Šventė šeimoms
Aukojimo šventė, arabiškai kalbančiose šalyse vadinama Kurban Bairam ar Eid al Adha, musulmoniškame pasaulyje pamaldomis prasidėjo antradienį. Šventės tradicija remiasi bibline Abramo istorija – vietoj sūnaus Izaoko Abraomas Dievui paaukojo avinėlį. Todėl ir musulmonai Kurban Bairam šventės metu aukoja gyvulį: ėriuką, ožiuką arba veršelį. Kitą dieną iš paskersto gyvulio gaminamas maistas.
"Šiandien yra bendruomenės – šeimų ir vaikų – diena. Čia suvažiavo musulmonai iš įvairių bendruomenių Lietuvoje: Vilniaus, Nemėžio, Alytaus, Visagino ir kitų. Taip pat yra musulmonų iš Kazachijos, Tadžikijos, studentai iš Pakistano ir kitų pasaulio šalių", – bendruomenės įvairumą vardijo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas Sofianas Okatas.
Skuba darbuotis
Anot jo, anksčiau šventės buvo rengiamos kaimuose, o Kaunas – pirmasis miestas, kuriame švenčiama Kurban Bairam. "Pasinaudojome puikiu oru ir šventę surengėme lauke. Tai kartu ir puiki galimybė bendruomenę supažindinti su mečetės rekonstrukcijos darbais", – pasak S.Okatas, per tris mėnesius planuotą rekonstrukciją jau beveik pabaigti mečetės išorės darbai. Dabar prasidės vidaus remontas.
"Planuojame viską pabaigti per du mėnesius. Turime paskubėti, nes ateina šalčiai", – sakė S.Okatas, rodydamas į lauko palapinę, kurioje dėl uždarytos mečetės šiuo metu vyksta pamaldos.
Iš Prancūzijos atvykęs ir jau ketverius metus Kaune nuolat gyvenantis bendruomenės pirmininkas aktyviai rūpinasi bendruomenės gerove: pradėta ne tik mečetės restauracija, bet ir suprojektuota bendruomenės namų statyba.
Sofianas Okatas
Išnaudos teritoriją
"Šią maždaug hektaro teritoriją turime 99-eriems metams, todėl norime ją kuo efektyviau išnaudoti. Pavyzdžiui, turėti tualetą, mažą pastatėlį vaikams mokyti, taip pat automobilių stovėjimo aikštelę", – šiuo metu mečetėje yra įrengtas vienas tualetas, bet, pasak S.Okato, tai nepatenkina bendruomenės poreikių: pamaldų metu vienu tualetu yra priversti naudotis 200 žmonių. Todėl nedidelis pastatas greta mečetės būtų skirtas bendruomenei: įrengta patalpa ugdyti vaikams ar susitikimams, kambarys imamui, tualetai.
Mes norime parodyti, kad nesame atvykėliai – gyvename čia jau 200 metų.
Pasak S.Okato, jau yra parengtas architektūrinis projektas, šiuo metu laukiama atsakymo iš valdininkų. Naujas pastatas nebūtų naujiena, nes aplink mečetę nuo XIX a. stovėjo du musulmonų bendruomenei priklausantys namai, tačiau sovietmečiu buvo nugriauti.
"Mes norime parodyti, kad nesame atvykėliai – gyvename čia jau 200 metų", – sakė aktyvus bendruomenės pirmininkas. Ilgus metus uždarai gyvenusi Kauno musulmonų bendruomenė nori tapti atviresnė kauniečiams.
Fontanas virto batutu
Trečiadienį į musulmonų šeimų šventę susirinkę vaikai jau galėjo išbandyti prie Kauno mečetės įrengtą naują pramogą – batutą. Ilgus metus apleistą ir apgriuvusi fontaną spalvinga poilsio erdve pavertė menininkai, dalyvavę "Kauno akcentų" konkurse.
"Fontanas" – taip vadinasi dar vienas dizaino objektas mieste, kurį sukūrė VšĮ "Inovatyvūs kūrybiniai projektai". Ne vieną dešimtmetį nenaudojamas objektas buvo jau nebepanašus į fontaną – metaliniai strypai ir betono nuolaužos kėlė pavojų parko lankytojams ir smalsiems vaikams iš darželių ir dienos centrų, žaidžiantiems aplinkui.
Kauno musulmonų bendruomenė, kuriai priklausančioje teritorijoje stovi fontanas, iš pradžių planavo jį išardyti ir užpilti žeme, tačiau, pasiūlius jį paversti vaikų žaidimo aikštele, iš karto sutiko. Idėją apleistą objektą paversti rytietiškais motyvais ornamentuota ir visuomenei atvira erdve Kauno musulmonų bendruomenė palaikė ir finansiškai – projektui įgyvendinti skyrė 3 tūkst. savo lėšų.
Baseino sienelės priderintos prie mečetės fasado, todėl nudažytos baltai, ornamentuose vyrauja melsva spalva. Ant krašto sudėti mediniai suoliukai. Dugne išlieta guminė danga, o viduryje įrengtas didelis batutas.
