Trylika valstybių vienijantis naftos kartelis ir dešimt jo sąjungininkų – vadinamoji OPEC+ grupė – susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną, pareiškė Irano atstovas OPEC Amiras Hosseinas Zamaninia (Amiras Huseinas Zamaninija).

Gavyba bus sumažinta labiausiai nuo COVID-19 pandemijos įkarščio laikų 2020 metais.

Toks sprendimas gali išprovokuoti spartų naftos kainų kilimą, o tai dar padidintų infliaciją, kuri daugelyje šalių jau pasiekė aukščiausius per dešimtmečius lygius ir prisideda prie pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo.

Gavybos sumažinimas ir, atitinkamai, naftos brangimas, pasak ekspertų, taip pat gali būti naudingas Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) liepą asmeniškai paprašė Saudo Arabijos lyderių padidinti „juodojo aukso“ gavybą, kad sumažėtų po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilusios naftos kainos.

Tačiau naftos kainos pastaraisiais mėnesiais pastebimai smuko ir tai, be kita ko, lėmė nuogąstavimai dėl mažėjančios paklausos ir dėl galimos pasaulio ekonomikos recesijos.

„Vartotojai, kurie buvo priversti degalinėse mokėti rekordines kainas, tik neseniai su palengvėjimu atsikvėpė, taigi šiandienos sprendimas sumažinti gavybą nebus palankiai įvertintas“, – prieš OPEC+ susitikimą sakė finansų maklerio bendrovės OANDA analitikas Craigas Erlamas (Kreigas Erlamas).

Paklaustas, kaip į sprendimą sumažinti gavybą reaguos Jungtinės Valstijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) energetikos ministras Suailas al-Mazrouei (Suailas al-Mazruis) tvirtino, kad OPEC tėra „techninė organizacija“.

Už energetiką atsakingas Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas, kuriam yra paskelbtos JAV sankcijos, netarė nė žodžio, kai atvyko į pirmąjį nuo 2020 metų kovo tiesioginį OPEC+ susitikimą naftos kartelio būstinėje Vienoje.

Geopolitinė įtampa

Dėl COVID-19 karantinų smarkiai kritus naftos kainoms, OPEC+ 2020 metų balandį sumažino gavybą beveik 10 mln. barelių per dieną.

Pernai, kai padėtis „juodojo aukso“ rinkoje pagerėjo, naftos kartelis ir jo sąjungininkai pradėjo didinti gavybą, o šiemet gavyba vėl pasiekė prieš pandemiją buvusius lygius, bet tik „ant popieriaus“, nes kai kuriems grupės nariams sunkiai sekėsi atitikti savo kvotas.

Praėjusį mėnesį OPEC+ sutarė nuo spalio simboliškai sumažinti bendrą gavybą 100 tūkst. barelių per dieną.

Naftą vartojančios šalys ne vieną mėnesį ragino OPEC+ tiekti rinkai daugiau naftos, kad sumažėtų kainos, tačiau grupė ir vėl jas ignoravo.

„Žinant, jog Rusija nori, kad gavyba būtų sumažinta, tokį sprendimą taip pat galima vertinti kaip tolesnį geopolitinės įtampos“ tarp Maskvos ir Vakarų „eskalavimą“, pažymėjo „Swissquote Bank“ analitikė Ipek Ozkardeskaya (Aipek Ozkardeskaja).

Kai Rusija vasario pabaigoje pradėjo invaziją į Ukrainą, naftos kainos šovė į viršų, priartėjusios prie 140 JAV dolerių už barelį lygio, tačiau vėliau smuko ir pastaruoju metu net buvo nusileidusios žemiau 90 JAV dolerių už barelį kartelės.

Šios savaitės pradžioje, pasklidus kalboms, kad OPEC+ sumažins gavybą, „Brent“ rūšies naftos kaina gerokai pakilo, o trečiadienį svyravo maždaug 92 JAV dolerių už barelį lygyje.

Pastarąjį mėnesį kartelio šalyse naftos buvo išgauta 216 tūkst. barelių per dieną, o tai, VU ekonomisto vertinimu, irgi yra „šioks toks prieaugis“.

