Danijos veterinarijos ir maisto administracija (DVFA) penktadienį naujienų agentūrai dpa sakė, kad nors naikinimas buvo baigtas, neatmetama galimybė, jog šalyje dar gali būti gyvų audinių, laikomų zoologijos soduose ar namuose kaip augintinių.

Šalyje buvo sunaikinta daugiau kaip 15 mln. šių žvėrelių.

Parlamentas neseniai priėmė įstatymą, draudžiantį šiuos likusius metus šalyje veisti audines.

Dėl audinių naikinimo proceso šalyje kilus skandalui, teko atsistatydinti Danijos maisto, žemės ūkio ir žvejybos ministrui, nes vyriausybė buvo priversta pripažinti, kad jos nurodymas išskersti visas šalyje auginamas audines neturėjo teisinio pagrindo.

Žvėrelių naikinimas buvo grindžiamas nerimu dėl vieno iš penkių su audinėmis susijusių atmainų koronaviruso, kuris, kaip nustatyta, silpnina žmonių gebėjimą formuoti antikūnus, o tai gali pakenkti būsimų vakcinų veiksmingumui.

Danija yra viena didžiausių pasaulyje audinių kailių gamintojų.

„Sausio pradžioje vilnietei buvo nustatyta COVID-19 liga. Sausio 12 dieną Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija išsiuntė šį atvejį sekoskaitos tyrimams į laboratoriją Roterdame, Olandijoje. Sausio 27 dieną NVSPL gavo patvirtinimą, kad siųstame mėginyje buvo nustatyta SARS-CoV-2 viruso atmaina su B.1.1.7 mutacija“, – pirmadienį BNS informavo SAM Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.

Savo ruožtu NVSC teigia, kad mutavusia koronaviruso atmaina moteris užsikrėtė po kontakto su šeimos nariu.

„Didelės rizikos sąlytį turėjusiųjų nebuvo nustatyta, nes asmuo dėl turėto kontakto buvo izoliacijoje“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad artimasis, nuo kurio, kaip manoma, užsikrėtė moteris, išvykęs į užsienį nebuvo. Jis taip pat nenurodė, jog būtų bendravęs su asmenimis, grįžusiais iš užsienio, ar užsikrėtusiais COVID-19.

„Tuomet namų aplinkoje identifikuoti trys didelės rizikos sąlytį turėję asmenys“, – sakė NVSC atstovė.

Jos teigimu, vos tik gavęs informaciją apie Lietuvoje nustatytą JK paplitusią viruso atmainą, NVSC atliko visus Europos ligų ir kontrolės prevencijos centro (ECDC) tokiu atveju rekomenduojamus veiksmus – dar kartą retrospektyviai atliko kontaktų paiešką apklausiant visus šeimos narius ir kitus kontaktavusius asmenis, įskaitant ir mažos rizikos sąlytį turėjusius žmones.

„Sąlytį turėję asmenys užregistruoti atlikti PGR tyrimus“, – komentavo J. Petravičienė.

NVSC atstovės teigimu, mutavusia atmaina susirgusi moteris jau yra pasveikusi.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija savo ruožtu informavo, kad „kol kas tai yra vienintelis toks atvejis, su kuriuo teko susidurti“.

Gruodžio 19 dieną Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad nauja koronaviruso atmaina, aptikta šalyje, gali plisti sparčiau. Šios šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) teigimu, naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.

Nustatyta, jog ši viruso atmaina nukonkuravo kitas dominuojančias atmainas ir tapo viena iš dažniausiai aptinkamų Anglijos regione. Manoma, kad dėl jos stipriai išaugo susirgimų skaičius.

Dėl to daugelis Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, buvo laikinai uždraudusios keleivių atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Nors Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad galima pastebėti tam tikrų teigiamų karantino ženklų, tačiau, pasak jo, koronaviruso pandemijos lygis šalyje ir toliau auga.

