Ryškus akcentas
Kaune laukiama „Mokslo salos“ atidarymo, nes šis mokslo centras neabejotinai taps dar vienu ryškiu miesto traukos centru. Kol erdvėse darbuojasi statybininkai, „Kauno diena“ pasidomėjo, kokios ekspozicijos vilios lankytojus.
„Mokslo centro idėjos ašis yra trys tarpusavyje susiję elementai, kurie sukuria mus supantį kasdienį pasaulį, – žmogus, aplinka, mašina. Siekiama atskleisti žmogaus, jį supančios aplinkos ir technologijų sąveiką. Nuolatinę ekspoziciją sudarys aštuonios tarpusavyje susipinančios temos“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.
Tema „Žmogaus kūnas ir sveikata“ – čia nagrinėjama kūno sandara ir veikimo principai, iš ko susideda ir kaip veikia žmogaus organizmas, kodėl ir kaip kvėpuojame, kodėl plaka širdis, juda kūnas. Keliamas klausimas, kokią įtaką mokslo pasiekimai daro sveikatai ir gyvensenai, kaip šie pasiekimai gali pakeisti gyvenimą ateityje.
„Žmogaus kūnas ir sveikata neatsiejami nuo maisto temos, kuris palaiko gyvybę. Tad nagrinėjama ir ši tema, kaip ir iš kur maistas atsiranda, kiek energijos, vandens ir kitokių resursų sunaudojama jo gamybai, kiek energijos jis suteikia, kokį poveikį aplinkai sukuria mūsų kasdieniai mitybos pasirinkimai“, – dar vieną „Mokslo salos“ ekspozicijos temą įvardijo savivaldybės specialistė.
Kita tema – gamta ir aplinka. Čia lankytojai bus supažindinami su įvairiais ir gausiais gamtos ištekliais, tačiau kartu ir gamtos stichija, jos jėga, kuri reaguoja į žmonių veiklą ir neretai yra nesuvaldoma. „Taigi, nagrinėjami įvairūs gamtos ištekliai ir kaip žmonės juos panaudoja savo naudai, mokslininkų pastangos valdyti stichijas ir tai, kaip gamta tam priešinasi, pvz., pasaulinio atšilimo reiškiniai“, – dėstė A. Lukaševičiūtė.
Akcentas: kiekvieno lankytojo sprendimai keliaus į kinetinę šviesos skulptūrą, kuri atspindės, kokį pasaulį drauge kuriame. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)
Dėmesys aplinkosaugai
Dar viena tema – atliekos ir tarša. Aktualu priminti, kad, kalbant apie atliekas, dažnai galvojama tik apie šiukšles ir jų rūšiavimą, tačiau ši sritis gerokai platesnė.
„Svarbu kelti klausimus ir ugdyti įgūdžius ne tik apie tinkamą atliekų rūšiavimą, bet ir tvarų išteklių naudojimą, žiedinės ekonomikos principus. Reikia nepamiršti ir kitų rūšių taršos (šviesos, oro, garso ar vandens), kurios nepastebime kasdien, tačiau kuri daro milžinišką įtaką mūsų gyvenimo kokybei ir aplinkai. Temos ekspozicijoje nagrinėjama, kokios priemonės naudojamos šiai problemai spręsti ir taršos atsiradimui mažinti“, – pasakojo Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.
Pasak jos, energijos ir transporto temos yra dvi labiausiai klasikinės ekspozicijos, kuriose lankytojai ras pagrindinius fizikos dėsnius iliustruojančių interaktyvių eksponatų. Štai energijos temos srityje nagrinėjama, kas tai yra, kaip ir iš kokių šaltinių ji atsiranda, kaip saugoma ir perduodama. „Mokslo saloje“ bus pristatomi įvairūs energijos gavybos būdai: vėjo, saulės, potvynių, šilumos, žmogaus fizinė energija ir kaip ji realiai panaudojama. Lankytojai galės ieškoti atsakymų, kiek energijos reikia įvairiems daiktams, kiek laiko ir pastangų reikalaujama šiam jos kiekiui sukurti.
„Transporto ekspozicija pristato, kaip ir kodėl judame, kodėl oro balionai kyla, lėktuvai skrenda, laivai jūroje plaukia, o ne skęsta, mašinos rieda keliu, o ne slysta juo, kaip veikia varikliai. Be klasikinių fizikos dėsnių, pristatomi ir mokslo pasiekimai, kurie leidžia keliauti į kosmosą, panaudoti naujas kuro rūšis, sukurti savaeigius ateities automobilius. Nepamirštami ir moraliniai iššūkiai, kurie kyla vis didesnę sprendimų priėmimo galią perduodant kompiuteriams ir algoritmams. Atsižvelgiant į bendrą muziejaus koncepciją, nepamirštama darnaus judumo ir eismo sauga“, – „Mokslo salos“ temas vardijo A. Lukaševičiūtė.