Vis tik jis pažymi, kad naftos gavybą didino ne visos OPEC+ šalys, o pirmiausiai Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kurios ir sudarė pastarojo padidėjimo „liūto dalį“. Anot A. Bartkaus, sprendimą didinti gavybą jos priėmė pirmiausiai siekdamos palaipsniui pasiruošti perimti Europos rinką iš Rusijos.

„Nuo gruodžio mėnesio bus įvestas naftos embargas Rusijai. Europa nebepirks žaliavinės naftos iš Rusijos, o nuo kovo ir visokių naftos „pusfabrikačių“. Aišku, kad Europos rinką perims kiti kraštai, Saudo Arabija ir JAE, kurie jau dabar didina gavybą. Vadinasi, palaipsniui tą Rusijos naftos dalį jie, matyt, ketina pasiimti sau“, – Eltai kalbėjo VU ekonomistas.

Kaip aiškina A. Bartkus, spartesnio gavybos didinimo kol kas nereikėtų tikėtis, kadangi OPEC+ sąlyginai aukštesnės naftos kainos yra naudingos, o „pjauti šakos, ant kurios sėdi“ kartelio šalys, jo teigimu, neketina.

Aišku, kad Europos rinką perims kiti kraštai, Saudo Arabija ir JAE, kurie jau dabar didina gavybą. Vadinasi, palaipsniui tą Rusijos naftos dalį jie, matyt, ketina pasiimti sau.

Panašios pozicijos laikosi ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, manantis, kad OPEC+ šiuo metu laikosi pozicijos, jog naftos kaina dabar yra pakankamai stabili, kartelio šalims leidžianti toliau investuoti į gavybą ir kartu neatbaidyti vartotojų.

„Neskubama didinti, nes aukšta kaina yra palanki naftą išgaunančioms šalims. Ypatingai arabų šalys, be abejo, tuo mėgaujasi. Apie 100 dolerių už barelį besisukanti naftos kaina jiems neša milžiniškas lėšas. Didesnis didinimas muštų kainą. O ta kaina, kuri dabar yra, ji aukšta, bet nešokiruoja ir labai stipriai nelaužo ekonomikos“, – aiškino jis.

OPEC+ naftos paklausos smukimo kol kas neprognozuoja

Vis tik finansų analitikas pažymi, kad tai, kiek sparčiai tokios šalys, kaip JAE ar Saudo Arabija apsispręs padidinti išgaunamos naftos kiekį, pirmiausiai priklausys nuo politinių procesų.

„Viskas labai priklausys nuo politikos. Naftos kaina nėra jau tokia rinkos kaina. Akivaizdžiai, yra kartelis. JAV tariasi dėl to, kokiu kursu rasti balansą. Viskas priklausys nuo derybų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Tuo metu A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad gavybos apskritai didinti neapsimokėtų, jeigu prognozuojamas ekonominis nuosmukis, kartu reiškiantis ir naftos paklausos kritimą. Vis dėlto VU ekonomistas pabrėžia, kad naujausiose OPEC+ prognozėse numatoma, kad naftos paklausa išliks panašaus lygio ir smarkiai nukristi neturėtų.

„Naftos paklausos prognozių jie neperžiūrėjo. Tai reiškia, kad jie nelabai pasimauna ant kabliuko, jog visos ekonomikos tikrai smuks“, – sakė A. Bartkus.

OPEC+ naftos gavybą nusprendė didinti mažiau, nei skelbta anksčiau

ELTA primena, kad OPEC+ rugpjūčio pradžioje susitarė dėl nedidelio gavybos padidinimo, nors JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje vykusiose derybose stengėsi užtikrinti didesnį gavybos padidinimą.

Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst. barelių per dieną, t. y. daug mažiau nei anksčiau, sakoma pareiškime, paskelbtame po ministrų vaizdo konferencijos.

Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst. barelių per dieną, t. y. daug mažiau nei anksčiau, sakoma pareiškime, paskelbtame po ministrų vaizdo konferencijos.

