MOSTA vykdomi tyrimai, apibendrinti mokslo, studijų, inovacijų būklės apžvalgoje nėra savitiksliai. Pateiktos įžvalgos, išvados, rekomendacijos tampa svariu indėliu priimant strateginius sprendimus, rengiant teisės aktų projektus, jas naudoja ne tik analitikai, bet ir AM vadovai, sprendimų priėmėjai.
Pabrėšiu, pagrindinis šių metų Būklės apžvalgos objektas – mokslo ir studijų institucijų tinklas. Taip pat pirmą kartą apžvalgoje įtraukta inovacijų dalis. Inovacijos dėl savo specifikos nagrinėjamos platesniame nei mokslo ir studijų institucijų kontekste.
Nors per pastaruosius vienerius metus kilo daug iniciatyvų ir priimta nemažai sprendimų esamoms problemoms spręsti: Švietimo ir mokslo ministerija parengė Mokslo ir studijų įstatymo projektą, pateikė siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių, kelios aukštosios mokyklos paskelbė jungimosi planus, inicijuotos konkrečios priemonės kelti reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, koreguojama studijų programų akreditavimo tvarka, patvirtinti studijų krypčių aprašai, įtvirtinta nuolatinė absolventų karjeros stebėsena, atliktas mokslinės veiklos lyginamasis tyrimas ir vertinimas, patvirtintos sumanios specializacijos stebėsenos tvarkos aprašas ir t.t. Tačiau atlikta analizė atskleidė, jog didieji iššūkiai, tenkantys mokslo ir studijų institucijoms, vis dar išlieka.
Turim pripažinti, kad mokslo ir studijų institucijoms, Seimui, Vyriausybei tenka skubiai ieškoti sudėtingų sprendimų, kaip mažinti sistemos fragmentaciją, stiprinti mokslo ir studijų kokybę, skatinti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir išteklių konsolidavimą, didinti veiklos efektyvumą, bei sprendimų, kaip tapti pasaulyje konkurencinga mokslo, studijų ir inovacijų erdvės dalimi, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Lietuvos mokslo ir studijų būklėje išskirti pagrindiniai iššūkiai mokslui, studijoms ir inovacijoms
Mažėja valdžios sektoriaus asignavimai aukštajam mokslui. Per penkerius metus valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos aukštojo mokslo studijoms, kaip BVP dalis, sumažėjo dvigubai – nuo 1,2 proc. 2010 m. iki 0,6 proc. 2014 m.
2010–2014 m. valdžios išlaidos aukštajam mokslui sumažėjo 33 proc., o 2014 m. Lietuvos valstybinis sektorius aukštajam mokslui išleido 64 proc. mažiau, nei vidutiniškai išleido kitos ES šalys, šias išlaidas perskaičiavus vienam gyventojui.
Didėja Lietuvos MTEP finansavimo priklausomybė nuo ES struktūrinės paramos. Didžiausią MTEP lėšų dalį sudaro ES fondų lėšos, pvz., 2014 m. šios lėšos sudarė 81,7 proc. visų užsienio lėšų.
Efektyvų lėšų panaudojimą ypač sunkina egzistuojanti fragmentacija aukštojo mokslo ir mokslo sistemoje. Esamam Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklui finansavimas MTEP nepakankamas, ypač jei tikimės proveržio ir siekiame finansuoti pažangiausius, inovatyviausius mokslinius tyrimus.
Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos remiantis indėlio, o ne rezultato rodikliais. Valstybės biudžeto lėšos valstybės finansuojamose studijų vietose skiriamos pagal tai, kiek numatytų studijų krepšelių į šią mokyklą atsineša įstojusieji, o ne pagal aukštosios mokyklos studijų veiklos rezultatus, pvz., iškritusiųjų skaičių, absolventų įsidarbinimo duomenis ir pan. Ekspertai tokią praktiką sieja su studijų kokybės prastėjimo problema, kai aukštosios mokyklos, esant studentų mažėjimo tendencijoms, priverstos nekelti reikalavimų stojantiesiems, nes nenori prarasti jų.