„Gruodžio 20 dieną efektyvus koronaviruso reprodukcijos dydis buvo 1,03. Tai matome, kad vis dėlto epidemijos greitis išlieka augantis, bet labai norime tikėti, kad jis pereis į žemiau kaip 1 esančią ribą ir mes matysime tam tikrų teigiamų tendencijų. Kol kas, deja, jos yra tokios, kad mes atvejų skaičių matome didėjantį. Ypač nerimą kelia tai, kad naujų dienos atvejų skaičius yra tikrai didelis“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Stankūnas.

Taip pat, eksperto teigimu, su prezidentu buvo aptarti ir gyventojų mobilumo pokyčiai, gauti analizuojant „Google“ kompanijos ataskaitas. M. Stankūno teigimu, ryškiausiai pastebima, kad gyventojai nuo trečiadienio gerokai rečiau lankosi prekybos centruose. Visgi, pasak eksperto, pastarąją savaitę pastebėtas centrų šturmas mobilumo statistikoje atsispindėjo gana ryškiai.

„Praėjusį pirmadienį ir antradienį buvo išaugęs labai stipriai mobilumas būtent šiame sektoriuje ir jis siekė minus 24-25 proc. Tai tikrai tos nuotraukos, kurios sklido socialiniuose tinkluose apie prekybos centrų šturmą, jos atsispindi ir „Google“ statistikoje. Tikrai matome, kad nemažai tautiečių bandė būtent pirmadienį ir antradienį apsilankyti prekybos centruose“, – teigė M. Stankūnas.

„Nuo (praėjusio – ELTA) trečiadienio įvedus apribojimus matome, kad lankymasis prekybos centruose vėl ženkliai krito, jis siekė maždaug minus 61-64 proc. Tai praktiškai pasiekė tokį lygį, koks jis buvo pirmojo karantino metu“, – pridūrė jis.

Eksperto teigimu, „Google“ pateikti gyventojų mobilumo duomenys parodė, kad lietuviai nuo pastarojo trečiadienio mažiau ėmė lankytis ir maisto prekių parduotuvėse.

„Mes žinome, kad mobilumas gana stipriai koreliuoja su naujais atvejais, su infekcijos plitimu ir tikrai su šiek tiek neramia nuotaika laukiame šios savaitės trečiadienio-ketvirtadienio duomenų, nes galime matyti tam tikrus padidėjimus“, – taip pat pripažino jis.

Tikėtina, kad naujoji koronaviruso atmaina jau Lietuvoje

M. Stankūnas konferencijos metu taip pat pripažino, kad negalima atmesti galimybės, jog Jungtinėje Karalystėje užfiksuota mutavusios atmainos koronavirusas jau yra Lietuvoje. Jam antrino ir Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) prof. Edita Sužiedėlienė.

Greičiausiai ir Lietuvoje mes jau turime šių variantų, įvežtų per pastarąjį laikotarpį.

„Yra nustatytas naujas viruso variantas SARS-CoV-2. (...) Ši viruso atmaina per pastarąsias savaites tikrai yra nustatyta išplitusi Didžiojoje Britanijoje, jau dabar pavienės šalys fiksuoja tuos variantus ir greičiausiai ir Lietuvoje mes jau turime šių variantų, įvežtų per pastarąjį laikotarpį“, – spaudos konferencijoje teigė E. Sužiedėlienė.

Ji akcentuoja, kad būtina stebėti šios mutacijos plitimą, tačiau, pasak jos, pagrindinė problema, kad naująją koronaviruso mutaciją yra labai sunku identifikuoti.

„Ekspertų taryba rekomenduoja konsoliduoti pajėgas mūsų mokslo centruose ir kompetencijas tyrėjų, kad būtų galima neatidėliojant sistemiškai pradėti analizuoti virusų, cirkuliuojančių Lietuvoje, genomus, stebėti ir naujų variantų atsiradimą“, – sakė ekspertė.

E. Sužiedėlienė sakė, kad, siekiant užkirsti kelią naujosios koronaviruso atmainos plitimą, būtina vykdyti ir iš JK atvykusių gyventojų stebėseną.

