Kaip trečiadienį pranešė Komisija, dėl perkėlimo, be Lietuvos, buvo kreiptasi į Vokietiją, Kroatiją, Liuksemburgą, Lenkiją ir Suomiją.

Anot Komisijos, šios valstybės nepakankamai atsižvelgė į EK keliamus klausimus.

„Dabar jos turi per du mėnesius atsakyti ir imtis reikiamų priemonių. Jei nebus pateiktas priimtinas atsakymas, Komisija gali nuspręsti bylas perduoti ES Teisingumo Teismui“, – teigiama pranešime.

Pasak EK, ši direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2018 metų rugsėjo.

Komisija į minėtas šalis, ragindama jas imtis būtinų priemonių nustatytiems trūkumams, susijusiems su jų perkėlimu į nacionalinę teisę, pašalinti, kreipėsi 2021-aisiais.

Direktyvoje dėl kovos su terorizmu yra pateikiamos nuostatos, pagal kurias kriminalizuojamos su terorizmu susijusios nusikalstamos veikos.

„(...) vykimas į užsienį siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą, grįžimas į ES arba keliavimas ES viduje siekiant vykdyti tokią veiklą, mokymasis terorizmo tikslais ir terorizmo finansavimas, ir už jas taikomos sankcijos“, – tokių veikų pavyzdžius pateikia Komisija.

Šiose taisyklėse taip pat išdėstytos specialios nuostatos dėl terorizmo aukų, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų gauti patikimą informaciją ir profesionalias bei specializuotas paramos paslaugas.

Europos Komisija paskelbė inicijavusi dvi pažeidimo procedūras prieš Lietuvą, kuri delsia perkelti Europos Sąjungos direktyvas dėl pabėgėlių į nacionalinę teisę.

„Europos Komisija tam, kad užtikrintų tos prieglobsčio sistemos veikimą, šiandien pradėjo 40 pažeidimo procedūrų, tarp jų yra dvi pažeidimo procedūros prieš Lietuvą, kadangi Lietuva nėra pranešusi dėl dviejų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę“, - BNS sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Giedrius Sudikas.

Pasak jo, Lietuva šias direktyvas turėjo perkelti ir apie tai Europos Komisiją informuoti iki liepos 20 dienos. Viena direktyva apima tarptautinės apsaugos žmonėms suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką, kuri nustato procedūras ir taisykles, kada suteikiama tarptautinė apsauga pabėgėliams, kada ji gali būti atšaukiama, kaip ji suteikiama įvairiose teritorijose.

Antroji direktyva yra dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo normų, nustatant minimalius pabėgėlių priėmimo standartus.

„Europos Sąjunga savo teisės aktuose yra įtvirtinusi bendrą prieglobsčio sistemą ir tam, kad ta sistema veiktų, Europos Sąjungos šalys tuos teisės aktų reikalavimus turi perkelti į nacionalinę teisę“, - nurodė G.Sudikas.

„Lietuvai išsiųsti du oficialūs pranešimai dėl Europos Komisijos neinformavimo, ar Lietuva perkėlė tas dvi direktyvas ir kaip jas perkėlė“, - pridūrė jis.

Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus teigimu, dvi minėtos direktyvos jau yra perkeliamos - jos apima Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurioms po pateikimo praėjusią savaitę pritarė Seimas.

„Viskas yra Seime. Tikrai nėra ko jaudintis, mums tereikės parašyti paaiškinimą, kokioje stadijoje yra priėmimas, kad netrukus priimsime ir viskas tuo baigsis“, - BNS sakė viceministras.

Jis teigė, kad Europos Komisijos raštų dėl pažeidimo procedūrų inicijavimo kol kas nėra gavusi.

Perspėjimai, kad vėluojama perkelti direktyvas dėl pabėgėlių, iš viso bus pasiųsti 19-ai šalių: Prancūzijai, Vokietijai, Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Ispanijai, Graikijai, Kiprui, Latvijai, Lenkijai, Liuksemburgui, Maltai, Rumunijai, Slovėnijai, Švedijai ir Vengrijai.

Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 500 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. žuvo arba dingo pakeliui.

Pagal kelias Europos Sąjungos perskirstymo programas, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 asmenis iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Dėl teisinės sistemos ir jos taikymo neatitikimų europinei teisei prieš Lietuvą pernai vykdytos 26 procedūros. Lyginant su 2011-aisiais, šis skaičius sumažėjo beveik trečdaliu, rodo Europos Komisijos (EK) ataskaita.

EK duomenimis, pernai pradėta 21 nauja byla dėl pavėluoto ar neteisingo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo į nacionalinę teisę, taip pat dėl netinkamo ES teisės taikymo, dar penkios buvo tęsiamos iš anksčiau.

Pagal bendrą EK procedūrų skaičių Lietuva pernai buvo tarp pažangiausių valstybių: tiek pat procedūrų vykdyta prieš Latviją ir Daniją, mažiau - tik prieš Maltą (18), Estiją (16), Kroatiją (10). Pagal vykdomas procedūras dėl pažeidimų pirmavo Graikija ir Italija (po 89) bei Ispanija (86).

Didesniąją dalį sudarė procedūros dėl netinkamo teisės aktų perkėlimo (16) Lietuvoje, 10 jų pradėta dėl vėlavimo perkelti direktyvas.

Daugiausia - 36 bylos - prieš Lietuvą buvo vykdomos 2011-aisiais, ir nuo šių metų nuosekliai mažėjo.

Daugiausia pažeidimų bylų prieš Lietuvą 2014-aisiais nagrinėta mobilumo ir transporto, vidaus rinkos (po 5), vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir vartotojų (po 2) srityse.