Naftos kainos anksčiau šią savaitę buvo nukritusios, tačiau sužinojus apie OPEC+ sprendimą jos pakilo daugiau nei vienu procentu, o pagrindinė tarptautinė „Brent“ rūšies naftos kaina vėl viršijo 100 JAV dolerių už barelį.

„Mažiausias padidinimas OPEC+ istorijoje nedaug padės besitęsiančiai pasaulinei energetikos krizei“, – AFP sakė prekybos platformos OANDA analitikas Edwardas Moya.

„Atrodo, kad nafta ir toliau liks įstrigusi ties 100 JAV dolerių už barelį riba, net ir vis labiau lėtėjant pasaulio ekonomikai. J. Bideno administracija nebus patenkinta, ir tai bus kliūtis gerinant JAV ir Saudo Arabijos santykius“, – sakė E. Moya.

Sostinės policija pranešė, kad suėmė septynis asmenis, įtariamus greitkelio blokavimu, o prieš tai jai prireikė kelių valandų, kad išvesdintų aktyvistus, kurie buvo prisirakinę prie naftos statinių Londono centre, netoli premjero rezidencijos.

Aplinkosaugininkai ragina vyriausybę neleisti eksploatuoti „Cambo“ naftos telkinio prie Šetlando salų. Šį projektą, kaip pranešama, remia ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Protestuotojai surengė sėdimąjį protestą prie plakato su užrašu „Borisai, sustabdykite „Cambo“ ir pastatė 3,60 metrų aukščio B. Johnsono statulą, apipiltą nafta, o prie jos kojų pritvirtino lentelę su užrašu „Cambo naftos telkinys: Johnsono klimato nesėkmės monumentas“.

B. Johnsonas protesto akcijos nematė, nes šiuo metu su šeima atostogauja pietų Ispanijoje, Kosta del Solio pakrantėje.

„Greenpeace“ skelbia, kad pirmajame etape iš „Cambo“ išgaunama nafta „išmestų teršalų, prilygstančių 18-ai metus veikiančių anglių jėgainių“, ir dėl to JK atsidurtų „politinėje izoliacijoje“.

Jungtinė Karalystė įsipareigojo iki 2050 metų visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, o kitą mėnesį Glazge rengia COP26 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą.

„B. Johnsonas turi sustabdyti „Cambo“ ir vietoj to teikti pirmenybę teisingam perėjimui prie atsinaujinančiosios energijos, kad apsaugotų vartotojus, darbuotojus ir klimatą nuo būsimų sukrėtimų“, – sakė „Greenpeace“ kampanijos dalyvis Filipas Evansas.

„Cambo“ naftos telkinyje yra daugiau kaip 800 mln. barelių naftos, iš jų 170 mln.  planuojama išgauti per pirmąjį eksploatacijos etapą (barelis – tūrio matas, lygus 159 litrams).

Vidaus reikalų departamentas paskelbė informuojantis firmas apie įšaldymą, kol bus atliktas nuodugnus aplinkos įvertinimas ir bus nuspręsta, ar nuomos sutartys šiame rajone turėtų būti „patvirtintos, anuliuotos arba susietos su papildomomis švelninimo priemonėmis“.

Pranešimas reiškia smūgį seniai ginčijamam naftos kompanijų siekiui išgauti naftą šioje teritorijoje. Pastangos dėl gavybos smarkiai pajudėjo į priekį D. Trumpui pernai lapkritį, iškart po J. Bidenui pralaimėtų rinkimų, paskelbus nuomos planą.

Sausio mėnesį įvykusiame naftos gavybos plotų – bendrai 0,65 mln. ha – aukcione JAV pareigūnai pardavė 11 plotų. Didžiosios naftos kompanijos nedalyvavo ir devyni plotai atiteko Aliaskos pramonės plėtros ir eksporto administracijai, o likę du – mažoms kompanijoms.

