„Lietuvoje yra tik dvi partijos – medžiotojų ir gyvūnų saugotojų. Gaila, kad šį kartą Seime daugumą turėjo pirmieji“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare teigė valstybės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naktinių taikiklių įteisinimą palaikė net Europos žaliųjų politiniams blokui priklausančių partijų atstovai.

„Liberalų sąjūdis ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri didžiuojasi prisijungusi prie Europos Žaliųjų politinio bloko ir turėtų skleisti žaliųjų politinę mintį, susivienijo ir, matyt, ne paskutinį kartą. Manau, tai rudenį galės įvertinti rinkėjai“, – teigė G. Nausėda.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento veto ir įteisino leidimą medžioklėje naudoti naktinius taikiklius.

Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 39, dešimt susilaikė.

Palaikančiųjų veto atmetimą buvo visose Seimo frakcijose, išskyrus Laisvės partijos. Visi Seimo posėdyje dalyvavę jos nariai balsavo prieš naktinių optinių prietaisų naudojimą medžiojant.

Atmesti veto reikia ne mažiau kaip 71 parlamentaro balso.

G. Nausėda buvo vetavęs gruodį Seimo priimtas Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis patvirtinti medžioklėje leidžiamų ir draudžiamų naudoti įrankių sąrašai.

Viename ir sąrašų buvo numatyta, jog medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras galima naudoti naktinius taikiklius.

Prezidento teigimu, naktinių taikiklių naudojimas sudarytų sąlygas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui. Be to, būtų sunkiai įmanoma užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, nes aplinkosaugininkai neturėtų galimybių nustatyti, ar žvėris nušautas naudojant naktinį taikiklį, ar be jo. Pasak valstybės vadovo, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.

Pataisos rėmėjai G. Nausėdos argumentus vadino emocijomis.

Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai teigė, kad šių prietaisų naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtino, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje, ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru.

Iki šiol medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustatė Medžioklės taisyklės, jas tvirtino aplinkos ministras. Naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.

Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 39, dešimt susilaikė.

Palaikančiųjų veto atmetimą buvo visose Seimo frakcijose, išskyrus Laisvės partijos. Visi Seimo posėdyje dalyvavę jos nariai balsavo prieš naktinių optinių prietaisų naudojimą medžiojant.

Atmesti veto reikia ne mažiau kaip 71 parlamentaro balso.

„Šiandien diskusija yra apie naujos brangios pramogos įteisinimą, nieko daugiau“, – ragindamas palaikyti veto sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Tuo metu Seime dirbantys medžiotojai teigė, kad pataisa užtikrins laukinių gyvūnų gerovę.

Sveikindamas parlamento sprendimą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas padėkojo 30 tūkst. medžiotojų bendruomenės vardu.

Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos medžiotojai yra patys didžiausi šalies gamtos draugai.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos medžiotojai yra patys didžiausi šalies gamtos draugai. Ir jei ne jie, tokios žavingos gamtos, žvėrių gausos Lietuva neturėtų“, – pranešime spaudai teigė jis.

Gruodį Seimas priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis patvirtinti medžioklėje leidžiamų ir draudžiamų naudoti įrankių sąrašai.

Viename ir sąrašų numatyta, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras galima naudoti naktinius taikiklius.

Prezidentas šias pataisas vetavo, nes, jo teigimu, naktinių taikiklių naudojimas sudarytų sąlygas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui. Be to, būtų sunkiai įmanoma užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, nes aplinkosaugininkai neturėtų galimybių nustatyti, ar žvėris nušautas naudojant naktinį taikiklį, ar be jo. Pasak prezidento, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.

Įstatymo pataisą dėl naktinių taikiklių įteisinimo inicijavo Kaimo reikalų komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.

Ketvirtadienį jis teigė, kad prezidento veto rodo nepasitikėjimą medžiotojų bendruomene.