„Tai tikrai pakankamai ribotas skaičius žmonių būtų, keli tūkstančiai asmenų, ir tikrai įmanoma epidemiologinę stebėseną užtikrinti. Viena vertus, turėtų būti užtikrinta, kad jie atvykę atliktų COVID-19 ligos testą, žinoma, reikėtų žinoti jų duomenis, kur jie vyksta, ir nuolat užtikrinti tokių asmenų stebėseną“, – teigė ji.

Profesorius: Vyriausybės ir prezidento ekspertų tarybos viena kitai neprieštarauja

M. Stankūnas sako manantis, kad ekspertų tarybos, suburtos Vyriausybės ir prezidento, viena kitai neprieštarauja.

Tačiau viena jų, anot mokslininko, natūraliai baigs savo egzistavimą arba pakeis formą.

„Manau, kad tos tarybos viena kitai neprieštarauja, nes aš esu abiejose ir matau puikią sinergiją, darbinę nuotaiką, bet ilgainiui manau, kad taryba prie prezidento arba pakeis savo formą, arba natūraliai baigs savo egzistavimą“, – žurnalistams sakė M. Stankūnas.

Jo teigimu, šiuo metu prezidento suburta taryba keičiasi sukaupta informacija su Vyriausybės ekspertų grupe. 

„Kol kas vyksta trumpalaikis persidengimas, nes kalbant apie vakcinavimo klausimą, prezidento taryba yra įdėjusi labai daug pastangų, sukaupusi dideles žinias ir patirtį vakcinavimo klausimu ir dabar vyksta tų žinių ir patirties perdavimas Vyriausybei“, – teigė LSMU profesorius.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad prezidento suburta taryba ilgainiui turėtų persikelti į Vyriausybę, taupant ekspertų laiką.

Prezidentūra teigė kol kas matanti poreikį ekspertams ir toliau burtis, tačiau sako, kad ateityje tarybos darbo pobūdis gali keistis, „įsibėgėjant vykdomajai valdžiai“.

Makabriškas reiškinys buvo pastebėtas viename kariniame poligone šalia vakarinio Holstebro miesto, kur buvo užkasta tūkstančiai numarintų audinių.

Maitoms yrant susikaupė dujų, o jų spaudimas išmetė dalį utilizuotų audinių į paviršių, nurodė vietos policija.

Aplinkos ministerija pažymėjo, kad audinės turėjo būti užverstos mažiausiai 1,5 metro žemių sluoksniu, bet, kaip praneša visuomeninis transliuotojas DR, laidojimo vietoje prie Holstebro jos buvo pridengtos plonesniu kaip metro grunto sluoksniu.

„Tarnybos žaidžia su mūsų aplinka ir naudojasi ja kaip sąvartynu“, – laikraščiui „Jyllands-Posten“ sakė vietos politikas Leifas Broggeris (Leifas Briogeris).

Dar vienas susirūpinimą keliantis faktas – kad gyvūnai buvo užkasti per arti vieno ežero, todėl baiminamasi padidėsiančios taršos fosforo ir azoto junginiais. Pareigūnai žadėjo imtis priemonių padėčiai pataisyti.

Ministerija teigė, kad auginių „pabėgimas iš kapo“ tėra „laikina problema, susijusi su gyvūnų irimo procesu“.

„Kad būtų išvengta potencialių problemų gyvūnams ir žmonėms, teritorija bus stebima apskritą parą, kol bus įrengta tvora“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atgrasaus reiškinio nuotraukos ir vaizdai sukėlė šurmulį socialiniuose tinkluose. Vienas „Twitter“ vartotojas parašė, kad 2020-ieji galės būti vadinami „žudikiškų mutančių audinių zombių metais“.

Lapkričio pradžioje Danija, pirmavusi pasaulyje pagal audinių kailiukų eksportą, paskelbė, kad visi 15 mln. šalyje auginamų žvėrelių turės būti numarinti, nustačius, kad kai kuriuose ūkiuose jie užsikrėtė mutavusiu koronavirusu. Šis drastiškas sprendimas buvo priimtas nuogąstaujant, kad nauja viruso atmaina gali sumažinti būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą.