J. Bidenas per prezidento rinkimų kampaniją žadėjo apsaugoti ANWR.

Baltųjų rūmų patarėja klimato klausimais Gina McCarthy (Džina Makarti) atkreipė dėmesį į J. Bideno pažadą ir sakė, jog šis žingsnis atspindi jo įsitikinimą, kad „nacionaliniai turtai yra mūsų šalies kultūriniai ir ekonominiai kertiniai akmenys“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

J. Bidenas „yra dėkingas už skubius Vidaus reikalų departamento veiksmus bet kokiai nuomai sustabdyti, kol bus peržiūrėti paskutinėmis ankstesnės administracijos darbo dienomis priimti sprendimai, galėję visam laikui pakeisti šios ypatingos vietos pobūdį“, pridūrė G. McCarthy.

Aplinkosaugininkai seniai įrodinėja, kad apsaugoti ANWR yra itin svarbu, norint išsaugoti baltuosius lokius ir kitas pažeidžiamas rūšis, taip pat autochtonų, šiame regione medžiojančių šiaurinius elnius, bendruomenes.

Tačiau naftos pramonė seniai siekia galimybių išgauti naftą regione, kur, kaip manoma, gali būti milijardai barelių naftos. Tokie įtakingi įstatymų leidėjai iš Aliaskos kaip respublikonų senatorė Lisa Murkowski (Liza Merkovski), tvirtai remia naftos gavybą.

„Alaska Wilderness League“ (AWL), prisidėjusi prie kitų aplinkosaugos organizacijų bylos dėl D. Trumpo administracijos veiksmų, sveikino J. Bideno administracijos žingsnius.

„Šių nuomos sutarčių sustabdymas yra žingsnis teisinga kryptimi“, – sakė AWL laikinoji vykdomoji direktorė Kristen Miller (Kristen Miler).

Nedingusi grėsmė

„Dar reikia padaryti daugiau. Kol nuomos sutartys neatšauktos, jos bus grėsmė vienai iš Amerikoje dar likusių menkiausiai paliestų vietų, – sakė K. Miller. – Dabar tikimės, kad administracija ir Kongresas suteiks prioritetą įstatyminiam naftos nuomos mandato panaikinimui ir atkurs Arkties rezervato pakrančių lygumos apsaugą.“

Tačiau prekybos asociacija „American Petroleum Institute“ (API) sakė, kad naftos pramonė žino, kaip vystyti atsakingai, ir kad šis sprendimas kainuos Aliaskai daug darbo vietų ir pajamų iš mokesčių.

„Politika, kuria siekiama sulėtinti ar sustabdyti naftos ir gamtinių dujų gavybą federalinėse žemėse bei vandenyse, galiausiai pasirodys esanti žalinga mūsų nacionaliniam saugumui, pažangai aplinkos srityje ir ekonominei stiprybei“, – sakė API pareigūnas Kevinas O'Scannlainas (Kevinas O'Skanlenas).

„Ekonominio atsigavimo metu šie veiksmai... neleidžia sukurti gerai apmokamų darbo vietų ir gauti ekonominių pajamų, kurias Aliaskos vietos bendruomenėms suteiktų saugi ir atsakinga naftos bei dujų gavyba“, – pridūrė jis.

J. Bideno administracijos žingsnis dėl ANWR buvo žengtas kelios dienos po jos sprendimo pritarti kitam D. Trumpo administracijos planui dėl naftos gavybos Aliaskoje, apimančiam energetikos įmonės „ConocoPhillips“ projektą Šiaurės Nuokalnėse, Aliaskos nacionaliniame naftos rezerve (NPRA).

Padidinti gavybą leista tik Rusijai ir Kazachstanui, atitinkamai po 130 tūkst. ir 20 tūkst. barelių per dieną, ketvirtadienį po kelias valandas trukusių virtualių derybų paskelbė OPEC.

Sausio mėnesį 23 šalių aljansas, vadovaujamas Saudo Arabijos ir Rusijos, reikšmingai sumažino naftos gavybą, siekiant stabilizuoti naftos rinką.

Paskelbus apie strategijos pratęsimą, pastebėtas naftos kainų augimas.

OPEC+ grupės šalių ministrų susitikimas vyko po to, kai 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos naftos kainos smarkiai sumažėjo.

