Tai per pokalbį prie apskritojo stalo „Ukrainos ekologinis saugumas: nacionalinė ir tarptautinė dimensija“ pareiškė Vandens problemų ir melioracijos instituto direktorius Mychailas Jaciukas.
„Šiandien dėl Rusijos agresijos, mūsų duomenimis, 14 milijonų žmonių turi problemų dėl prieigos prie vandens ir sanitarijos. Humanitarinės katastrofos, tokios kaip Mariupolyje, įgaus dar platesnį mastą turint omenyje technogeninę taršos grėsmę, taip pat tai, kad vandens ir sanitarijos prieinamumo lygis karo veiksmų zonoje ir net gretimose teritorijose yra labai žemas“, – sakė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad plataus masto agresijos sąlygomis transformuojama ekonomika, perkeliami gyventojai ir pramonės įmonės, o tai irgi didina vandens ištekliams tenkantį krūvį.
Vandens problemų ir melioracijos instituto direktorius taip pat priminė Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo poveikį rytinių ir pietinių regionų vandens tiekimo sistemai.
„Dėl Kachovkos HE susprogdinimo 4 milijonai žmonių liko be nuolatinio vandens tiekimo. Tai Dnipropetrovsko, Zaporižios, Mykolajivo, Donecko sritys ir Krymo Autonominė Respublika. Dabar mūsų institutas ir kiti mokslininkai dirba prie šios problemos sprendimo, ieško naujų vandens tiekimo šaltinių. Tokiais rezervais gali tapti Dunojus ir Polesė, jei bus pasirūpinta vandens reguliavimu, kaip buvo anksčiau“, – apibendrino ekspertas.
Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, per beveik dvejus metus trunkantį plataus masto karą žala, kurią aplinkai padarė Rusijos kariuomenės veiksmai, įskaitant cheminio ginklo naudojimą, siekia 2,2 trilijono grivinų.
