavyko jį išvežti iš šalies – kai jis gulėjo ištiktas komos, o vietos gydytojai atsisakė jį išleisti, – padedant Vokietijos labdaros organizacijai.

„Kiekvieną akimirką, kai ten buvome, galvojau, kad turiu jį ištraukti“, – sakė J. Navalnaja interviu rusų režisieriui ir tinklaraštininkui Jurijui Dudui, kai jos vyras buvo gydomas Vokietijoje.

Pasak jos, valstybiniai gydytojai Sibire stengėsi vilkinti procesą, kad jis arba mirtų, arba kad nervus paralyžiuojančios medžiagos nebūtų galima atsekti.

Po penkių mėnesių, kai pora išskrido atgal į Maskvą, ji buvo tokia pat drąsi, nes suprato, kad žengęs tokį žingsnį jis atsidurs kalėjime.

„Padavėjau, atneškite mums degtinės, mes skrendame namo“, – vaizdo įraše sakė J. Navalnaja, sėdėdama šalia Aleksejaus lėktuve, kopijuodama sceną iš kultinio rusų filmo.

Nusileidus pora buvo išskirta per pasų kontrolę, ir tai buvo paskutinis kartas, kai ji matė savo vyrą laisvėje.

Jie trumpai apsikabino, tada policija jį išsivežė, o ji pati oro uoste buvo sutikta šalininkų, skanduojančių „Julija!“.

„Juodžiausi dalykai“

Nuo tada J. Navalnaja savo gyvenimą vadino vienu žodžiu: „laiškais“, ji stengėsi kasdien rašyti savo vyrui.

Jiedu susipažino atostogaudami Turkijoje ir, kaip abu prisipažino, iškart įsimylėjo.

Aleksejui pradėjus daryti politinę karjerą, J. Navalnaja atsisakė darbo bankininkystės sferoje, kad galėtų auginti jųdviejų vaikus.

Vokietijoje atsigavęs po apnuodijimo, A. Navalnas juokavo, kad jo žmonos pažiūros yra radikalesnės nei jo.

„Kai nesi politikas, bet matai juodžiausius dalykus, nukreiptus prieš tavo šeimą, tada, žinoma, tai tave radikalizuoja“, – sakė jis interviu J. Dudui.

Nuo tada, kai A. Navalnas buvo įkalintas, J. Navalnaja sakė neseksianti Svietlanos Cichanouskajos, tapusios Baltarusijos opozicijos lydere po to, kai jos vyras buvo įkalintas, keliu.

„Julija Navalnaja tampa politine figūra, nori ji to ar nenori“, – socialiniame tinkle pareiškė Rusijos politikos apžvalgininkė Tatjana Stanovaja tą dieną, kai mirė A. Navalnas.

Ji taip pat pastebi, kad karas yra ir apie demokratijų atsparumą ir gebėjimą veikti spaudimo ir agresijos sąlygomis.

„Kol Rusija tęsia brutalų karą prieš Ukrainą, saugumas yra mūsų bendrų interesų viršuje. Šis karas kartu yra ir apie demokratijų atsparumą ir gebėjimą veikti autokratijų spaudimo ir agresijos sąlygomis“, – pranešime sakė premjerė.

Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujanti I. Šimonytė penktadienį susitiko su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu ir Bulgarijos Vyriausybės vadovu Nikolajumi Denkovu.

Susitikimuose aptartos saugumo, paramos Ukrainai, dvišalių santykių temos ir Europos Sąjungos bei šalių aktualijų klausimai.

Kaip pažymėjo premjerė, paramos Ukrainai sparta šiuo metu yra kritinės reikšmės.

Susitikimuose akcentuota svarba NATO sąjungininkėms stiprinti gynybos pajėgumus esamų grėsmių akivaizdoje. Taip pat aptarti neteisėtos migracijos užkardymo klausimai, Bulgarijos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesas.