Mokslo veiklos vertinimo ir finansavimo sistema skatina mokslo publikacijų kiekybę, o ne kokybę. Skiriant finansavimą institucijų ūkiui ir administravimui bei MTEP infrastruktūrai, į institucijos veiklos rezultatus nėra atsižvelgiama. Ekspertai siūlo, kad mokslo vertinimas turėtų būti atliekamas pasitelkiant nepriklausomus ekspertus bei didesnį svorį suteikiant mokslinės veiklos kokybei, o riboti finansiniai ištekliai MTEP veikloms ir MTEP infrastruktūrai turėtų būti skiriami pagal mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatus. Įvairiose Lietuvos ir užsienio ekspertų rengiamose ataskaitose pabrėžiama, kad Lietuvoje trūksta aiškesnių sąsajų tarp valstybinės studijų, mokslo ir inovacijų politikos vizijos ir jos įgyvendinimo priemonių.
Pernelyg lėtai reaguojama į studentų mažėjimo keliamas problemas. Per paskutinius septynerius metus studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose sumažėjo daugiau nei trečdaliu: nuo 210 tūkst. iki 134 tūkst. Nesiimant jokių veiksmų, MOSTA skaičiavimais, 2020 m. visi šalies universitetai bendrai priims mažiau studentų, nei keturi didžiausieji jų priėmė 2010 m.
Ekspertai dažnai mini, jog mokslo ir studijų sistemoje vyrauja fragmentacija, susmulkėjimas, išsibarstymas .Nurodomi tokie aspektai: per mažos ir pernelyg susikoncentravusios didmiesčiuose aukštosios mokyklos, studijų programų persidengimas, mokslinių tyrimų teminis dubliavimasis, menkas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, mokslo ir studijų infrastruktūros fragmentiškumas. Toks išsiskaidymas neužtikrina kompetencijų ir išteklių ir potencialo koncentracijos. Dar labiau ryškėja studijų programų dubliavimosi problema ne tik universitetuose ar kolegijose, bet ir tarp universitetų ir kolegijų. Ypač didelis studijų programų dubliavimasis socialinių mokslų srityje. Pvz., vadybos krypties studijas siūlo 23 aukštosios mokyklos 40-yje studijų programų; verslo krypties studijas – 20 aukštųjų mokyklų 32-ose studijų programose. Neramina universitetų, kolegijų požiūris į studijų kokybę, bandymas išgyventi kuriant vis naujas studijų programas ir priimant visus norinčius. Taip dar labiau atstumia gabesniuosius studentus ir dėstytojus.
Tik kas antra studijų programa (2010–2015 m.) yra visiškai akredituota visam 6 m. laikotarpiui.
Išlieka žemas įstojusiųjų pasirengimas studijoms. Studentų pasirengimą studijuoti aukštajame moksle kaip prastą ir labai prastą apibūdino 44 proc. apklaustųjų dėstytojų. 2015 m. bendrojo priėmimo analizė parodė, kad 43 proc. visų įstojusiųjų surinko ne daugiau nei 4 balus. Priimtųjų į mokamas vietas konkursiniai balai gerokai žemesni: tiek universitetuose, tiek kolegijose vyrauja surinkusieji 0–4 balus (63 proc.). Įstojusiųjų žemo pasirengimo studijuoti problemą mėginama spręsti įvedant minimalius stojamuosius balus. 2015 m. aukštųjų mokyklų nusistatyti minimalūs reikalavimai (kolegijose – 0,8, o universitetuose – 1 stojamasis balas stojantiesiems į VF vietas) problemos neišsprendė. Universitetų palyginimas pagal priimtųjų pasirengimo studijuoti kriterijų, kaip iš dalies perteikiantį universitetinių studijų kokybę, atskleidė, kad ne mažesnio nei 3 konkursinio balo stojantiesiems įvedimas paveiktų beveik visas institucijas, apskritai į universitetus įstotų 13 proc. mažiau studentų. Įvedus minimalų konkursinį balą 2, kolegijos netektų 22 proc. studentų.
Ekspertai pažymi, kad institucijų kokybiniam augimui trukdo ir tai, kad mokslas ir studijos orientuoti į nacionalinę rinką, žemas tarptautinis konkurencingumas.
