Šis žingsnis atrodo netikėtas, ryškėjant ženklams, kad Pchenjanas ruošiasi atnaujinti branduolinius bandymus.

Šiaurės Korėja šiais metais jau atliko keliolika ginklų bandymų, o ekspertai vėl perspėja dėl naujos veiklos požymių pagrindiniame branduolinių bandymų komplekse.

Moon Jae-ino įpėdinis, išrinktasis prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas), pažadėjo imtis griežtesnės pozicijos dėl Šiaurės Korėjos vadovo vykdomų provokacijų.

Seulo prezidentūra patvirtino, kad Kim Jong Unas ir Moon Jae-inas apsikeitė draugiškais laiškais, tačiau kol kas daugiau detalių nepateikė.

Moon Jae-inas buvo triskart susitikęs su Kim Jong Unu ir padėjo organizuoti buvusio JAV prezidento (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio derybas.

Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Kim Jong Uno ir D. Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Nuo tada Pchenjanas kritikavo Pietų Korėją, o Moon Jae-iną vadino „įkyriu tarpininku“. Pchenjanas taip pat susprogdino pietiečių už 15 mln. JAV dolerių  pastatytą ryšių biurą prie abiejų valstybių sienos Šiaurės Korėjos pusėje, o praėjusį mėnesį – pirmąkart nuo 2017 metų – atliko tarpžemyninės balistinės raketos (TŽBR) bandomąjį paleidimą.

Tačiau penktadienį Pchenjano valstybinė naujienų agentūra KCNA nurodė, kad Kim Jong Unas ir Moon Jae-inas sutiko, kad jų valstybių ryšiai bus plėtojami, jeigu abi šalys „negailės pastangų“.

Pasak Kim Jong Uno, jo „istoriniai“ susitikimai su Moon Jae-inu suteikė žmonėms „vilties dėl ateities“, sakoma KCNA pranešime.

Kim Jong Unas  „įvertino Moon Jae-ino pastangas, siekiant didžiojo tautos tikslo iki paskutinių savo kadencijos dienų“, sakoma pranešime. Jame priduriama, kad judviejų apsikeitimas laiškais yra „gilaus pasitikėjimo išraiška“.

Naujasis prezidentas Yoon Suk-yeolas darbą pradės gegužės 10 dieną.

Pietų Korėjos pareigūnai sako, kad Pchenjanas gali surengti karinį paradą arba atlikti naujų ginklų bandymą balandžio 25-ąją, Korėjos liaudies armijos įkūrimo metinių dieną, arba panašiu metu.

Ši mėsa seniai yra Pietų Korėjos virtuvės dalis, manoma, kad kasmet suvalgoma apie milijonas šunų, tačiau suvartojimas sumažėjo, nes vis daugiau žmonių šunis laiko kompanionais, o ne gyvuliais. Jaunesnėms kartoms ši praktika dabar yra tabu, didėja ir gyvūnų teisių aktyvistų spaudimas.

„Ar neatėjo laikas išmintingai apsvarstyti galimybę uždrausti vartoti šunų mėsą?“, – sakė Moon Jae-inas ministrui pirmininkui Kim Boo-kyumui per savaitinį susitikimą, pranešė prezidento atstovė spaudai.

Pietų Korėjos naminių gyvūnų pramonė auga, vis daugiau žmonių namuose laiko šunis, tarp jų ir prezidentas. Moon Jae-inas garsėja kaip šunų mylėtojas ir prezidento rūmuose laiko keletą šunų, tarp jų ir sargį, kurį išgelbėjo pradėjęs eiti pareigas. Per rinkimų kampaniją Moon Jae-inas buvo žadėjęs priglausti Tory, šuniukas tapo pirmuoju išgelbėtu augintiniu, apsigyvenusiu Mėlynuosiuose rūmuose.

Moon Jae-inas išsakė savo pastabas, kai buvo supažindintas su planu, kaip pagerinti paliktų augintinių priežiūros sistemą, sakė jo atstovė.

