Ne vienas Klaipėdoje butą bendrabutyje ar kitame daugiabutyje turintis patalpų savininkas yra susidūręs su savivaliaujančiais ar neetiškais metodais dirbančiais daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkais. Tačiau nuolat žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie tai arba pačių gyventojų prašymai pradėti ikiteisminius tyrimus kai kurių veikėjų neatgraso nuo abejotinų ar įtartinų sprendimų.
Stogą taisė dukart
"Kai išėjome iš valdų, manėme, kad mums bus geriau. Pirmininkė buvo mūsų namo gyventoja. Pirmojo susirinkimo metu ją konsultavo kitas pirmininkas, kuris administruoja kelias bendrijas Rumpiškės gatvėje, – prisiminė bendrijos "Baltijos pr. 65, Klaipėda" steigimo istoriją viena jos narių.
Kad tas pirmininkę konsultavęs vyras buvo pistoleto pirkimu už bendrijos pinigus pagarsėjęs Sigitas Remėza, gyventojai suprato po kelerių metų.
"Tik vėliau paaiškėjo, ko jie verti, ir pradėjome stebėtis, kad mokame nemažus pinigus, o darbai niekam tikę. Savuose namuose taip nesitvarkoma, stengiamasi ir darbus pasidaryti, ir pasitaupyti. O mūsų bendrijoje buvo kitaip", – kalbėjo Baltijos prospekto 65 name gyvenanti moteris.
Vos prieš kelerius metus sumokėję už stogo remontą 100 tūkst. litų, prasidėjus renovacijai žmonės sužinojo, kad darbininkai turės kone visą stogą kloti iš naujo.
Tai buvo ne pirmas argumentas, kodėl kaimynai susivienijo prieš namo bendrijos pirmininkę Daivą Gelžnienę.
Gyventojai jautė nepasitenkinimą, nes nesulaukė atsakymų į daugybę jiems rūpimų klausimų. Nesulaukę bendrijos narių susirinkimų žmonės kreipdavosi asmeniškai į pirmininkę. Ne vienas jų skundėsi negalintis susikalbėti, esą ir išgirdo nemandagių ar net įžeidžių pasakymų.
Dar vienas iki šiol neatsakytas klausimas privertė gyventojus spėlioti: ar jų bendrais pinigais nebuvo naudojamasi nešvariems tikslams?
Pinigai keliavo po sąskaitas
Bendrijos revizijos komisijos narys Arūnas Pluščiauskas, tikrindamas bendrijos "Baltijos pr. 65, Klaipėda", kuriai tuomet vadovavo D.Gelžinienė, sąskaitas, aptiko mįslingų faktų, į kuriuos įtikinamo atsakymo nėra ir šiandien.
2013 metų spalio 18-ąją iš šios bendrijos banko sąskaitos kažkokiai bendrovei "Siregita" buvo pervesta 30 tūkst. litų. Po dienos tai pačiai bendrovei pervesta dar didesnė suma – 50 tūkst. litų.
Taigi iš viso "Siregitai" buvo pervesta net 80 tūkst. litų.
Po keturių dienų, spalio 24-ąją, jau trečias juridinis asmuo – bendrija "Rumpiškės" – grąžino visus tuos 80 tūkst. litų į DNSB "Baltijos pr. 65, Klaipėda" sąskaitą.
"Suprantamo paaiškinimo apie tokį manipuliavimą pinigais nesulaukėme, todėl galime tik spėlioti, kam toks žaidimas buvo reikalingas. Gal tai galėjo būti machinacija, siekiant susigrąžinti mokesčių permoką? Gal Mokesčių inspekcija galėtų paaiškinti tokią manipuliaciją? Tačiau mes ėjome kitu keliu", – pasakojo Baltijos pr. 65 namo gyventoja.
Vos sužinoję apie tokį keistą bendrijos pinigų judėjimą gyventojai kreipėsi į ekonominius nusikaltimus tiriančius policijos pareigūnus.
Paaiškinimas – pribloškiantis
Pareigūnai ėmėsi tyrimo ir išsiaiškino, kad bendrijos pinigai iškeliavo į dvi bendrijas, kurių vadovas – tas pats S.Remėza. Jo vadovaujama bendrovė "Siregama" tvarkė ir bendrijos "Baltijos pr. 65, Klaipėda" buhalterinę apskaitą, tad svetimi pinigai pabuvojo dviejų kitų S.Remėzos administruojamų įmonių sąskaitose.
Vyr paaiškinimas pareigūnams buvo pribloškiantis – esą tokių sumų pervedimais jis viso labo norėjęs nustatyti, koks yra vieno pavedimo ir vienos dienos limitas. Ir viskas.
Kitą kartą S.Remėza paaiškino, jog tai tebuvo buhalterinė klaida.
Benrijos "Baltijos pr. 65, Klaipėda" pirmininkė D.Gelžinienė tikino nieko apie šį įvykį nežinojusi, esą S.Remėza tai padaręs nieko nepasiklausęs ir negavęs tam leidimo.
