Statybos įstatyme siūloma įrašyti, kad norint pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems ar įrengti specialią įrangą nereikalingas statinio bendraturčių rašytinis sutikimas.
Viena iš pataisos iniciatorių Virginija Vingrienė tvirtina, jog, nors ir šiuo metu Statybos įstatymas numato išimtį dėl neįgaliųjų, praktikoje ši nuostata neveikia. Ją ir siūloma patikslinti.
Civilinis kodeksas numato, kad norint pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose namuose būtinas būsto ar bendrojo naudojimo patalpų savininkų daugumos sutikimas, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Statybos įstatymas turi išimtį, kad pritaikant namą neįgaliojo poreikiams kitų savininkų raštiškas sutikimas nereikalingas, tačiau kitas įstatymas reguliuoja, kad sprendimą dėl to priima savivaldybė.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įrašyta, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų poreikiams turi teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ar kitų patalpų savininko prašymą.
Anot parlamentarės, vadovaujamasi nuostata, jog butų ar kitų patalpų savininko sutikimas yra būtinas ir tik tais atvejais, kai susitarimas nepriimamas ir buto ar kitų patalpų savininkai nesutinka, gali įsikišti savivaldybė.
„Toks teisinis reguliavimas yra perteklinis ir praktikoje ypatingai apsunkina neįgalių žmonių gyvenimą. Norint pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, tenka kreiptis į savininkus, eiti per namus ar butus prašant leidimo, laukti, kol ir ar jį gausi, o jo negavus – kreiptis į savivaldybę“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