„Demokratijų solidarumas ir tarpusavio pasitikėjimas yra mūsų, euroatlantinės šeimos narių, stiprybė“, – pranešime sakė ji Miuncheno saugumo konferencijos sesijos, skirtos Europos strateginio suvereniteto temai, diskusijoje.

Sesijoje diskutuota apie Europos saugumo stiprinimą, Europos Sąjungos (ES) ekonominį konkurencingumą ir atsparumą, Bendrijos globalaus vaidmens potencialą, bendradarbiavimą tarp demokratijų autoritarinio iššūkio akivaizdoje.

I. Šimonytė pažymėjo, kad ES – ypač sėkmingas taikaus bendrabūvio projektas, paremtas vertybėmis. Nepaisant valstybių skirtingų istorinių patirčių, kultūrų ir institucijų, bendros vertybės leidžia rasti sutarimą veikti vieningai net ir didelių iššūkių laikotarpiu, Rusijai pasikėsinus ne tik į Ukrainos laisvę ir suverenitetą, bet į visos Europos saugumą ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Visa tai, kas mums sava ir ką mes branginame, Rusija mėgina išnaudoti savo naudai.

Sesijoje akcentuota, kad ES stiprybė globaliu mastu priklausoma nuo jos narių vienybės, aptarta priklausomybių nuo autokratinių režimų mažinimo svarba energetikoje ir kitose srityse, diskutuota apie Rusijos iššūkį žemyno saugumui jos vykdomo karo Ukrainoje kontekste.

„Visa tai, kas mums sava ir ką mes branginame, Rusija mėgina išnaudoti savo naudai. Jie mėgina pasinaudoti mūsų nepriklausomų teismų sistema kvestionuodami sankcijas, dangsto propagandą po mūsų šalyse puoselėjimais žodžio ir spaudos laisvės principais, jie ilgą laiką naudojosi Vakarų švietimo, sveikatos priežiūros pasiekimais savo ir artimųjų gerovei, kaupė turtą žinodami, kad būtent čia akyliausiai saugoma nuosavybės teisė“, – diskusijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad autokratiniai režimai taip pat bendradarbiauja, prisitaiko ir mokosi, stebi Vakarų atsaką į iššūkius, su kuriais susiduriama, todėl šiuo metu ypač svarbi strateginė kantrybė remiant Ukrainą.

Diskusijoje  taip pat dalyvavo Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Antonio Tajani, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos narys Benjaminas Haddadas ir Vokietijos Socialdemokratų partijos kopirmininkas Larsas Klingbeilas.

„Jungtinių Valstijų vaidmuo sustiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą yra ypatingai didelis ir labai vertiname jūsų asmeninį ilgametį indėlį šioje srityje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

„Šiandien Vakarų vienybė ir JAV lyderystė Ukrainos rėmėjų gretose sulaiko Rusijos agresiją nuo plitimo gilyn į Europą. Todėl labai svarbu, kad karinė parama Ukrainai būtų spartinama ir didinama, nes tik Ukrainos pergalė leis atkurti tvarią taiką Europoje ir atgrasys agresorius nuo kėsinimosi į taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – tvirtino I. Šimonytė.

Ukrainos pergalė leis atkurti tvarią taiką Europoje ir atgrasys agresorius nuo kėsinimosi į taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Pasak pranešimo, I. Šimonytės ir N. Pelosi aptarė transatlantinio saugumo stiprinimą, autokratijų iššūkį demokratijoms ir taisyklėmis paremtai pasaulio tvarkai, Rusijos karą Ukrainoje ir parama Ukrainai.

I. Šimonytės teigimu, JAV ir kitų NATO sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra esminis regiono saugumo elementas, sutvirtinantis kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir užtikrinantis patikimą atgrasymą.

Susitikime taip pat akcentuota bendradarbiavimo su demokratiniais partneriais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione svarba, demokratijų solidarumas sergint bendromis taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką autokratijų iššūkio akivaizdoje.