Dabartinis Pietų Korėjos gyvūnų apsaugos įstatymas iš esmės skirtas užkirsti kelią žiauriam šunų ir kačių skerdimui, tačiau paties vartojimo nedraudžia. Nepaisant to, valdžios institucijos pasitelkia įstatymus bei kitas higienos taisykles ir imasi veiksmų prieš šunų ūkius bei restoranus, ypač prieš tarptautinius renginius, tokius kaip 2018 m. vykusios Pjongčango olimpinės žaidynės.

Moon Jae-inas Šiaurės Korėjos bandymą pavadino „provokacija“, o pagrindinė Kim Jong Uno patarėja Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) pasmerkė Seulo „nelogišką požiūrį jų panašų elgesį vadinti legitimiu veiksmu, remiančiu taiką, o mūsiškį – grėsme taikai“.

Pietų Korėja trečiadienį sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleistą balistinę raketą ir tapo tik septinta valstybe pasaulyje, turinčia šią modernią technologiją.

Prezidento stebėtas bandymas buvo atliktas praėjus kelioms valandoms po branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos dviejų balistinių raketų paleidimo į jūrą, taip pat Seule lankantis Kinijos užsienio reikalų ministrui.

Tai yra strateginis žingsnis į priekį savo karinius pajėgumus stiprinančiai Pietų Korėjai. Tokiu būdu Seulas siekia atremti grėsmę, keliamą Šiaurės Korėjos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos dėl branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų.

Pietų korėjiečių raketa buvo paleista po vandeniu iš naujo povandeninio laivo „Ahn Chang-ho“, nuskriejo planuotą atstumą ir pataikė į taikinį, sakoma Mėlynųjų Rūmų pranešime.

Povandeninių laivų balistinių raketų (SLBM) raketų turėjimas yra „labai reikšminga“ pažanga atgrasymo srityje, pabrėžė Mėlynieji Rūmai. Prezidentūra pridūrė, kad ši technologija atliks „svarbų vaidmenį ateityje užtikrinant savarankišką nacionalinę gynybą ir taiką Korėjos pusiasalyje“.

Visos kitos SLBM pajėgumus įgijusios šalys turi ir branduolinius arsenalus.

Anksčiau trečiadienį Šiaurės Korėja iš Pietų Pjongano provincijos paleido „dvi trumpojo nuotolio balistines raketas“ į akvatoriją prie savo rytinės pakrantės, nurodoma Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime.

Jos nuskriejo apie 800 km atstumą ir buvo pasiekusios apie 60 km maksimalų aukštį.

Pchenjanas paleido raketas jau antrą kartą per mažiau nei savaitę: pirmadienį Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, jog šalis savaitgalį išbandė naujo tipo „tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas“. KCNA jas pavadino „labai didelės reikšmės strateginiu ginklu“.

Abiejų šalių raketos paleistos kinų užsienio reikalų ministrui Wang Yi (Vang I) atvykus į Seulą derybų su kolega Pietų Korėjoje ir Moon Jae-inu.

Prieš naujienas apie Šiaurės Korėjos raketų paleidimą Wang Yi išreiškė viltį, kad visos šalys padės užtikrinti „taiką ir stabilumą Korėjos pusiasalyje“, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.

„Pavyzdžiui, ne tik Šiaurės [Korėja], bet ir kitos šalys vykdo karinę veiklą, – sakė kinų diplomatijos vadovas. – Visi drauge turime dirbti dėl dialogo atnaujinimo.“

Šiaurės Korėja pernai birželį vienašališkai išjungė visas kariškių ir politikų ryšių linijas, taip pat pažėrė grasinimų dėl Pietų Korėjoje veikiančių aktyvistų, siunčiančių kitapus sienos prieš Pchenjano režimą nukreiptus atsišaukimus.

Seulo ir Pchenjano santykiai jau tuomet buvo ištikti paralyžiaus, nors 2018 metais įvyko trys Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) susitikimai.

Tačiau abi šalys antradienį paskelbė, kad visos ryšių linijos buvo atkurtos.

„Pagal aukščiausių lyderių sudarytą susitarimą, Šiaurė ir Pietūs ėmėsi priemonių, kad vėl įjungtų visas ryšių tarp abiejų Korėjų linijas nuo liepos 27 dienos 10 valandos“, – sakoma Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros KCNA pranešime.