Lietuvoje yra neigiamas tarptautinio mobilumo balansas: daugiau studentų ir akademinių darbuotojų išvyksta, nei atvyksta. Iš Lietuvos tyrėjai ilgesniems nei 15 dienų vizitams išvyksta 3,5 karto dažniau, nei į Lietuvą atvyksta tyrėjai iš užsienio. Iš Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visos studijų programos išvyksta (2012 m. duomenimis) apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 proc. Į Lietuvą atvykusių studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27 vidurkis – 3,6 proc.
Taip pat nėra didelis studijų, vykstančių užsienio kalba, skaičius. 2014 m. iš 1804 įregistruotų studijų programų, anglų k. buvo teikiamos 230, rusų k. – 47, vokiečių k. – 10, prancūzų k. – 4. Vis dėlto studijuojančiųjų užsienio kalba skaičiai auga.
Iš užsienio pritrauktų doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičiai – vieni mažiausių ES. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus esame 116, o pagal gebėjimą juos išlaikyti – 108 vietoje iš 140 šalių. 2015 m., ŠVIS duomenimis, Lietuvoje doktorantai ne Lietuvos piliečiai sudarė 3 proc. visų doktorantų. Mokslinės veiklos lyginamojo tyrimo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje mokslinę veiklą vykdė 8, 2012 m. – 5, 2013 m. – 14 podoktorantūros tyrėjų iš užsienio.
Mokslinių publikacijų sklaida ribota. Matuoti šalies mokslo tarptautinį konkurencingumą galima pagal mokslo darbų prieinamumą tarptautinei bendruomenei ir bendradarbiavimą rengiant bendras publikacijas su užsienio kolegomis. 2009–2013 m. 87 proc. visų rašytų disertacijų buvo rengiamos lietuviškai. Remiantis Lietuvos publikacijų duomenų bazės 2010–2014 m. duomenimis, 13 proc. visų Lietuvos mokslinių straipsnių parengiama drauge su kolegomis iš užsienio.
Mūsų šalyje, palyginti su ES, didžiausia dalis tyrėjų dirba keliuose sektoriuose (beveik 41 proc.), dažniausiai – AM ir viešajame sektoriuje. Taip pat Lietuvos tyrėjai dėstymo veikloms skiria daugiau laiko nei jų kolegos Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. 46 proc. Lietuvos tyrėjų daugiau nei pusę savo darbo laiko skiria dėstymui, o Vakarų Europos šalyse daugiau nei pusė tyrėjų dėstymui skiria mažiau nei 25 proc. savo darbo laiko. Toks reiškinys aiškintinas mažu darbo užmokesčiu ir tuo, kad mokslo ir studijų institucijos, turėdamos ribotus finansinius išteklius, akademinius darbuotojus dažnai įdarbina daliai etato. Šis reiškinys ypač dažnas tarp jaunesniųjų tyrėjų ir dėstytojų.
Įsitvirtinusių ir vadovaujančių Lietuvos tyrėjų vidutinis minimalus atlyginimas yra 4 kartus mažesnis nei ES 27 vidurkis (jei lygintume perskaičiavę pagal perkamosios galios paritetą). Vidutinis docentų atlyginimas Lietuvos aukštosiose mokyklose – 903 Eur, lektorių – 553 Eur, o asistentų – 345 Eur, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje 2015 IV ketvirtį – 744,2 Eur.
Lietuvoje MTEP finansuoja viešasis sektorius, o ES – verslas. ES, ypač Vakarų valstybėse, verslo sektorius yra didžiausias MTEP finansavimo šaltinis. 2013 m. duomenimis, ES verslo sektoriaus finansavimas MTEP sudarė 55 procentus. Lietuvoje, nuo 2013 m. svarbiausiu MTEP finansavimo šaltiniu tapo užsienio šaltiniai, tačiau didžiausią šių lėšų dalį sudaro ES fondų lėšos (83 proc.). Tendencijos šiek tiek kinta, nes Lietuvoje, 2014 m. net 29 proc. išaugus verslo finansavimui, visų MTEP finansavimo šaltinių – užsienio, valdžios ir verslo – dalys susilygino.