„Rusija yra ne tik agresyvi, bet ir pavojinga kaimynė, žvanginanti ginklais bei sėjanti mirtį ne tik Europos kontinente. Japonija jau yra strateginė Lietuvos prekybos partnerė, bet atėjo metas stiprinti partnerystę ir saugumo srityje“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Miuncheno saugumo konferencijoje susitikęs su Japonijos užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi. 

G. Landsbergis padėkojo Japonijos diplomatijos vadovui už principingą poziciją sankcijų Rusijai klausimu. „Ekonominis spaudimas Rusijai artina Ukrainos pergalę“, – susitikimo metu sakė ministras.

Rusija yra ne tik agresyvi, bet ir pavojinga kaimynė, žvanginanti ginklais bei sėjanti mirtį ne tik Europos kontinente.

Japonija šiuo metu pirmininkauja G-7 formatui ir pažadėjo ir toliau aktyviai telkti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai.

Lietuvos ir Japonijos ministrai taip pat aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą prekybos, mokslinių tyrimų ir kitose srityse.

2022 metais, lyginant su 2021 metais, lietuviškos kilmės eksportas į Japoniją padidėjo 25 proc. (nuo 70,81 mln. iki 88,35 mln. eurų). Lyginant bendrą eksportą į Japoniją, 2022 metais stebimas 33 proc. augimas (nuo 77,98 mln. iki 103,94 mln. eurų).

„Iš patirties žinome, koks svarbus yra kitų šalių dalijimasis patirtimi ir parama eurointegracijos procesui, todėl tvirtai remiame Kosovą šiame kelyje ir sveikiname pasiektą pažangą įgyvendinant reformas. Aiški laikysena remiant Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios tik patvirtina, kad Kosovas priklauso bendrų vertybių euroatlantinei šeimai“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, Lietuva remia Kosovo eurointegracijos siekius, nuosekliai palaiko ES vizų režimo liberalizavimą Kosovui.

I. Šimonytė su Kosovo premjeru A. Kurti aptarė Kosovo eurointegraciją ir tolimesnei jos pažangai aktualias Lietuvos ir Kosovo bendradarbiavimo kryptis, valstybių dvišalius santykius, situaciją Vakarų Balkanų regione, Belgrado-Prištinos dialogą, Rusijos karą prieš Ukrainą.

Susitikime pažymėta, kad taika ir stabilumas Europoje, taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka – bendras tiek Lietuvos, tiek Kosovo interesas, pažymėta susitikime, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbi demokratinių šalių atsakomybė ir bendradarbiavimas užtikrinant taiką Europoje.

Premjerės I. Šimonytės teigimu, reikalinga spartinti paramos Ukrainai tiekimą, o kartu didinti spaudimą agresorei Rusijai tarptautinėmis sankcijomis ir šalies tarptautine izoliacija.

Susitikime taip pat aptarta situacija Vakarų Balkanuose.

I. Šimonytė išreiškė viltį, kad visavertės ES stebėjimo misijos Armėnijoje (EUMA) įsteigimas prisidės prie padėties pasienyje stabilizavimo ir tarpusavio pasitikėjimo didinimo.

Kaip nurodoma pranešime, I. Šimonytė pabrėžė ES ir Armėnijos visa apimančios sustiprintos partnerystės susitarimo įgyvendinimo ir glaudesnių ES-Armėnijos santykių svarbą bei pakartojo Lietuvos pasirengimą toliau dalintis Lietuvos ekspertize ir parama įgyvendinant reformas.

Susitikimo metu aptarta saugumo situacija Pietų Kaukaze, Armėnijos-Azerbaidžano taikos procesas, Rusijos karas prieš Ukrainą, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimas, Armėnijos demokratinių reformų darbotvarkė.

Lietuvos ir Armėnijos premjerai  tai pat aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, paramos Ukrainai klausimus bei pabrėžė dviejų demokratinių valstybių, Lietuvos ir Armėnijos, bendradarbiavimo svarbą.