Pietų Korėjos prezidentūra savo ruožtu informavo, kad Kim Jong Unas ir Moon Jae-inas nuo balandžio apsikeitė keliais asmeniniais laiškais, siekdami pagerinti santykius. Jiedu susitarė, kad ryšių atkūrimas bus pirmasis žingsnis šia linkme.

„Abu lyderiai taip pat susitarė kaip galima greičiau atkurti abipusį pasitikėjimą tarp abiejų Korėjų ir toliau plėtoti santykius“, – nurodė prezidentūra.

Moon Jae-inui priskiriami nuopelnai dėl Singapūre 2018 metais įvykusio Šiaurės Korėjos lyderio ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pirmojo susitikimo organizavimo.

Tačiau Pchenjanas nutraukė beveik visus ryšius su Seulu po nesėkmingo antrojo Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimo Hanojuje, lyderiams nepavykus pasiekti pažangos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

Praėjus kelioms dienoms po ryšių linijų išjungimo Pchenjanas taip pat susprogdino jos teritorijoje buvusį ryšių biuro pastatą, simbolizavusį abiejų kaimynių suartėjimą, ir pagrasino dislokuoti daugiau karių prie abi Korėjas skiriančios Demilitarizuotosios zonos (DMZ). 

„Pirmas Kim Jong Uno atsakas“

Nuo sausio, kai JAV vadovu tapo Joe Bidenas (Džo Baidenas), Pchenjanas ir Vašingtonas laikosi „pagyvensim – pamatysim“ požiūrio į dvišalius santykius po permainingų diplomatinių ryšių D. Trumpo prezidentavimo metu, kai šalys surengė tris viršūnių susitikimus, tačiau taip ir nepasiekė susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.     

Birželį Kim Jong Unas sakė, kad Pchenjanui reikia būti pasirengusiam „tiek dialogui, tiek konfrontacijai“ su Vašingtonu, visgi kur kas labiau akcentuodamas pastarąją.   

Baltieji rūmai, neseniai peržiūrėję savo strategiją, kurios tikslas – įtikinti nuskurdusią ir izoliuotą Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinių ginklų ir raketų programų, pažadėjo laikytis „praktinio, kalibruoto“ požiūrio“, įskaitant diplomatines pastangas.

Sung Kimas, aukščiausio rango JAV diplomatas, atsakingas už derybas su Šiaurės Korėja, birželį sakė, kad Vašingtonas pasirengęs susitikti su Pchenjanu „bet kur, bet kuriuo metu, be išankstinių sąlygų“.

Tačiau įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio sesuo ir patarėja Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) atmetė šį pasiūlymą.

Analitikai sakė, kad sprendimas atkurti prieš daugiau kaip metus nutrauktus Pchenjano ir Seulo ryšius yra pirmasis Kim Jong Uno atsakas į Vašingtono derybų pasiūlymą.

„Atrodo, jis nusprendė, kad santykių tarp abiejų Korėjų atkūrimas naudingas tiek Šiaurės Korėjos vidaus, tiek užsienio politikai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule profesorius Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas).

Nepaisant nutrūkusių derybų, Moon Jae-inas nekart akcentavo būtinybę atkurti ryšius tarp abiejų Korėjų, sakė jis.

„Tai turėtų būti traktuojama kaip pirmas Kim Jong Uno atsakas Seului ir Vašingtonui“, – sakė Yang Moo-jinas.

Šis Moon Jae-ino pareiškimas pasirodė po to, kai Kim Jong Unas savaitgalį apkaltino Seulą įgaliojimus „viršijančio tarpininko“ elgesiu bei pareikalavo tvirčiau remti Pchenjano poziciją.

Pernai Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas jau buvo susitikę triskart. Be to, Seulas ėmėsi tarpininkauti Vašingtono ir Seulo deryboms po kurį laiką tvyrojusios įtampos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų bandymų bei JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) ir Kim Jong Uno grasinimų vienas kitam.

„Kai tik Šiaurės Korėja bus pasirengusi, viliamės, kad Pietūs ir Šiaurė galės drauge susėsti ir surengti konkrečią bei praktinę diskusiją dėl būdų, kaip siekti tolesnės pažangos po to, kas buvo pasiekta per du Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų viršūnių susitikimus“, – sakė Moon Jae-inas susitikime su aukšto rango patarėjais.    