Lietuvoje MTEP darbams daugiausiai išlaidų skirta aukštojo mokslo sektoriuje – 53 proc. visų MTEP išlaidų. Verslo sektorius finansavo apie 14 proc. MTEP darbų aukštojo mokslo sektoriuje. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES 28, kuris netiesiogiai parodo mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį.
Remiantis Inovacinės veiklos tyrimu, technologines inovacijas diegiančios įmonės vis mažiau bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų institutais. Tai reiškia, kad vykdoma MTEP veikla mokslo ir studijų institucijose nėra aktuali technologines inovacijas diegiančioms įmonėms. Viena vertus, galima teigti, kad aukštosios mokyklos bendradarbiauja su verslo įmonėmis, kita vertus, mokslo ir studijų institucijos Lietuvoje nelabai prisideda prie inovacinės veiklos plėtojimo. Ekspertai pažymi, kad inovacinės veiklos koordinavimui Lietuvoje trūksta tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo. Dabartinė valdymo sistema išlieka labiau orientuota į procesą, o ne į partneryste grįstą programų valdymą.
Institucijų, skatinančių inovacijas ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą, funkcijos yra fragmentuotos ir dubliuoja viena kitą. Pagrindinės inovacijų sistemos valdymo problemos išlieka skirtingų finansavimo šaltinių ir fondų tarpusavio derinimas, sisteminio lygmens koordinavimas ir stebėsena.
Maža mokslo ir studijų institucijų projektų orientacija į prototipus, rinkai tinkančius produktus, pumpurines įmones. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos turi per mažai patirties ir motyvacijos kurti patentuojamus, licencijuojamus ar kitaip komercinamus rinkai tinkamus produktus. Taip pat pastebimai trūksta startuolių ir pumpurinių įmonių. Norint tyrimų rezultatus paversti produktais, reikia stiprinti mokslo ir studijų institucijose atliekamų MTEP projektų valdymą, juos siejant su parengta strategija. Lietuvos mokslo sistema yra fragmentuota, todėl bendradarbiavimo kultūra, ne tik tarp mokslininkų ir verslininkų, bet ir tarp skirtingų institucijų mokslininkų, yra žema.
Ribotas privataus sektoriaus inovatyvumas. Pagrindinis vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos iššūkis išlieka struktūrinių ekonomikos pokyčių skatinimas, diversifikuojant tradicinius sektorius aukštesnės, žiniomis grįstos pridėtinės vertės kūrimo link. Pagal patentines paraiškas EPT vienam gyventojui Lietuva siekia tik 10 proc. ES vidurkio. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje tik 16 proc. tyrėjų dirba verslo sektoriuje, kai ES vidurkis – 47 proc.
Mažas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas Horizontas 2020“ programoje. 2014 m. buvo patvirtintos 4 Lietuvos įmonių paraiškos, 2015 m. – 6. Jei lygintume su Estijos MVĮ, 2014 m. – 14, 2015 m. – 13.
Aptariant Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylančius iššūkius ir pastebimas tendencijas, susisteminta plati duomenų aibė: remiamasi naujausia prieinama oficialiosios statistikos ir kita statistine informacija, 2014–2016 m. MOSTA atliktų teminių tyrimų duomenimis ir išvadomis, Aukštojo mokslo tarybos, Bolonijos ekspertų grupės, Europos Komisijos ir kitų ekspertų teiktomis išvadomis ir rekomendacijomis.
Būklė nėra politinis dokumentas, tai analizė, tendencijų ir iššūkių formulavimas. Iššūkiai suprantami kaip mokslo ir studijų sistemoje kylančios problemos. Tendencijos formuluojamos kaip kylančių iššūkių priežastys, sudėtinės dalys, pateikiant esamais duomenimis grįstus įrodymus. Tikime, kad ši analizė bus naudinga kiekvienai tobulėti norinčiai studijų ir mokslo institucijai.
MOSTA yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
Paviešinta, kiek uždirba studijuojantys ir baigę skirtingus mokslus Lietuvoje 2