I. Šimonytė dalyvauja Miuncheno saugumo konferencijoje, kurios metu kalbės sesijoje skirtoje Europos strateginio suvereniteto temai.

Miuncheno saugumo konferencija – didžiausia kasmetinė saugumo konferencija, kurioje dalyvauja pasaulio valstybių vadovai, akademinio ir verslo pasaulio atstovai. Šių metų konferencija rengiama 59-ąjį kartą.

Šiame tarptautiniame renginyje dalyvauja ir prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrai Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas, jie į Miuncheną atvyko penktadienį.

Renginio programoje nurodoma, jog I. Šimonytė sekmadienį kartu su Belgijos premjeru Alexanderu De Croo (Aleksandru De Kro), Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani (Antoniju Tajani) ir Vokietijos Socialdemokratų partijos generaliniu sekretoriumi Larsu Klingbeilu dalyvaus diskusijoje „Išsipildžiusi svajonė: Europos strateginio suverenumo link“.

Kaip nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas, konferencijos metu taip pat numatyti premjerės interviu žiniasklaidai.

Miuncheno saugumo konferencija – didžiausia saugumo konferencija, rengiama jau 59-ąjį kartą. Čia kasmet renkasi pasaulio politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai aptarti globalių saugumo iššūkių ir būdų juos įveikti.

Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvauja Jungtinių Valstijų (JAV) viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi (Vang Ji), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Praėjus metams po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje, konferencijoje bus sprendžiama, kaip būtų galima laikytis „taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos“, sakė renginio pirmininkas Christophas Heusgenas (Kristofas Hoisgenas).

Ukrainai konferencijoje atstovaus užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Planuojama, kad Bavarijos sostinėje vyksiančiame susitikime daug dėmesio bus skiriama ir paaštrėjusiems JAV bei Kinijos santykiams. Po to, kai vasario pradžioje Vašingtonas numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, santykiai tarp jų pasiekė naują įtampos tašką.

Miuncheno saugumo konferencija vyksta nuo 1963 metų.

„Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio. (...) Kadangi net ir tie sprendimai, kuriuos priėmėme dėl tankų, bus įgyvendinti per keletą mėnesių ar ilgiau“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.

„Įžengėme į kritinę šito karo stadiją ir, kaip aš sakau, patys sprendimai karo lauke nekovoja, kovoja tankai kaip ir kita karinė įranga“, – pridūrė prezidentas.

Berlynas neseniai sutiko perduoti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą. 

Danija, Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai taip pat pažadėjo per artimiausius mėnesius nusiųsti bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“. 

JAV neseniai taip pat paskelbė siųsianti Ukrainai tankų, tačiau pabrėžia, jog jų pristatymas užtruks bent kelis mėnesius.

Prezidentas taip pat sakė, kad liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas gali tapti istoriniu.

Pasak jo, tam reikalinga „ne tik tai karinė parama (Ukrainai – BNS), bet ir NATO rytinio flango stiprinimas, priemonių, reikalingų jam sustiprinti įgyvendinimas“.

„Madrido susitikime (NATO viršūnių susitikime, vykusiame pernai liepą – BNS) mes priėmėme deklaracijas, dabar atėjo laikas tų deklaracijų įgyvendinimui“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, vienas svarbiausių elementų būsimame Aljanso viršūnių susitikime – gynybos planų, įtraukiant regioninius gynybos planus, patvirtinimas.

Miucheno konferencijoje Lietuvos vadovas aptarė Ukrainos perspektyvas įstoti į NATO, susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) prašė didesnio Paryžiaus įsitraukimo šiuo klausimu.

„Visi suprantame, kad NATO narystė nėra galima, kol šalis yra karo apystyvose, bet aš galvoju, kad turime pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris būtų suprantamas kaip signalas judėti į priekį ir karui pasibaigus labai greitai priimti sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.