Renesansines lubas antrojo aukšto Sosto salėje dekoruotojai atkūrė pagal koklių raštus. Pavyzdžiu pasirinkti kvadratiniai kokliai, puošti rozetėmis ir ornamentais. Tačiau lubos papildomai išpuoštos auksu. Baltose gotikinėse salėse išryškinti skliautai. Puošyba atkurta pagal autentiškus radinius.
„Gotikinių salių, nerviūrų dekoravimui turėjome archeologinės medžiagos pakankamai nemažai, kadangi yra išlikusios rastos figūrinės plytos. Jos tinkuotos, vietos yra maždaug tokios pačios, kokios yra buvę istoriškai“, – sakė Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.
XV a. Gedimino kalno papėdėje vietoj pilies pradėjus statyti rūmus jie iki pat sugriovimo XIX a. plėtėsi, keitėsi ir turėjo vėlyvosios gotikos, renesanso bei baroko bruožų.
Muziejaus vadovas sako, kad vis atsiranda naujų istorinių faktų, tikslių detalių, susijusių su rūmais, čia buvusiais meno kūriniais ar valdovų kasdieniais įpročiais, kas leidžia geriau suvokti, kaip atrodė rūmų kasdienybė. Tačiau spėjama, kad dalis dokumentų vis dar yra uždaruose kitų šalių archyvuose.
„Bendras įspūdis yra toks, kad kažkur dar turėtų būti labai daug medžiagos, gal net ir sukaupta vienoje vietoje, nes, sakykime, XVIII a. pabaigoje, prieš rūmus nugriaunant, buvo ruošiamasi juos remontuoti, restauruoti, tai gali būti, kad buvo surinkta medžiaga tam. Prieš juos nugriaunant, kaip ir kitus objektus, pavyzdžiui, Radvilų rūmus Vilniuje net ir Rusijos valdžia apmatavo“, – kalbėjo V. Dolinskas.
Po ilgų metų statybų Valdovų rūmai pagaliau planuoja atverti visas muziejaus erdves. Tai numatyta liepos 6 d.