Praėjusią savaitę Moon Jae-inas Vašingtone susitiko su D. Trumpu, su kuriuo sutarė, jog svarbu tęsti branduolines derybas su Šiaurės Korėja. Tačiau prezidentai nepristatė jokių konkrečių planų, kaip pasiekti proveržį įstrigusiose derybose.      

Moon Jae-inas taip pat padėjo organizuoti pirmąjį pernai birželį įvykusį pirmąjį Šiaurės Korėjos lyderio ir JAV prezidento susitikimą. Tas susitikimas baigėsi miglotu pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“ nenurodant, kada ir kokiomis priemonėmis tai galėtų būti įgyvendinta.

Vasarį Kim Jong Unas ir D. Trumpas dar kartą susitiko Vietname, tačiau derybos nutrūko dėl, pasak amerikiečių, nepamatuotų Šiaurės Korėjos reikalavimų atšaukti sankcijas mainais į tam tikrus žingsnius nusiginklavimo link.

Susitikimo Hanojuje nesėkmė pakurstė abejones Moon Jae-ino pozicija, kad gali pavykti įtikinti Kim Jong Uną atsisakyti savo branduolinių ginklų mainais į ekonominę naudą ir tam tikras saugumo garantijas, taip pat iškėlė klausimų dėl Seulo, kaip diplomatinio katalizatoriaus, vaidmens, kuris tapo mažiau svarbus Vašingtonui ir Pchenjanui pradėjus tiesiogines derybas.     

Šiaurės Korėja ragina Seulą atsiriboti nuo Vašingtono ir imtis bendrų ekonominių projektų Korėjos pusiasalyje, kuriuos šiuo metu stabdo JAV sankcijos Pchenjanui.

Moon Jae-ino raginimai atšaukti dalį sankcijų Šiaurės Korėjai ir sudaryti sąlygas įgyvendinti bendrus projektus Korėjos pusiasalyje mainais į tam tikrus Pchenjano nusiginklavimo žingsnius išprovokavo Seulo nesutarimus su Vašingtonu, laikančiu ekonominį spaudimą savo pagrindiniu svertu Šiaurės Korėjai paveikti.     

Penktadienį kreipdamasis į Šiaurės Korėjos parlamentą, mechaniškai tvirtinantį vadovybės sprendimus, Kim Jong Unas sakė neatmetąs galimybės trečią kartą susitikti su D. Trumpu. Tačiau jis pabrėžė, jog Vašingtonas turėtų iki metų galo pasiūlyti abiem šalims priimtinas susitarimo sąlygas.       

Anot Kim Jong Uno, jo antrasis susitikimas su D. Trumpu žlugo dėl „vienašališkų“ Vašingtono reikalavimų. Šiaurės Korėjos lyderis pabrėžė, kad šalies ekonomikos nepalauš JAV vadovaujamos griežtos sankcijos, įvestos dėl jos branduolinių ginklų programos. Jis taip pat pridūrė, jog noras pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos, nepavers viršūnių susitikimų su JAV jo svarbiausiu ir vieninteliu prioritetu.     

Kalbėdamas apie Pietų Korėją Kim Jong Unas sakė, kad užuot elgęsis kaip „ribas peržengiantis tarpininkas“ ar „koordinatorius“, Seulas turėtų veikti kaip „korėjiečių tautos narys ir drąsiai atstovauti tautos interesams“.   

Moon Jae-inas Šiaurės Korėjos lyderio kritikos nekomentavo, bet sakė, kad „labai vertina“ Kim Jong Uno tvirtą įsipareigojimą veikti pasitelkus diplomatiją.  

„Jis taip pat išreiškė norą, kad būtų atnaujintas dialogas tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų bei įvyktų trečias Šiaurės Korėjos ir JAV viršūnių susitikimas“, – sakė Moon Jae-inas apie Kim Jong Uną.

„Labai vertinu pirmininko Kim Jong Uno tvirtą įsipareigojimą“, – pridūrė jis.

D. Trumpas ir Moon Jae-inas yra suinteresuoti sumažinti Pchenjano izoliaciją, bet Vietname vasario pabaigoje įvykęs JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimas baigėsi nesėkme.

