„Jeigu susitarimas nebus pasiektas, ketinu papildomai įvesti“ 10 arba 25 proc. „muitus 267 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms“, pareiškė jis interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“.

Jis pridūrė, jog tuo atveju, jeigu nebus „proveržio“, yra „labai mažai tikėtina“, kad jis atsisakys planų 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms jau taikomų muitų tarifą nuo sausio 1 dienos padidinti nuo 10 iki 25 procentų.

Rinka į naujus JAV prezidento grasinimus Kinijai reagavo nedideliu akcijų kursų smukimu Azijoje ir saugesnių valiutų kursų pakilimu.

Tačiau nuogąstavimai dėl didelio smukimo nepasitvirtino: investuotojai ir analitikai, regis, išmoko D. Trumpo žodžius vertinti kaip derybų taktiką, kuria jis siekia didesnių nuolaidų.

„Kinija turi atverti savo rinką konkurencijai su JAV“, – pabrėžė JAV prezidentas ir pridūrė, jog ši sąlyga Pekinui yra svarbiausia.

JAV vadovas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu bus nustatyti muitai papildomoms iš Kinijos importuojamų prekių kategorijoms, tai gali turėti įtakos ir technologijų bendrovės „Apple“ išmaniesiems telefonams „iPhone“ bei nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie įvežami iš Kinijos.

Tačiau kai kurie iš D. Trumpo padėjėjų spėjo, kad šios prekės gali būti atleistos nuo muitų, nes prezidento administracija nerimauja dėl galimos vartotojų reakcijos į papildomų muitų tokioms prekėms įvedimą.

„Galbūt. Galbūt. Atsižvelgiant į tai, koks bus tarifas“, – pareiškė JAV prezidentas, atsakydamas į klausimą apie mobiliuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius.

„Turiu omenyje tai, kad galiu nustatyti 10 proc. tarifą ir žmonės galės labai lengvai tai atlaikyti“, – pareiškė jis.

„Apple“ atsisakė komentuoti D. Trumpo pareiškimus. Rugsėjo mėnesį technologijų bendrovė už prekybą atsakingoms JAV institucijoms nusiuntė laišką, kuriame įspėjo, jog dėl muitų pablogės bendrovės konkurencinė padėtis ir pakils kainos JAV vartotojams.

D. Trumpas Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyks Buenos Airiuose lapkričio 30–gruodžio 1 dienomis, susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), su kuriuo, be kita ko, aptars prekybos klausimus. Praėjusią savaitę JAV prezidentas neatmetė galimybės, jog tam tikri susitarimai gali būti pasiekti.

Kinijos pareigūnai yra sakę, kad jų pagrindinė užduotis yra įtikinti Jungtines Valstijas atidėti sausio 1 dieną planuojamą 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomų importo muitų padidinimą nuo 10 iki 25 procentų.

Pekinas taip pat tikisi, kad Vašingtonas atsisakys papildomų muitų įvedimo ir panaikins jau taikomus importo muitus Kinijoje pagamintam plienui ir aliuminiui.

JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2017 metais Jungtinės Valstijos iš Kinijos importavo beveik 506 mlrd. JAV dolerių vertės prekių, o prekių ir paslaugų importas sudarė 522,9 mlrd. JAV dolerių. JAV prekybos su Kinija deficitas viršijo 335 mlrd. JAV dolerių.