„Panašu, kad kiek buvo klausimų ir diskusijų Seime po pirmo balsavimo dėl veto atmetimo, panašu, kad (prezidento– BNS) patarėjai, kurie ir vakar, ir šiandien aktyviai skambina Seimo nariams ir daro poveikį, kad jie tik nebalsuotų, nedalyvautų, tai šiuo atveju turbūt parodo (...), kad tai vis dėlto ne prezidento veto, o prezidento ego“, – tvirtino K. Mažeika.

„Gaila, kad prezidentas neišgirdo medžiotojų bendruomenės, jog tas įrankis nėra koks nors stebuklas, nėra panacėja ar baubas, nes yra toks pats kaip ir prožektorius, kuris naudojamas tamsiu paros metu“, – sakė jis.

Konservatorius Audrius Petrošius tvirtino, kad laukinių gyvūnų populiacija Lietuvoje yra smarkiai išaugusi. Jo teigimu, ne vienetais, o kartais padaugėjo automobilių susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejų.

Jis pabrėžė, kad funkciją reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją valstybė yra pavedusi medžiotojams, todėl jai turi būti suteikti ir atitinkami įrankiai.

Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai taip pat sako, kad šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtina, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje, ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru.

Aplinkosaugininkai teigia, kad toks leidimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymas.

Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketvirtadienį teigė, kad naktinių prietaisų įteisinimo medžioklėje šalininkų argumentus dėl prisidėjimo prie krašto gynybos ir kovos su afrikinių kiaulių maru ne kartą atmetė tų sričių ekspertai.

„Ko aš pasigendu šioje diskusijoje, tai tradicinės medžioklės puoselėjimo ir medžiotojų kompetencijos kėlimo, profesionalumo, o ne tiesiog naujų žaisliukų įdavimo į rankas, su kuriais galbūt ne visada mokės susitvarkyti“, – sakė ji.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad jeigu dabar medžiotojai nešertų šernų, o juos intensyviau medžiotojų, sureguliuotų jų populiaciją turimomis priemonėmis.

Iki šiol medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustatė Medžioklės taisyklės, jas tvirtino aplinkos ministras. Naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.

Prezidentas apie naktinių taikiklių įteisinimą: Seime laimėjo medžiotojų partija

Atmetant prezidento veto ir medžioklėje įteisinant naktinius taikiklius Seime laimėjo medžiotojų partija, teigia prezidentas G> Nausėda.

„Lietuvoje yra tik dvi partijos – medžiotojų ir gyvūnų saugotojų. Gaila, kad šį kartą Seime daugumą turėjo pirmieji“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare teigė valstybės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naktinių taikiklių įteisinimą palaikė net Europos žaliųjų politiniams blokui priklausančių partijų atstovai.

„Liberalų sąjūdis ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri didžiuojasi prisijungusi prie Europos Žaliųjų politinio bloko ir turėtų skleisti žaliųjų politinę mintį, susivienijo ir, matyt, ne paskutinį kartą. Manau, tai rudenį galės įvertinti rinkėjai“, – teigė G. Nausėda.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo veto atmesti.

Prezidentas vetavo gruodį Seimo priimtas Medžioklės įstatymo pataisas, leidžiančias medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras naudoti naktinius taikiklius.

Valstybės vadovo vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas sudarytų sąlygas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui. Be to, būtų sunkiai įmanoma užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, nes aplinkosaugininkai neturėtų galimybių nustatyti, ar žvėris nušautas naudojant naktinį taikiklį, ar be jo. Pasak prezidento, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.

Įstatymo pataisą dėl naktinių taikiklių įteisinimo inicijavo Kaimo reikalų komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.

Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai sako, kad šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtina, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje, ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru.

Aplinkosaugininkai teigia, kad toks leidimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymas.

Iki šiol medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustatė Medžioklės taisyklės, jas tvirtino aplinkos ministras. Naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše. 

Jie nutarė iš naujo svarstyti, ar medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leisti naudoti naktinius taikiklius.

Už tokį sprendimą balsavo 76 Seimo nariai, 45 parlamentarai norėjo, kad įstatymo pataisa būtų laikoma nepriimta.

Prezidento patarėjos Agnės Jakstienės teigimu, G. Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisas, nes, jo vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas sudarytų sąlygas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui.

