„Išanalizavę ir įvertinę apklausos duomenis matome, jog daugumos Savivaldybių nuomonė šiuo klausimu sutampa – naujoji tvarka nepasiteisino. Todėl LSA kreipsis į Vyriausybę ir prašys atsižvelgti į šios LSA surengtos apklausos rezultatus bei grąžinti ankstesnę mokslo metų trukmę“, – sakė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Siekdama išsiaiškinti švietimo bendruomenės nuomonę dėl mokslo metų trukmės, LSA liepos pradžioje kreipėsi į visas šalies savivaldybės bei paprašė šiuo klausimu padiskutuoti su savo miesto bei rajono švietimo bendruomene ir pateikti savivaldybės poziciją LSA.
Iš 60 šalies savivaldybių apklausoje dalyvavo 49, ir dauguma jų – 40 – pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą. Tai sudaro 81,6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Kad mokslo metų trumpinti nereikia, pasisakė 8 savivaldybės (16,3 proc. dalyvavusiųjų apklausoje). Viena savivaldybė vieningos nuomonės nepateikė. Tai sudaro 2 proc. apklaustųjų.
To pageidauja ir švietimo bendruomenė, ir mokinių tėvai. Tikiu, kad į šią Savivaldybių išsakytą nuomonę Vyriausybė atsižvelgs.
Taip pat paaiškėjo, kad tik trys mokyklos (iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti, lauke tvyrant karščiams.
Surengti apklausą dėl mokslo metų trukmės LSA apsisprendė sulaukusi ne vienos savivaldybės nuomonės, jog prailginus mokslo metus, dėl birželį tvyrojusių didžiulių karščių ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Į LSA besikreipusios Savivaldybės nurodė, kad didžioji dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga dalyvauti ugdomajame procese. Akcentuota ir tai, jog neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pačiu metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, ir dalis mokytojų negali vesti pamokų.
Savivaldybės taip pat nurodė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų, kadangi vienu metu muziejai nepajėgūs visų norinčių priimti į ekskursijas ir edukacines programas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama vos 4,20 Eur), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių ekskursijų ir kelionių išlaidų.
Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas.
Kadangi vienos savivaldybės siūlė trumpinti mokslo metus, o kitos – leisti mokykloms savarankiškai, atsižvelgiant į esančias sąlygas, priimti sprendimus dėl ugdymo proceso organizavimo ir trukmės, LSA nutarė šiuo klausimu surengti apklausą. Visų šalies savivaldybių buvo paprašyta išsakyti savo nuomonę bei pateikti argumentuotas įžvalgas, ar būtina (jei būtina – kiek) trumpinti mokslo metus bei nurodyti, kiek savivaldybės ugdymo įstaigų yra pritaikytos dirbti, kai temperatūra lauke viršija 28 laipsnius karščio.
LSA viceprezidentas Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, jog absoliučios daugumos šalies Savivaldybių išreikštas noras, kad būtų grąžinta senoji mokslo metų trukmė, yra svarus argumentas. „To pageidauja ir švietimo bendruomenė, ir mokinių tėvai. Tikiu, kad į šią Savivaldybių išsakytą nuomonę Vyriausybė atsižvelgs, ir bus grįžta prie senosios mokslo metų trukmės“, – sakė Š. Vaitkus.