"Kadangi kilo abejonių, sutartis su "Siregama" buvo nutraukta", – patikino D.Gelžinienė.
Pareigūnai konstatavo, jog pinigų pasisavinimo ar perleidimo požymių nenustatė, žala niekam nebuvo padaryta, nuostolių niekas nepatyrė, todėl ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Kam tokios klaidos atnešė naudos ir kokia galėjo būti jos piniginė išraiška, pareigūnai nesidomėjo.
Dienraščio "Klaipėda" paprašytas pakomentuoti šias pinigines operacijas D.Gelžinienės vadovautoje bendrijoje S.Remėza kategoriškai atsisakė apie tai kalbėti.
Ieškinys – 100 tūkst. eurų
Šiuo metu D.Gelžinienė nebevadovauja bendrijai "Baltijos pr. 65, Klaipėda".
Namo gyventojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę ir sulaukė patarimų, kaip turėtų elgtis.
Kaip eliminuoti pasitikėjimą praradusią pirmininkę gyventojams patarė savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio darbuotojai.
Iniciatyvinė gyventojų grupė surengė susirinkimą, o prieš jį informavo pirmininkę registruotu laišku apie ketinamus svarstyti klausimus.
Tai sužinojusi pirmininkė savo noru atsisakė pareigų.
"Parašė pareiškimą, ir mes tuo apsidžiaugėme, todėl toliau teisybės neieškojome. Ilgai versta iš posto, pagaliau priremta tikrų faktų pirmininkė pasitraukė, bet ir po to neperdavė namo techninės dokumentacijos bei kitų svarbių dokumentų, kuriuos privalu pildyti", – aiškino gyventojai.
S.Remėza yra sulaukęs panašaus likimo. Vienos jo administruojamos bendrijos gyventojai taip pat išsirinko kitą pirmininkę bei pasistengė, kad Klaipėdos apygardos teisme atsidurtų byla, kurioje jis kaltinamas devyniais nusikalstamos veikos epizodais. Jo vadovauta bendrija "Rumpiškės" yra pareiškusi per 100 tūkst. eurų ieškinį.
Ar buvęs pirmininkas kaltas, teismas pasisakys lapkričio pabaigoje.
Kovoja dėl darbo vietos
Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio viršininkas Algis Gaižutis neslėpė, kad labai dažnai gyventojai įtaria bendrijų pirmininkus neteisėta veikla.
"Labai neretas atvejis, kai bendrijos nariai perrenka valdymo organus, buvę pirmininkai skundžia naujuosius darant ką nors ne taip, kaip reikia. Susidaro įspūdis, kad taip kovojama dėl darbo vietos", – tikino A.Gaižutis.
Beje, D.Gelžinienė taip pat linkusi manyti, kad su ja susidorota siekiant bendrijos pirmininko posto.
A.Gaižutis patikino, kad nemaža dalis bendrijų pirmininkų klaidingai įsivaizduoja, koks tai darbas, ir klysta.
"Labai dažnai pastebime pirmininkų kompetencijos stoką. Todėl mūsų uždavinys šviesti ir mokyti, tačiau atlikti patikrinimus ar auditus nėra mūsų darbas. Tam yra revizijos komisijos, galima pasisamdyti auditą, – aiškino A.Gaižutis. – Dar viena labai aiškiai matoma problema – nesugebėjimas normaliai bendrauti su gyventojais. Pastebime, kad dažnai bendrijose trūksta viešumo. Ir, be abejo, pačių gyventojų abejingumas bendriems reikalams".
Įtarimų kyla nuolat
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams bendrijų reikalus tenka narplioti itin retai. Įstatymas reikalauja pirmiausiai dėl bendrijai padarytos žalos atlyginimo bylinėtis civiline tvarka.
Būta ir baudžiamųjų bylų, kuriose bendrijų vadovai buvo kaltinami savanaudiškai elgęsi ir pasisavinę nemažas sumas.
Tokių bylų stebėti dažniausiai susirenka nemažai žmonių. Jie šurmuliuoja klausydamiesi apklausiamų asmenų parodymų.
Tai liudija apie didelę daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių nesantaiką ir susipriešinimą. Įtarimai dėl nesąžiningo bendrų pinigų panaudojimo apnuodija žmonių santykius, supriešina kaimynus ir kenkia jų gyvenimo kokybei.
Teisėjai yra pastebėję, kad daugiausiai abejonių ir įtarimų pasisavinus ar neteisingai panaudojus bendrus pinigus kyla ten, kur pradedami dideli darbai. Bendrijose, kurių namai – nauji arba renovuoti, tokių bėdų beveik nebūna.
"Bendrijos yra tikras aistrų sūkurys. Nesiimsiu vertinti, ar jos yra geras, ar blogas dalykas. Akivaizdu, kad kai kurios bylos negimtų, jeigu būtų normaliai bendraujama su gyventojais ir viskas daroma laikantis įstatymo raidės", – teigė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys.