Gruodį vetavęs Seimo priimtas pataisas, įteisinančias naktinius taikiklius medžioklėje, prezidentas teigė, kad šie prietaisai nei padės efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, nei geriau pasirengti krašto gynybai.

Sekmadienį pristatydama veto A. Jakstienė teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių, kur įteisinti naktiniai taikikliai, jų naudojimas medžioklėje grindžiamas individualaus leidimo pagrindu.

„Tai reiškia, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant gyvūnus paprastai išduodamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip tam tikros gyvūnų rūšies populiacijos dydis, ligų plitimas, kitų priimtų alternatyvių valdymo priemonių nebuvimas ir panašiai. Tuo metu įstatyme numatytas leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas iš esmės ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu“, – teigė patarėja.

Labai taikliai įvertinta, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais tikrai tankų nesustabdys, taip pat ir afrikinio kiaulių maro nesustabdys.

Ji taip pat tvirtino, kad naktiniai taikikliai neprisidės ryškiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, nes dabar šernų medžioklė niekaip neribojama ir tam numatyta kitų priemonių.

Anot patarėjos, medžioklinių šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas neturėtų didesnės įtakos ir krašto apsaugai.

„Labai taikliai įvertinta, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais tikrai tankų nesustabdys, taip pat ir afrikinio kiaulių maro nesustabdys“, – sakė socialdemokratas Linas Jonauskas.

Demokratas Kęstutis Mažeika klausė, kodėl prieš vetuodamas įstatymą prezidentas nesusitiko su medžiotojais ir neišklausė jų argumentų.

A. Jakstienė savo ruožtu teigė, kad su medžiotojų atstovais buvo susitikę patarėjai, jų nuomonė buvo išgirsta ir perduota valstybės vadovui.

Konservatorius Justinas Urbanavičius tvirtino, kad G. Nausėdos abejonės dėl naktinių taikiklių naudojimo nemotyvuotos ir nepagrįstos.

„Žinote, kai vyriausiasis kariuomenės vadas, prezidentas, išreiškia nepasitikėjimą medžiotojais, miškininkais, ūkininkais, tais, kurie tikrai turi įgūdžių, kurie rūpinasi gamta, kai šiandien gamtos, faunos tik daugėja, jūs man atsakykite, jeigu prezidentas nepasitiki tokiais žmonėmis, tai kodėl medžiotojai, miškininkai, ūkininkai turėtų pasitikėti prezidentu?“ – pareiškė Seimo narys.

Pernai gruodį Seimas priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras bus galima naudoti naktinius taikiklius.

Prezidento vertinimu, bus labai sunku užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, aplinkosaugininkai neturės galimybių nustatyti, ar žvėris nušautas naudojant naktinį taikiklį, ar be jo. Pasak valstybės vadovo, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.

Naktinių taikiklių pataisą inicijavo Kaimo reikalų komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas K. Mažeika.

Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai sako, kad šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtina, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje.

Aplinkosaugininkai teigia, kad toks leidimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymas.

Iki šiol medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustatė Medžioklės taisyklės, jas tvirtino aplinkos ministras. Naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše. 

Šalies vadovo vertinimu, naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra būtinas siekiant įstatymo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, pavyzdžiui, kovos su afrikiniu kiaulių maru efektyvumo ar geresnio pasirengimo krašto gynybai.

Kaip nurodoma Prezidentūros išplatintame pranešime, G. Nausėda mano, kad „šis įstatymas prieštarauja pagrindiniam teisėkūros principui – tikslingumui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.

„Be to, Seimo priimtu įstatymu leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas itin plačiai, ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu. Tai reiškia, kad išskyrus įstatyme nurodytas leidžiamų su naktiniais taikikliais medžioti gyvūnų rūšis, jame nėra numatytos jokios naktinių taikiklių naudojimą ribojančios sąlygos“, – teigiama pranešime.

Prezidento vertinimu, įteisinus naktinius taikiklius medžioklėje praktikoje būtų labai sunku užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.