Šiuo metu „Brent“ rūšies naftos kaina siekia kiek daugiau nei 50 dolerių už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – 47 dolerius už barelį.

Nepaisant kainų atsigavimo metų pabaigoje, 13 OPEC valstybių narių, vadovaujamų Saudo Arabijos ir 10 jų sąjungininkių, vedamų Rusijos, vis dar kenčia nuo didelio neapibrėžtumo rinkoje.

Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje vykusio ministrų susitikimo metu OPEC+ valstybės narės sutarė sausį didinti naftos gavybos apimtis puse milijono barelių per dieną.

Tame pačiame susitikime OPEC+ šalys sutarė kas mėnesį susitikti ir nuspręsti dėl galimų naftos gavybos apimčių pakeitimų.

„Matydami šviesą tunelio gale, turime visomis jėgomis atsispirti pagundai atleisti vadžias“, – pirmadienio susitikimo pradžioje sakė Saudo Arabijos energetikos ministras, princas Abdulazizas bin Salmanas.

Naujienų agentūra, cituodama bendrą OPEC+ komunikatą, pranešė, kad pritarus susitarimui kitą mėnesį Rusija išgautų nebe 11,3 mln. naftos barelių per dieną, o 8,5 mln. barelių.

Penktadienio rytą valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS paskelbė, kad tam, jog susitarimas pradėtų galioti, jam turi pritarti Meksika – vienintelė šalis, jam nepritarusi derybų metu. Visos kitos derybose dalyvavusios šalys naująjį susitarimą palaiko.

„Sandoris išsaugotas, tačiau jis dabar yra sąlyginis. Manau, kad bandysime gauti Meksikos pritarimą penktadienį vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu“, – agentūra TASS citavo neatskleistą šaltinį, turintį žinių apie derybas.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį OPEC+ šalys susitarė dėl naftos gavybos mažinimo, su sąlyga, kad prie susitarimo prisijungs Meksika, kurios nepavyko įtikinti per 11 valandų trukmės aljanso susitikimą.

„Dow Jones“ agentūra pacitavo A. M.L. Obradoros žodžius, kad Meksika sumažins naftos gavybą 100 tūkst. barelių per parą, tačiau OPEC+ šalys norėjo, kad šis skaičius siektų 400 tūkst. barelių per parą, vėliau sutiko su 350 tūkst. barelių per parą sumažinimu.

Meksikos prezidentas pažymėjo, kad susitarimas sumažinti naftos gavybą pasiektas po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) skambučio.

Pasak jo, JAV prisiims papildomus įsipareigojimus sumažinti savo gavybą 250 tūkst. barelių per parą.

Tuo tarpu naftos kartelis po pasitarimo vaizdo konferencijos priemonėmis pranešė, jog tam, kad įsigaliotų susitarimas nuo liepos iki gruodžio sumažinti gavybą 8 mln. barelių per parą, reikalingas Meksikos sutikimas.

OPEC šalių ir jų OPEC+ sąjungininkų, įskaitant Rusiją, taip pat kitų svarbiausių valstybių, neįeinančių į organizacijos sudėtį, pasitarimas ketvirtadienį prasidėjo iškart po 17 val. Lietuvos laiku.

Šis posėdis buvo laikoma bene vienintele galimybe paskatinti kainas, kurios dėl koronaviruso pandemijos ir Saudo Arabijos bei Rusijos kainų karo nukrito iki žemiausio lygio per beveik prieš du dešimtmečius.

„Bloomberg News“ pranešė, kad derybos truko iki pat nakties, kadangi Meksika atsisakė prisiimti dalį gavybos mažinimo, kuris siektų 400 tūkst. barelių per parą.

Meksikos energetikos ministrė Rocio Nahle (Rosio Nahlė) tviteryje parašė, kad jos šalis pasiūlė sumažinti savo gavybą 100 tūkst. barelių per parą.