Komunikacija visiems
Kita mokslo inovacijų centro tema – komunikacija. Ši tema aprėpia tiek fizinį žmonių bendravimą, tiek technologijas, kurios buvo naudojamos praeityje informacijai įrašyti ir perduoti, tiek technologijas, kurios naudojamos kasdien, ypač tos, kurios pakeitė visų gyvenimą COVID-19 pandemijos metu.
„Čia lankytojai galės rasti Morzės kodu perduodamas žinutes, garsų įrašymą muzikinėje dėžutėje, kaip keliauja garso bangos. Pristatomos modernios technologijos, kuriomis užtikrinamas mūsų kasdienis bendravimas, darbo ir mokymosi galimybės, kaip veikia internetas, kaip vis sparčiau kaupiami ir perduodami duomenys. Atlikdami Turingo testą lankytojai susipažins su dirbtiniu intelektu. Vis dėlto žmonių asmeninis bendravimas niekur nedingo, todėl ne mažiau svarbu parodyti jų verbalinio ir neverbalinio bendravimo įgūdžius, kaip išreiškiame emocijas ir kaip kiti žmonės juos supranta“, – atkreipė dėmesį Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.
Paskutinė, bet tikrai ne prasčiausia „Mokslo salos“ būsimos ekspozicijos tema skirta ikimokyklinio amžiaus (trejų–šešerių metų) vaikams. Ji bus įkurta nuošaliau kitų ekspozicijos dalių. „Tai bus tikrai išskirtinė ekspozicija, nes dauguma jos lankytojų dar nemoka skaityti ir rašyti, todėl labiau nei kitose dalyse mokymasis ir pažinimas vyksta per veiklą, spalvas ir garsus. Visi eksponatai yra paprasti, intuityvūs ir pritaikyti mažiausiems lankytojams“, – intrigavo A. Lukaševičiūtė.
Nuolatinę ekspoziciją sudarys aštuonios tarpusavyje susipinančios temos.
Unikali patirtis
Visos išvardytos „Mokslo salos“ ekspozicijų temos turės gausybę eksponatų, kurie leis pajausti, suprasti, atrasti.
„Nuolatinę ekspoziciją sudarys 140 eksponatų. Jie įprastai keičiami maždaug kas aštuonerius metus, priklausomai nuo lankytojų srautų. Nuolatinei ekspozicijai skirta pagrindinė ekspozicijų salė, kurios plotas – daugiau nei 2,5 tūkst. kv. m. Laikinosios ekspozicijos, kurioms skirta atskira daugiau kaip 450 kv. m. erdvė, bus keičiamos kartą per metus ir vis iš naujo žadins lankytojų smalsumą“, – apie tai, kad „Mokslo saloje“ bus galima atrasti vis naujų dalykų, tikino A. Lukaševičiūtė.
Pasak specialistės, visa „Mokslo salos“ ekspozicija, pirmiausia, siekiama pakeisti pažinimo principus ir į visus eksponatus žiūrėti ne kaip muziejuje ar parodoje, kur paprastai nė pirštu negalima nieko liesti. Priešingai, čia skatinama įsitraukti ir viską patiems išmėginti, atrasti ir patirti visą mokslo jėgą.
„Atvykusius į „Mokslo salą“ lankytojus – nuo jauniausio iki vyriausio – sieksime sugrąžinti į atradėjo amžių ir suteikti patirtimi grįsto pažinimo galimybių. Ne mažiau svarbu, kad mokslas būtų suprantamas, todėl kurdami eksponatus siekiame juos pristatyti per lankytojams žinomus pavyzdžius. Skatinsime lankytojus prie kiekvieno eksponato kelti klausimų ir atrasti, kodėl taip yra, kaip šis klausimas yra sprendžiamas dabar ir kaip mokslas galėtų padėti šioje srityje“, – apie tai, kad, norint išbandyti „Mokslo salos“ eksponatus, tam tikrai reikės skirti nemažai laiko, kalbėjo Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Ji „Kauno dienos“ skaitytojams papasakojo ir apie kelis konkrečius eksponatus, kurie neabejotinai leis pasinerti į pojūčių pasaulį. Vienas jų – avarijos simuliatorius. Lankytojas į jį atsisės ir tada simuliatorius imituos eismo įvykį. Čia bus galima išbandyti, kaip veikia automobilio saugos sistemos, realiai pamatyti, kad jos gali išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Kitas įdomus eksponatas demonstruos, kodėl lėktuvai kyla. Lankytojas atsistos priešais oro srautą ir galės išbandyti skirtingas technologijas, primenančias sparnus, t. y. ant rankų bus uždedamos tam tikros formos rankovės, su kuriomis jaučiama skirtingai veikianti jėga. Priklausomai nuo tokių sparnų formos, vėjas galės stumti žmogų atgal, kelti aukštyn arba apeiti jį be jokio poveikio“, – dar vien eksponato veikimo principą aiškino A. Lukaševičiūtė.