„Naktiniams taikikliams ne!“, „Naktiniai taikikliai medžioklėje = brakonieriavimas“, „Kada baigsis melas, kad tai dėl kiaulių maro?“, „Gana nesąmonių“, „Žvėrys ne treniruotėms“, – su tokiais ir panašiais plakatais rankose Daukanto aikštėje susirinkusi grupelė žmonių protestavo prieš naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė demonstracijos metu Eltai sakė, kad prezidentas yra paskutinė viltis užtikrinti, kad naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nebūtų įteisintas.

„Prezidentas liko vienintelis, kuris gali sugrąžinti gamtos mylėtojams Kalėdas, kurias Seimo grinčai pavogė, įteisindami šį perteklinį įrankį. Jis į mišką gali atnešti ne ramybę, o daug brakonieriavimo atvejų“, – teigė I. Budraitė.

„Esame labai nusivylę tuo, kad galimai ginklų pardavėjų ir nesąžiningų medžiotojų lobistams neskaidriais teisėkūros metodais pavyko prastumti šią pataisą. Prašome prezidento atsižvelgti ne į siaurų verslo grupių, o visos visuomenės viešąjį interesą ir vetuoti šias pataisas“, – pridūrė ji.

Prezidentas liko vienintelis, kuris gali sugrąžinti gamtos mylėtojams Kalėdas, kurias Seimo grinčai pavogė, įteisindami šį perteklinį įrankį.

Demonstracijos organizatoriai akcentavo, kad leidimas naktinio matymo taikiklius naudoti medžioklėje sudaro prielaidas brakonieriavimui.

„Aplinkos ministerijos vertinimu, nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymo projektas, – šernus, lapes, mangutus ir kitus invazinius gyvūnus. Be to valstybinė aplinkos apsaugos sistema ir taip stokoja finansinių bei žmogiškųjų resursų, todėl įteisinus naktinio matymo taikiklius daugeliu atvejų vargu, ar būtų įmanoma nustatyti, ar šie prietaisai buvo naudojami pagal deklaruojamą paskirtį“, – sakė jie.

I. Budraitė taip pat atkreipė dėmesį, kad dažnas įstatymo pataisų teikėjų argumentas, jog naktinio matymo taikikliai medžioklėje reikalingi siekiant kovoti su Lietuvoje itin paplitusiu afrikiniu kiaulių maru, neturi pagrindo.

„Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, prieš kone dešimtmetį šernų buvo sumedžiojama 32–42 tūkstančiai, pernai metais – tik apie 22 tūkstančiai, nors jų populiacija ženkliai augo. Kaip teigia VMVT, medžiotojai patys prisideda prie problemos, vengdami medžioti pateles prieš joms susilaukiant jauniklių ir augindami šių gyvūnų populiaciją šerdami juos baltymingu pašaru. Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad medžiotojai jau ir dabar turi pakankamai būdų mažinti šernų populiaciją, bet to specialiai nedaro“, – sako viena iš demonstracijos organizatorių.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamentas nusprendė, kad nuo kitų metų gegužės medžiotojai galės naudoti naktinio matymo taikiklius.

Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai pasiūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau raginio aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Taip pat numatyta papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

Į prezidentą su prašymu vetuoti šį Seimo sprendimą jau kreipėsi 36 parlamentarų grupė. Taip pat dėl veto į šalies vadovą kreipėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Antradienį šalies vadovas pareiškė, jog nuomonę dėl šio įstatymo jau yra susidaręs, o sprendimą dėl vetavimo ketina paskelbti dar šią savaitę.

„Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naktiniai taikikliai būtų leidžiami naudoti tik medžiojant keleto rūšių invazinius ir užkrečiamąsias ligas platinančius gyvūnus. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti, nes aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai negalės įvertinti ir atskirti, ar kitos gyvūnų rūšys, įskaitant saugomų pagal ES aplinkosauginę teisę, pavyzdžiui, vilkai, buvo medžiojamos naudojant naktinius taikiklius, ar ne“, – teigiama laiške valstybės vadovui.