Pietų Korėjos lyderiui ir pirmajai poniai Kim Jung-sook (Kim Džungsuk) sutikti Baltuosiuose rūmuose bus patiestas raudonasis kilimas, o vėliau vyks lyderių susitikimas Ovaliajame kabinete.

Nors šalių prekybos santykiai ir didelių JAV pajėgų buvimas Pietų Korėjoje yra aktualūs klausimai, tačiau tikėtina, kad svarbiausia diskusijų tema bus santykiai su Pchenjanu.

„Abu lyderiai surengs išsamias derybas,.. kad suderintų savo poziciją, kaip pasiekti taikos režimą Korėjos pusiasalyje visiškos denuklearizacijos keliu“, – nurodė Pietų Korėjos prezidento atstovas spaudai Yoon Do-hanas (Jun Dohanas) prieš šį vizitą.

D. Trumpas netikėtai ėmėsi taikdario vaidmens Korėjos pusiasalyje ir atsisakė anksčiau jam būdingo karingo tono, tvirtai pasiryžęs vesti Vašingtoną ir Pchenjaną susitaikymo keliu. 

Nors pirmasis D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas Singapūre pernai padėjo pralaužti ledus, antrosios jų derybos Hanojuje nedavė rezultatų.

Per susitikimą Vietname lyderiai nesugebėjo susitarti, kaip galėtų būti mažinama Pchenjano branduolinė programa mainais į sankcijų sušvelninimą. Susitikimui netikėtai nutrūkus, lyderiai atšaukė numatytą vakarienę ir bendrą pareiškimą. 

Į Vašingtoną sugrįžusį D. Trumpą respublikonų įstatymų leidėjai sutiko pagyromis, nes baiminosi, kad, siekdamas sensacingų antraščių, jų lyderis gali padaryti per didelių nuolaidų Pchenjanui. 

Tačiau D. Trumpas ir toliau yra kritikuojamas už tai, kad nėra pasirengęs deryboms su Kim Jong Unu, nes pokalbiai su šiuo diktatoriumi dar nedavė didelės naudos.

JAV lyderis savo ruožtu tvirtina, kad nors jo asmeniniai santykiai su Kim Jon Unu yra neįtikėtinai geri, jis laikysis tvirtos pozicijos derybose.

„Kartais reikia išeiti, ir tai kaip tik buvo vienas iš tokių kartų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams po derybų Hanojuje.

Nepalenkiamas Kim Jong Unas

Pietų Korėjos lyderio padėtis po nesėkmingo Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimo tapo dar sudėtingesnė.

Prezidentu tapęs Moon Jae-inas pasisakė už pastangas pagerinti santykius su Šiaurės Korėja. Jis pasiryžo atnaujinti turizmą iš Pietų Korėjos į Kimgango kalnus šiaurinėje kaimynėje ir darbą Kesongo pramoniniame komplekse, kur Pietų Korėjos kompanijose dirbdavo darbininkų iš Šiaurės Korėjos.

Tačiau prezidento planai paskelbti tų projektų detales kovo 1-ąją, iškart po Hanojaus viršūnių susitikimo, žlugo, be to, jis patiria spaudimą iš oponentų namuose. Vienas pietų korėjiečių parlamentaras pavadino prezidentą Šiaurės Korėjos „vyriausiuoju atstovu“.

Pats Kim Jong Unas susidariusia aklaviete pasinaudojo kaip galimybe pasipiktinti tarptautinėmis sankcijomis ir perspėti, kad jo šalis spaudimui nepasiduos.

Socialistinė ekonomika „smogs tikslų smūgį priešiškoms jėgoms, kurios (...) neteisingai mano, kad sankcijos gali paklupdyti KLDR (Šiaurės Korėją) ant kelių“, Kim Jong Uną citavo valstybinė žiniasklaida.

Be to, tuojau po viršūnių susitikimo Hanojuje buvo paskelbta iš palydovų padarytų nuotraukų, rodančių, kad Šiaurės Korėja galimai suaktyvino veiklą Sohė raketų leidimo komplekse. Tai padidino tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, kad Pchenjanas galbūt ruošiasi paleisti didelio nuotolio balistinę arba kosminę raketą.