„Mokslo salos“ tyrinėtojai galės susipažinti ir su tam tikromis profesijomis. Vienas eksponatų leis pasijusti gydytoju, kuris nuotoliniu būdu atliks operacijos imitaciją. Lankytojai turės valdyti specialų robotą, o jo atliekamus veiksmus galės stebėti kompiuterio ekrane.
Pasak A. Lukaševičiūtės, „Mokslo sala“ unikali tuo, kad kiekvienoje temoje siekiama atskleisti lankytojo poveikį aplinkai ir jo kasdienių pasirinkimų svarbą.
„Siekiame parodyti lankytojams, kad mes visi gyvename tam tikroje ekosistemoje – mokomės vienoje klasėje, lankomės vienoje „Mokslo saloje“, gyvename viename mieste ir skriejame kosmoso platybėse ant vieno Žemės rutulio.
Šioje ekosistemoje kiekvienas mano poelgis daro įtaką visų kitų jos narių gerovei, o jų elgesys apsprendžia mano gyvenamąją aplinką, todėl kiekvienoje ekspozicijos temoje lankytojai ras bent po vieną eksponatą, kuriame turės priimti tam tikrų sprendimų, ką valgysime, kaip keliausime, kokią energiją vartosime ir kaip gyvensime. Kiekvieno lankytojo sprendimai keliaus į centrinį eksponatą – kinetinę šviesos skulptūrą, kuri atspindės, kokį pasaulį drauge sukuriame, kaip kiekvieno lankytojo pasirinkimas veikia bendrą centro lankytojų aplinką“, – dar vieną mokslo erdvės akcentą atskleidė Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.
Parodos kūrėjai
Nuolatinės ekspozicijos sukūrimo, pagaminimo ir įrengimo viešąjį konkursą, kuris vyko 2022 m., laimėjo lenkų kompanija „Trias AVI“.
Ši kompanija yra sukaupusi daugiau nei 20 metų patirtį ekspozicijų kūrimo ir gamybos srityje, įvairių specialistų komanda dirbo įrengiant daugybę technikos, mokslo muziejų, kitų parodų ir instaliacijų. Pasak A. Lukaševičiūtės, nuolatinės ekspozicijos sukūrimo darbai vykdomi jau nuo metų pradžios.
„Kauno diena“ pasiteiravo, ar jau svarstoma, kiek galėtų kainuoti bilietas į „Mokslo salos“ gelmes, kurias kuria minėta lenkų kompanija, tačiau kol kas konkretaus atsakymo nėra.
„Bilietų kainos nepatvirtintos, tačiau, atsižvelgiant į tikslines grupes ir planuojamą veiklą, numatomos nuolaidos mokiniams ir kitoms lankytojų grupėms“, – nurodė Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.
Neatmetama galimybė, kad bilietus į Nemuno saloje esantį mokslo inovacijų centrą mokiniai galės įsigyti ir pasinaudodami kultūros pasu. Visos detalės dėl bilietų kainos paaiškės vėliau.
Laikas: norint apeiti visą „Mokslo salą“ tikrai teks paskirti ne vieną valandą. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)
Kokie darbai atlikti?
„Mokslo salos“ pastatas Nemuno saloje jau traukia akį savo išskirtinėmis formomis. Pagrindinis pastato akcentas – 21 m skersmens tarsi ore pakibęs diskas.
„Šiuo metu „Mokslo saloje“ baigiami atlikti rangos darbai. Didžiausias likęs – pabaigti pagrindinius įėjimo laiptus nuo stogo į pastatą ir uždengti diską, kabantį virš įėjimo. Taip pat turi būti sutvarkyta pastato aplinka, pabaigti vidaus apdailos darbai. Tikimės rangos darbus baigti ir pastatą atiduoti vertinti kitų metų pradžioje, tuomet pradėti ekspozicijos ir kitos įrangos montavimo darbus“, – apie „Mokslo salos“ gimimo procesą kalbėjo A. Lukaševičiūtė.
Atidaryti „Mokslo salą“ planuojama kitų metų viduryje.
Nauja pasivaikščiojimų erdvė: „Mokslo salą“ jau galima apžvelgti nuo stogo 13