Anot Seimo narių, naktiniai taikikliai turi būti draudžiami siekiant išlaikyti balansą tarp gyvūnų populiacijos reguliavimo ir gyvūnų galimybės reikšti jiems būdingą elgesį, būti apsaugotiems nuo žmonių keliamos grėsmės naktį.

„Medžioklės įstatymo pakeitimo projekte siūloma įteisinti medžioklėje naudoti prožektorius, pritvirtintus prie šautuvo, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, kai medžiojama su medžiokliniais šunimis arba ieškoma sužeistų gyvūnų, o tai padidina galimybes sumedžioti gyvūną tamsiu paros metu. Papildomai leidimas naudoti naktinius taikiklius medžioklėje iš esmės panaikintų bet kokią galimybę gyvūnui turėti pranašumą tamsiu paros metu“, – tvirtina kreipimosi autoriai.

Prašymą vetuoti pasirašė įvairių parlamento frakcijų atstovai – daugiausia konservatoriai, taip pat socialdemokratai, „laisviečiai“, po vieną liberalą, demokratą, „valstietį“ ir Mišrios Seimo narių grupės narį. Tarp pasirašiusiųjų yra ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras būtų galima naudoti naktinius taikiklius. Pataisa turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės.

Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ketvirtadienio sprendimu šių įrankių sąrašai perkelti į įstatymą.

Iki šiol naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.

Jų įteisinimo šalininkų teigimu, šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, tai yra žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas, be to, tai leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

Taip pat projekto rėmėjai tvirtino, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje.

„Taip, žinoma“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta, ar pasirašytų kreipimąsi į šalies vadovą, jei toks atsirastų parlamente.

Ji taip pat pridūrė neabejojanti, kad kreipimasis į G. Nausėdą atsiras.

„Tai yra žmonių, kuriems medžioklė yra jų hobis, laiko praleidimo būdas, pomėgis, noras turėti įvairių dalykų toje medžioklėje, interesas. Tą interesą Seimas apgynė“, – teigė I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį nusprendė įteisinti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Prezidentui pasirašius priimtą pakeitimą, jis turėtų įsigalioti kitų metų gegužę.

Naktinių taikiklių šalininkų teigimu, šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, tai yra žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas, be to, tai leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

Tuo metu įteisinimo priešininkai teigia, kad leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, žvėrys nebeturės galimybės pabėgti nuo medžiotojų, be to, nebus galimybių nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.

Tokį sprendimą, nepaisant Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų bei Prezidentūros kritikos komitetas priėmė vienbalsiai.

Be to, sutarta šiek tiek pavėlinti įstatymo įsigaliojimo laikotarpį – Seimui apsisprendus, naktinė optika būtų legalizuota ne nuo naujųjų metų, bet nuo kovo 1 d.

Naujas Medžioklės įstatymo pataisas Seime inicijavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika. Pasak jo, tiek atliktas ekspertinis vertinimas, tiek pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinis vertinimas įrodo, kad pagrindinės abejonės dėl įstatyminių pokyčių yra Aplinkos ministerijoje.

Pagrindinės baimės – Aplinkos ministerijos kompetencijoje, kurias galima išsklaidyti poįstatyminiais teisės aktais, t. y., ministro įsakymų reglamentuoti naktinių taikiklių naudojimo tvarką.

„Pagrindinės baimės – Aplinkos ministerijos kompetencijoje, kurias galima išsklaidyti poįstatyminiais teisės aktais, t. y., ministro įsakymų reglamentuoti naktinių taikiklių naudojimo tvarką“, – kalbėjo K. Mažeika.

„Galbūt juos galėtų daugiau pakonsultuoti Medžioklėtyros laboratorija kai kuriais klausimais. Turbūt tik reikia kreiptis, visi įrankiai yra“, – aiškino jis.

STT kritika: gali atsirasti neteisėti susitarimai tarp aplinkosaugininkų ir medžiotojų

Visgi, posėdyje dalyvavę STT atstovai patikino, kad, gavę Aplinkos apsaugos komiteto prašymą atlikti antikorupcinį vertinimą, esminių pastabų nebuvo pateikta. Tačiau atkreiptas dėmesys į galimas grėsmes, susijusias su veiksminga medžioklės kontrole.