„Pirmininkas Kim Jong Unas išreiškė viltį dėl antro susitikimo su prezidentu Trumpu artimiausioje ateityje“, – grįžęs į Seulą žurnalistams sakė Moon Jae-inas.

Pasak Pietų Korėjos prezidento, kitą savaitę Niujorke per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją susitikęs su D. Trumpu jis jam perduos asmeninę Kim Jong Uno žinutę.

Kim Jong Unas ir D. Trumpas istorinį ir daug dėmesio sulaukusį savo susitikimą surengė Singapūre birželio mėnesį. Tuomet Šiaurės Korėjos lyderis įsipareigojo siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, bet dėl detalių nebuvo sutarta, o vėliau Vašingtonas ir Pchenjanas įsivėlė į ginčus, ką tai reiškia ir kaip tai bus pasiekta.

D. Trumpo administracija nuolat minėdavo konkrečiai Šiaurės Korėjos denuklearizaciją.

Procesas buvo įstrigęs iki Moon Jae-ino kelionės į Pchenjaną, kai Kim Jong Unas sutiko visam laikui išmontuoti vieną raketų bandymų objektą.

Ekspertai buvo skeptiški, bet D. Trumpo administracija iškart pasveikino šį žingsnį, o valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pakvietė kolegą iš Šiaurės Korėjos kitą savaitę susitikti JT Generalinės Asamblėjos užkulisiuose.

Kim Jong Unas taip pat viliasi, kad M. Pompeo netrukus vėl apsilankys Šiaurės Korėjoje, ir siekia „greitos pažangos dėl denuklearizacijos“, sakė Moon Jae-inas.

Kas paspartintų denuklearizacijos procesą?

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pasirengęs paspartinti savo šalies denuklearizacijos procesą, jei Jungtinės Valstijos suteiktų jai saugumo garantijų, ketvirtadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas).

„Kai tik Šiaurės Korėja imsis priemonių dėl denuklearizacijos, Jungtinės Valstijos savo ruožtu turėtų garantuoti jai saugumą“, – sakė Moon Jae-inas per Seule surengtą spaudos konferenciją po trijų dienų vizito kaimyninėje šalyje.

Pasak prezidento, Kim Jong Unas „išreiškė norą greičiau užbaigti visišką (Šiaurės Korėjos) denuklearizaciją ir pereiti prie ekonominės plėtros klausimų“.

„Ketinu perduoti informaciją apie susitikimą amerikiečiams, kai su vizitu lankysiuosi Jungtinėse Valstijose ir vėl susitiksiu su prezidentu (Donaldu) Trumpu (Donaldu Trampu)“, – pridūrė Pietų Korėjos lyderis.

Moon Jae-ino administracija informavo, kad prezidentas planuoja kitą savaitę vykti į Niujorką. Pranešama, kad jo susitikimas su D. Trumpu turėtų įvykti rugsėjo 24 dieną.

„Iš vienos pusės aš jaučiu sunkią mums tenkančią naštą, iš kitos – atsakomybę“, – pareiškė prezidentas derybų pradžioje Korėjos darbo partijos Centro komiteto pastate, Pchenjane.

„Norėčiau, kad dabartinis viršūnių susitikimas būtų vaisingas ir taptų dovana 80 mln. korėjiečių. Mus taip pat stebi vistas pasaulis, todėl tikiuosi, kad pademonstruosime taikos ir klestėjimo vaisius viso pasaulio žmonėms“, – kalbėjo Moon Jae-Inas.

Savo ruožtu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas padėkojo svečiui už aktyvų dalyvavimą Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos santykių gerinime.

„Su prezidentu Moon Jae-inu susitinku jau trečią kartą. Jaučiu, kad mes tikrai suartėjome. Prezidento Moon-Jae-ino dėka mus lydėjo sėkmė. Šiaurės ir Pietų, KLDR ir JAV santykiai pagerėjo“, – sakė Kim Jong Unas.

Tuo metu Pietų Korėjos žiniasklaida, cituodama patikimus šaltinius, pranešė, jog derybose buvo aptarta galimo Pietų ir Šiaurės Korėjų ekonominio bendradarbiavimo plėtros galimybė, tačiau jokių pasiūlymų dėl naujų stambių projektų nebuvo.