Venesuelos valstybinė naftos kompanija PDVSA ankstesniame pranešime teigė, kad Karakasas „palaiko Saudo Arabijos ir Rusijos pasiūlymą sumažinti naftos gavybą maždaug 10 mln. barelių per parą“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išreiškė optimizmą dėl susitarimo perspektyvų – net jei derybos atrodė atsidūrusios aklavietėje.

„Sakyčiau, jie artėja prie susitarimo. Greitai sužinosime“, – kalbėjo D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose penktadienį, apie 01.30 val. Lietuvos laiku.

Prieš tai D. Trumpas bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu Salmanu).

Susitikimo pradžioje OPEC generalinis sekretorius Mohammedas Barkindo (Mohamedas Barkindas) perspėjo, kad dėl kornaviruso sukeltos ekonominės žalos naftos pramonės „pasiūla ir paklausa kelia siaubą“.

„Mūsų pramonė kraujuoja; niekas negeba sustabdyti kraujavimo“, – kalbėjo M. Barkindo, apgailestaudamas dėl bankroto bylų ir dešimčių tūkstančių prarastų darbo vietų.

Kitas susitikimas, kuris taip pat vyks vaizdo priemonėmis, numatytas birželio 10 dieną. Jame bus siekiama „nustatyti tolesnius veiksmus, reikalingus norint subalansuoti rinką“, pažymėjo OPEC.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimas

„Neeilinis naftos gavėjų susitikimas yra vienintelė rinkos viltis užkirsti kelią visiškam kainų griuvimui“, – pažymėjo „Rystad Energy“ naftos rinkų vadovas Bjornaras Tonhaugenas.

Saudo Arabija penktadienį surengs atskirą virtualų Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių energetikos ministrų pasitarimą, siekdama užtikrinti „rinkos stabilumą“.

Naftos kainos nuo metų pradžios krito, kai dėl COVID-19 pandemijos didelė planetos dalyje buvo paskelbtas karantinas, o pasaulio ekonomika beveik sustojo.

Rijadas ir Maskva padidino gamybos apimtis, siekdami išlaikyti savo rinkos dalis ir priversti JAV skalūnų naftos gamintojus sumažinti gavybą.

„Saudo Arabija ir Rusija aiškiai leido suprasti, kad jos sumažins gavybą jei ir tik tada, jei prisijungs ir kitos didžiosios naftos gamintojos“, – pažymėjo Švedijos banko SEB analitikas Bjarne Schieldropas (Bjarnė Šildropas).

Nors JAV nepriklauso OPEC ar OPEC+ karteliams, ji palaiko pasiūlos mažinimą, kad padėtų stabilizuoti kainas ir įkvėptų naujos gyvybės savo skalūnų pramonei.

Skalūnų nafta pavertė JAV didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, tačiau pramonė negali išlaikyti didelės išlaidų bazės, jei kainos krenta.

Vis dėlto, regis, JAV naftos sektorius nelinkęs mažinti gavybos – paskutinę kovo savaitę jis išgavo beveik rekordinį 13 mln. barelių per parą kiekį. Praėjusią savaitę išgautas 12,4 barelių per parą kiekis.

Tuo pat metu pasaulinis pasiūlos perteklius – jau užfiksuotas naftos rinkose prieš prasidedant koronaviruso krizei – lėmė pripildytas naftos saugyklas ir privertė daugelį gamintojų mažinti gamybos apimtis.

Kanalo „Rossija 24“ transliuotame pranešime Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pasveikino keletą prie pasitarimo prisijungusių šalių, nepriklausančių OPEC+ aljansui – Kanadą, Norvegiją, Argentiną, Kolumbiją, Egiptą, Indoneziją, Čadą, Ekvadorą ir Trinidadą bei Tobagą.

Tarptautinė energetikos agentūra pirmadienį perspėjo, kad dėl pandemijos pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį pasaulyje mažės naftos vartojimas.

Pandemijos protrūkis sustabdė dideles pasaulio ekonomikos sritis, įskaitant svarbiausius sektorius, tokius kaip oro kelionės, gamyba ir mažmeninė prekyba.

„Rystad Energy“ duomenimis, pasaulinis naftos perteklius balandį gali pasiekti 25 mln. barelių per parą.