Šio įsako paskelbimas išprovokavo politinę krizę, nes buvo užginčytas jo teisėtumas. Praėjus dviem savaitėms vyriausybė paskelbė, kad potenciali grėsmė „labai tikėtina, buvo pašalinta“, nes naujų audinių užsikrėtimo mutavusiu koronavirusu atvejų nebebuvo nustatyta.

Kaip rodo naujausi duomenys, Danijoje jau sunaikinta daugiau kaip 10 mln. šių žvėrelių.

„Praėjusią savaitę Lietuva ėmėsi papildomų prevencijos priemonių dėl Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Nyderlanduose ir Švedijoje nustatytos mutavusios koronaviruso atmainos. Nuo lapkričio 23 dienos atvykstantiems iš šių šalių keliautojams testas dėl koronaviruso nustatymo nebebus reikalingas“, – informavo ministerija.

Taip pat nuo pirmadienio teks izoliuotis arba atlikti koronaviruso tyrimą atvykstant į Lietuvą iš dar dviejų Jungtinės Karalystės regionų – Velso bei Škotijos, įtrauktų į atnaujintą paveiktų šalių sąrašo pilkąją zoną.

Lietuva priskirta raudonajai, todėl griežtesni reikalavimai dėl testavimo ir izoliacijos atvykstant į ją taikomi tik iš „pilkųjų“ valstybių.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtame žemėlapyje pilkajai zonai anksčiau priskirta ir Šiaurės Airija, taip pat Lichtenšteinas, Šveicarija ir visos trečiosios šalys.

Atvykus iš šių paveiktų šalių būtina dešimties dienų izoliacija arba ne senesnis nei dviejų parų COVID-19 neigiamas testas.

Atsižvelgiant į sergamumą ir kitus rodiklius, užsienio šalys yra skirstomos į žaliąją, geltonąją ir raudonąją zoną. Lietuva priskirta raudonajai, todėl griežtesni reikalavimai dėl testavimo ir izoliacijos atvykstant į ją taikomi tik iš „pilkųjų“ valstybių.

Į pilkąją zoną įtrauktos valstybės, kurios nepateikia duomenų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui arba kuriose per 7 dienas atliekama 300 ir mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų.

Užsieniečiams iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykti draudžiama, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis.

Paveiktų šalių sąrašas skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalioja pirmadienį.

Kartu ministras paragino augintojus toliau, kaip ir planuota, tęsti audinių gaišinimą. Jų bendradarbiavimas esą yra geriausia pagalba žmonių gyvybėms išsaugoti.

Vyriausybės vadovė Mette Frederiksen praėjusį trečiadienį paskelbė, kad bus išnaikintos visos audinės šalyje – 15-17 mln. žvėrelių, kai keliems jų buvo nustatytas mutavęs ir žmogui perduodamas Sars-CoV-2 virusas. Argumentuota, jog yra rizika, kad dėl mutavusio viruso gali būti neveiksmingi būsimi skiepai.

Ir premjerė antradienį atsiprašė. „Net skubiausiais atvejais būtina išsiaiškinti, ar priemonei įgyvendinti reikalingas naujas įstatymas“, – sakė ji. Tačiau to nebuvo padaryta.

Iki antradienio visoje Danijoje buvo nugaišinta 2,4 mln. audinių. Kai kurie augintojai atsisako naikinti visiškai sveikus savo žvėrelius.

Naujas įstatymas dėl ir sveikų žvėrelių gaišinimo antradienį turėjo būti priimtas parlamente skubos tvarka. Tačiau dėl daugumos deputatų prieštaravimo socialdemokratų mažumos vyriausybės projektas bus nagrinėjamas, kaip įprastai, trimis svarstymais.

Mutavęs virusas Danijoje be audinių buvo nustatytas iš viso dvylikai žmonių Jutlandijos šiaurėje. Todėl labiausiai paveiktų bendruomenių gyventojams nurodyta neišvykti iš regiono.