Į derybų darbotvarkę buvo įtraukti trys pagrindiniai klausimai: Pchenjano ir Seulo santykių gerinimas ir plėtra; Šiaurės Korėjos ir JAV derybų dėl pusiasalio denuklearizacijos skatinimas; karinės įtampos mažinimas ir karo tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos grėsmės panaikinimas.

Pirmąją derybų dieną abu lyderiai ir jų sutuoktinės apsilankė vienoje sostinės vaikų ligoninėje ir konservatorijoje.

Vakare Pietų Korėjos delegacijai rengiamas iškilmingas priėmimas ir teatralizuotas pasirodymas.

Remiantis pranešimais, per dvi Moon Jae-ino viešnagės Šiaurės Korėjoje dienas numatyta ne mažiau septynių asmeninių abiejų Korėjų vadovų susitikimų. Ketvirtadienį Moon Jae-inas turėtų sugrįžti namo.

Trečiadienį numatoma derybas pratęsti. Nuo jų sėkmės priklausys, ar bus paskelbtas bendras lyderių pareiškimas, ar surengta bendra spaudos konferencija.

Tuo metu Pietų Korėjos prezidento administracijos vadovas Im Jong-seokas (Im Čensokas) pirmadienį žurnalistams sakė besitikintis, jog viršūnių susitikime bus sudaryti tam tikri „reikšmingi“ susitarimai, sudarysiantys sąlygas sumažinti karinę įtampą tarp abiejų varžovių.

Tačiau jis pažymėjo, jog perspektyvos šiame viršūnių susitikime pasiekti rimtos pažangos denuklearizacijos klausimu atrodo gana „ribotos“.

„Kol kas mums lieka klausimas, ar pavyks susitarti dėl konkrečių (pusiasalio) denuklearizacijos punktų, ar bus toks susitarimas surašytas ant popieriaus, ar paviešintas žodžiu“, – sakė prezidento administracijos vadovas.

Im Jong-seokas pridūrė, kad pažanga priklausys nuo to, „kiek atviros bus lyderių derybos“.

Moon Jae-ino ir V. Putino derybos įvyks penktadienį, pranešė Kremlius ir nurodė, kad tuomet bus pasirašyta virtinė bendrų dokumentų.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Igoris Morgulovas, kurį citavo rusų naujienų agentūros, sakė, kad šio valstybinio vizito metu bus aptartos trišalės derybos su Šiaurės Korėja ir ekonominiai ryšiai.

Tris dienas truksiančio vizito metu Moon Jae-inas taip pat turėtų stebėti Pasaulio futbolo čempionato Pietų Korėjos ir Meksikos varžybas, kurios šeštadienį įvyks Rostove prie Dono.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad per Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) vizitą Maskvoje aptarė „tam tikro optimizmo įkvepiančius klausimus“ dėl situacijos Šiaurės Korėjoje.

V. Putinas praėjusią savaitę sakė, kad mielai priimtų Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (Kim Čen Uną) Rusijoje, ir pasiūlė jiems susitikti per rugsėjį įvyksiantį ekonomikos forumą Rusijos Tolimųjų Rytų uostamiestyje Vladivostoke.

Šį mėnesį Singapūre įvyko istorinis Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimas, per kurį abu lyderiai paspaudė vienas kitam ranką.

Taip sakoma Baltųjų rūmų pranešime apie D.Trumpo pokalbį telefonu su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-Inu (Mun Džejinu).

Šis pokalbis buvo organizuotas po pirmųjų per pastaruosius dvejus metus aukšto rango derybų tarp abiejų Korėjų. Šiaurės Korėja sutiko atsiųsti savo delegaciją į Olimpines žaidynes, be to abi šalys sutarė dėl derybų įtampai pasienyje mažinti.

Anksčiau Moon Jae-Inas sakė esąs atviras susitikti su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Un (Kim Čen Unu) tartis dėl išeities iš aklavietės, susidariusios dėl Pchenjano branduolinio ginklavimosi.

Tačiau jis dar pažymėjo, kad tokio vadovų susitikimo sėkmę reikėtų garantuoti dar iki tokio susitikimo realizavimo.