„Tinkamą pėdų priežiūros rutiną sudaro penki pagrindiniai punktai – prausimas, negyvos odos pašalinimas, tepimas kremu, teisingas nagų trumpinimas ir tinkamos avalynės nešiojimas“, – teigia M. Žalytė.

Gelbstinti pėdų priežiūros rutina

„Camelia“ vaistininkė sako, kad laikantis esminių tinkamos pėdų priežiūros taisyklių galima ne tik sumažinti diabetinės pėdos atsiradimo tikimybę ar palengvinti šios komplikacijos eigą, bet ir padėti pašalinti dažniausiai žmones kamuojančias pėdų prakaitavimo, niežėjimo ar kulnų skilinėjimo problemas.

„Rekomenduojama pėdas prausti šiltu vandeniu su muilu. Dauguma sergančiųjų diabetu nejaučia vandens temperatūros, todėl ją reikėtų patikrinti termometru. Nuplautas pėdas reikia kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius, kad oda nesutrūkinėtų ar nekiltų infekcijos tikimybė. Taip pat svarbu periodiškai pašalinti ant pėdų susidariusius raginius odos sluoksnius ir nuospaudas. Tokios pėdų odos priežiūrai ir gydymui patariame naudoti maitinančius, drėkinančius ir minkštinančių savybių turinčius kremus“, – sako M. Žalytė.

Minėtų kremų sudėtyje dažnai yra šlapalo, kuris pritraukia drėgmę – tokiu būdu sudrėkinama išsausėjusi oda, kurioje gali atsirasti gilesni įtrūkimai, sukeliantys skausmą ir diskomfortą judant. Šlapalas taip pat turi antibakterinių savybių, todėl skatina atsiradusių žaizdelių gijimą, o didesnės nei 10 proc. šlapalo koncentracijos sudėtyje turinčios priemonės turi keratolitinį poveikį: padeda lengviau pašalinti negyvas pėdos odos ląsteles ir suragėjusius sluoksnius. M. Žalytė sergantiems cukriniu diabetu rekomenduoja patiems negyvos odos nešalinti, nes sutrikus skausmo pojūčiams, tai padaryti tampa ypatingai sunku.

Norint tinkamai rūpintis pėdomis, būtina taisyklingai kirpti nagus – tiesiai, neapvalinti nago kraštų. Nukirpus nagų kampučius ir juos užapvalinus, sudaromos puikios sąlygos nago įaugimui į odą. Įaugimo vietoje gali susidaryti pūlinys ir kilti infekcija. Taip pat prieš kirpimą rekomenduojama nuplauti pėdas, kad nagai suminkštėtų.

Kokia avalynė yra tinkama?

Anot vaistininkės, avalynė turi būti nespaudžianti, netrinanti, pagaminta iš natūralių medžiagų. Tai – būtina tinkamos pėdų priežiūros rutinos sąlyga ir su įprastomis pėdų problemomis kovojantiems žmonėms, ir sergantiems cukriniu diabetu. Yra tik vienas skirtumas – sergantiesiems cukriniu diabetu rekomenduojama dėvėti specialiai jiems pritaikytą ortopedinę avalynę.

„Atkreipdami į tinkamai avalynei keliamus reikalavimus galimai išvengsite tokių problemų, kaip galimos pėdos deformacijos, skausmas, kojų nagų įaugimas ar nuospaudų atsiradimas“, – įspėja M. Žalytė.

Vasaros šiluma – pėdų higienos priešas

Vaistininkė sako, kad vasarą padidėja viso kūno prakaitavimas, tuo pačiu ir pėdų, todėl jų higienai reikėtų skirti daugiau dėmesio.

„Padidėjęs prakaitavimas gali turėti įtakos pėdų grybelio atsiradimui, nes drėgmė ir šiluma yra palanki terpė grybeliui plisti. Su tuo susiduriantiems žmonėms rekomenduojame naudoti specialias priemones, mažinančias prakaitavimą ir turinčias dezinfekcinių savybių“, – pastebi M. Žalytė.

Apie pėdų nagų grybelio pradžią gali įspėti po nago galiuku atsiradusios baltos ar geltonos dėmelės. Infekcijai plintant, nagai patamsėja ir pagelsta, sustorėja, tampa trapūs ir grublėti. Negydoma infekcija pažeidžia tarpupirščius, dėl to oda parausta, pradeda luptis, skilinėti, perštėti, „degti“, formuojasi suragėjimai. Pėdų grybelio profilaktikai svarbu jas plauti 1-2 kartus per dieną, nepamiršti keisti suprakaitavusių kojinių ir batų. Geriausia dėvėti kojines, pagamintas iš medvilnės ar vilnos, o batus – iš natūralios odos. Lankantis pirtyse, baseinuose ar sporto salėse patariama naudoti specialų dezinfekuojantį purškiklį pėdoms ir avėti šlepetes.