Pasak STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistės Sandros Kaziukevičiūtės, Aplinkos ministerija akcentuoja, kad įteisinus naktinius taikiklius nebūtų praktinių galimybių veiksmingai kontroliuoti, ar su tokia įranga medžiojami tik leidžiami žvėrys.

„Mūsų nuomone, projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali sukurti tokią situaciją, kai už kontrolę atsakingo subjekto darbuotojai, pasinaudodami priežiūros vykdymo procedūrose esančiomis spragomis, galėtų tyčia arba dėl neatsargumo neatidžiai vykdyti priežiūros veiksmus“, – STT poziciją dėstė S. Kaziukevičiūtė.

„Neatmetama prielaida, kad tokia situacija galėtų lemti ir neteisėtus susitarimus tarp Aplinkos apsaugos pareigūnų ir medžiotojo, siekiančio išvengti galimai jam nepalankių sprendimų priėmimo ir poveikio priemonių taikymo“, – akcentavo ji.

Be to, specialistė atkreipė dėmesį, kad gali būti sunku nustatyti ir šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.

„Tai vis tiek neeliminuoja tam tikros grėsmės, jog galimai aplamai nebūtų įmanoma nustatyti tokių pažeidimų“, – kalbėjo S. Kaziukevičiūtė.

Prezidentūra, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos ragino projekto nepalaikyti

Šalies vadovo aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėja Agnė Jakštienė nurodė komiteto nariams, kad Prezidentūra negali remti Medžioklės įstatymo pataisų, nes projektas numato naktinių taikiklių įteisinimą ne tik išimtiniais atvejais.

„Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra tradicinė populiacijos reguliavimo priemonė, kuri yra paprastai naudojama tam tikrais ekstremaliais atvejais“, – kalbėjo prezidento patarėja.

„Turėtų išimties pagrindu įtvirtinamas tas leidimas – reglamentuojama, kokiais atvejais, kokiu laiku ir kokioje vietoje tokių ginklų naudojimas yra galimas“, – pabrėžė ji.

Kritikos įstatymui negailėjo ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. Kaip ir STT atstovai, jis atkreipė dėmesį į prietaisų naudojimo kontrolės užtikrinimo keblumus.

„Kontrolės sudėtingumas pasireikštų tuo, kad įstatymu leidžiant medžioti tik tam tikras gyvūnų rūšis, nebus galima įvertinti, ar kitos, tos pačios medžioklės metu sumedžiotos gyvūnų rūšys buvo sumedžiotos naudojant šį prietaisą, ar ne“, – kalbėjo A. Klimavičius.

Visgi, Aplinkos ministerijos atstovui atkirto komiteto pirmininkas, liberalas Viktoras Pranckietis – esą specialistas reiškia asmeninę nuomonę, o ne vadovaujasi moksliniais duomenimis.

„Jūs nereikškite savo asmeninės nuomonės, nuneigdamas mokslininkų išrašytus daiktus dokumente“, – piktinosi pirmininkas.

Jis taip pat nebuvo linkęs suteikti žodį žemės ūkio viceministrui Donatui Dudučiui – V. Pranckietis nurodė, kad viceministro pasirašyta pažyma tėra jo asmeninė pozicija.

Viceministras pabrėžė – naktinių taikiklių įteisinimas vargu, ar padės kontroliuoti afrikinio kiaulių maro plėtrą. Jis taip pat suabejojo, ar tokių prietaisų įteisinimas nesukels papildomų saugumo grėsmių kaimų ir atokesnių vietų gyventojams.

„Kokia, sakykime, vidutinė mūsų medžiotojų kultūra ir gebėjimai – viduryje dienos nesugeba stumbro nuo šerno atskirti. Kas dėsis, kai naktį, riboto matymo sąlygomis naudos tokius prietaisus – nežinau...“ – svarstė D. Dudutis.

Tačiau komiteto pirmininkas V. Pranckietis tokias viceministro pastabas atmetė.

„Apie kaimo gyventojų saugumą tai visiškai nusišnekėjote. Kalbėti, kad šaudys bet kas ir bet kur – tai ir dabar gali tamsoje šaudyti į trobas“, – kalbėjo liberalas.

Negąsdinkite kaimo gyventojų, kad čia kažkokie papildomi dalykai atsitiks.

„Negąsdinkite kaimo gyventojų, kad čia kažkokie papildomi dalykai atsitiks“, – ragino jis.

Kaip ELTA jau skelbė, lapkričio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, siūlančioms įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

Įstatymo iniciatoriai siūlo įteisinti naktinio matymo naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatoma, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Taip pat siūloma papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

Kaip ELTĄ informavo šį kreipimąsi inicijavęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas, STT prašoma atlikti Medžioklės įstatymo, kuriuo siekiama įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje, vertinimą antikorupciniu požiūriu ir nustatyti tokio teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti prielaidas korupcijai.

Pasak L. Jonausko,  STT vertinimas yra teikiamas nuo Aplinkos apsaugos komiteto, kadangi Seimo nariai, palaikantys naktinio matymo taiklių įteisinimą medžioklėje, „Seimo salėje neleido tokio  vertinimo inicijuoti“.

„Medžioklė su naktinio matymo taikikliais visuomenėje kelia daug diskusijų ir nepasitenkinimo. Nors įstatymas Seimo posėdžio salėje priėmimo metu buvo atmestas, iniciatoriai jį pateikė iš naujo ir dabar jis vėl Seime yra svarstomas. Medžioklės įstatymo pataisomis Seimo narių grupė siekia įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje, neatsižvelgdama į Aplinkos ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos argumentus, kad naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimas yra nepagrįstas ir neprisidės nei prie kiaulių maro valdymo, nei krašto gynybos. Seimo narių grupė, siekianti įteisinti naktinio matymo taikiklius medžioklėje, Seimo posėdžio metu nepritarė Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo parengimui, taip gindama savo, o ne visuomenės interesus. Kažkas visuomenės interesą turi ginti, todėl antikorupcinį vertinimą šiam įstatymui inicijavau Aplinkos apsaugos komitete“, – sako L. Jonauskas.

Jo nuomone, įstatymo projektas yra naudingas tik tam tikroms interesų grupėms ir prasilenkia su visuomenės interesais.

„Aplinkos ministerija, taip pat daugybė aplinkosaugininkų teigia, kad įteisinus naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje invazinėms gyvūnų rūšims bei šernų marui reguliuoti, bus neįmanoma sukontroliuoti, kurie gyvūnai yra sumedžioti naudojant šiuos prietaisus, o kurie – ne. Šiuo metu aplinkosaugoje stinga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, todėl gali išaugti brakonieriavimo atvejų, kuriems užkardyti nėra pakankamas kiekis žmogiškųjų resursų. Įstatymo projektas yra galimai naudingas tik tam tikroms interesų grupėms ir prasilenkia su visuomenės interesais, todėl būtina jį įvertinti antikorupciniu požiūriu“, – teigia L. Jonauskas.

Kaip ELTA jau skelbė, lapkričio 9 d. Seimas po pateikimo  pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, siūlančioms įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Už šias pataisas balsavo 62 Seimo nariai, 37 pasisakė prieš ir 3 susilaikė. Planuojama, kad po svarstymo komitetuose į parlamento salę jos grįš gruodžio 5 d.

Įstatymo iniciatoriai siūlo įteisinti naktinio matymo naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatoma, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Taip pat siūloma papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

Naujas įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad diskusijos dėl leistinų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tampa vis labiau politizuotos. Jų nuomone, būtų optimalu, jog dėl medžioklėje leistinų ir draudžiamų naudoti priemonių ir įrankių apsispręstų Seimas. Todėl siūloma šiuo metu Medžioklės taisyklėse aplinkos ministro sprendimu tvirtinamą medžioklėje naudojamų priemonių ir įrankių sąrašą perkelti į Medžioklės įstatymą.