Vaistininkės M. Žalytės įvardyti penki tinkamą pėdų priežiūrą užtikrinantys aspektai padės ir palengvinti diabetinės pėdos simptomus, ir išspręsti dažniausiai vasarą užpuolančias pėdų problemas.

„Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis ir diabetu dėl savo sveikatos būklės nušąla greičiau, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Didesnė rizika pavojingai nušalti yra ir apsvaigusiems, neblaiviems ar išsekusiems. Taip pat greičiau sušąla vaikai.“

Dažniausiai nušąla kojos, rankos, veidas, ausys, todėl į šias kūno dalis būnant lauke žiemą, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį.

Kaip pasirūpinti savo saugumu?

Vaistininkė visiems šaltame ore pataria ilgai nebūti, o jei to išvengti nepavyksta, reikėtų dėmesingai pasirūpinti savo saugumu.

„Bent 15 minučių prieš išeinant į lauką, naudinga pasitepti specialiu kremu, apsaugančiu veidą ir rankas nuo vėjo bei šalčio“, – pataria „Camelia“ vaistininkė M. Žalytė.

Būtina pasirūpinti tinkama apranga. Rinktinės plonus, bet orui gerai pralaidžius rūbus, stenkitės sluoksniuoti: specialistai rekomenduoja, kad pirmasis sluoksnis nebūtų medvilninis, geriausias variantas – specialus termo rūbas, ant jo rekomenduojama apsivilkti dar du sluoksnius lengvų rūbų. Striukė, rekomenduojama, kad būtų neperpučiama.

„Žiemą būtinai nešiokite šiltą kepurę, mūvėkite pirštines. Batai turi būti žieminiai, neankšti, kojinės – šiltos, geriausiai, vilnonės, – pataria vaistininkė. – Jei negalite išvengti ilgesnio buvimo lauke, pavyzdžiui, reikia dirbti, su savimi turėkite šilto gėrimo, sotaus ir šilto maisto, būtinai darykite pertraukas, jų metu pasišildykite uždaroje patalpoje.“

Visuomenėje vis dar vyrauja mitas: jei šalta, reikia išgerti alkoholio, mat jis išplečia kraujagysles ir pasidaro šilčiau. Tiesa, kad kraujagyslės pavartojus alkoholio išsiplečia, tačiau didelė klaida tai daryti norint sušilti.

„Blaivus ir sveikas žmogus po truputį pajus, kad ima šalti, gelti tam tikras kūno vienas ir imsis priemonių, kad nenušaltų. Pavartojus alkoholio prarandamas šalčio pojūtis, todėl išgėręs asmuo gali nepajusti, kad nušalo ir ima grėsti pavojus jo sveikatai“, – pasakoja M. Žalytė.

Kaip atpažinti nušalimus ir padėti?

Kai galūnės ar kitos kūno dalys ima šalti, sveikas žmogus tai ima jausti: atsiranda nemalonus pojūtis, ima gelti, perštėti. „Tokia būklė dar nėra pavojinga, tačiau, jei imame jausti diskomfortą, tai signalas, kad turime imtis priemonių: eiti į šiltą patalpą, atsigerti šilto gėrimo“, – pataria vaistininkė M. Žalytė.

Jei oda pabąla, tampa nejautri, patinsta, niežti ar net pamėlsta, tai požymiai, rodantys pirmojo laipsnio nušalimą.

„Jokiu būdu netrinkite nušalusios kūno dalies rankomis ar kitomis priemonėmis, nebandykite jos atšildyti karštame vandenyje ar kitais šilumą skleidžiančiais daiktais. Jei pastebite pirmojo laipsnio nušalimo požymius, eikite į šiltą patalpą, išgerkite šilto gėrimo, – sako „Camelia“ vaistininkė M. Žalytė. – Jei būklė gerėja, oda atgauna įprastą spalvą, dingsta diskomfortas – žmogus saugus, tačiau tokiu atveju kurį laiką šalčio reikėtų vengti.“

Jei ant odos atsiranda pūslių ar būklė negerėja, reikia kreiptis į medikus.

Jei asmens būklė prasta, tikėtina, kad nušalimas yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio. Pasireiškiantys simptomai: iškyla pūslės, atsiranda karščiavimas, krečia šaltis, jaučiamas skausmas, dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda audinių nekrozė ir kt.

„Jei nušalimas antro, trečio ar ketvirto laipsnio, pirmiausia asmeniui reikėtų duoti išgerti šilto gėrimo, nušalusią kūno dalį sutvarstyti ar suvynioti į storą audinį ir skubiai kreiptis į medikus“, – sako M. Žalytė.

Kai lauke ypač šalta, pasivaikščiojimai yra nerekomenduojami. „Visgi, jei teks būtų lauke, nepamirškite judėti, kad kraujotaka būtų aktyvi ir nesušaltumėte. Rūpinkitės savimi ir artimaisiais!“ – sako M. Žalytė.