„Nuo 2024 metų vidurio Danija skirs NATO batalioną Baltijos šalių gynybai, kuris dalį metų bus dislokuotas Latvijoje, o likusią metų dalį – Danijoje, kur bus pasirengęs vykti į Baltijos šalis krizės atveju“, – sakoma ministerijos pranešime.

Tikimasi, kad batalioną sudarys 700–1200 karių.

„Bataliono sudėtis, dydis ir trukmė priklausys nuo NATO ir jos sąjungininkių poreikių“, taip pat nuo Danijos pajėgų dislokavimo galimybių, priduriama pareiškime.

NATO rytiniame fronte esančios buvusios sovietinės valstybės paragino Aljansą stiprinti gynybos pajėgumus regione.

Danija dalyvauja nuolatinėje NATO misijoje regione, vadinamoje sustiprintomis priešakinėmis pajėgomis, ir praėjusių metų kovą į Estiją pasiuntė 225 karius.

Mokomajame pulke Rukloje įvyko iškilminga karių ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

„Esu dėkingas NATO Priešakinių pajėgų bataliono vadams ir kariams už jų tarnybą Lietuvoje. Nėra nieko stipresnio už vėliavų, įrangos, technikos, idėjų ir širdžių vienybę vardan vieno tikslo. Mes šiandien siunčiame žinutę, kad esame ir būsime kartu visada“, – pranešime sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Naujajai karių rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Larsas Neitzelis (Larsas Neicelis).

Nėra nieko stipresnio už vėliavų, įrangos, technikos, idėjų ir širdžių vienybę vardan vieno tikslo.

Jis pakeitė nuo rugpjūčio kovinės grupės dvyliktajai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Marcą Maulbeckerį (Marką Maulbekerį).

Iš viso bataliono dydžio kovinę grupę Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 1,6 tūkst. karių.

Daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija, Liuksemburgas ir Kroatija.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017 metų vasarį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.

Sąjungininkų kariai su Lietuvos kariais dalyvauja karinio rengimo programoje. Kovinei grupei nuo pat jos dislokavimo pradžios vadovauja Vokietija.

Anot kariuomenės pranešimo, NATO karių buvimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra išskirtinai svarbus šio regiono gynybai karinės agresijos atveju ir yra efektyvi atgrasymo priemonė.

„Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Gordanas Grličius-Radmanas.

Kroatija du kartus yra skyrusi savo karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje – kuopa (apie 190 karių su „Patria“ kovos mašinomis) buvo dislokuota Rukloje 2018 ir 2020 metais.

Pasak Kroatijos ministro, tokio paties dydžio vienetas į Lietuva bus atsiųstas ir kitais metais.

G. Grličius-Radmanas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada Kroatijos pajėgos prisijungs prie tarptautinio bataliono.

„Surasime tam tinkamą datą“, – sakė jis.

Kitas planuojamas dislokavimas Lietuvoje įvyks 2023 metais.

NATO Priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje dislokuotas 2017 metais, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. Jį šiuo metu sudaro apie 1,6 tūkst. karių, o batalionui vadovauja Vokietija, skirianti daugiausiai karių.

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje šiemet vasarį, NATO nusprendė didinti karių skaičių Baltijos šalyse.

Vokietija ir Lietuva birželį sutarė dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai, rugsėjo pradžioje į šalį atvyko apie 100 pirmųjų šios brigados karių ir keliasdešimt technikos vienetų, skirtų vadovavimui, apsaugai, ryšiams, žvalgybai ir logistikai.

Tuo metu trečiadienį pratyboms atvyko dar apie 250 vokiečių karių su 80 karinės technikos vienetų. Jie dalyvaus pratybose „Greitas grifonas“.

Į Lietuvą šeštadienį oficialaus vizito taip pat atvyks ir Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht), ji inauguruos Lietuvai priskirtos brigados valdymo elementą ir stebės pratybas.

Jos teigimu, antradienį pratybų dalyviai ir daugiau kaip 240 vienetų karinės technikos iš Ruklos Jonavos rajone judės į mokymų vietą – Generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligoną Švenčionių rajone.

„Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos. Eismo dalyvių bei miestų ir miestelių gyventojų maloniai prašome būti dėmesingiems ir kantriems“, – nurodoma pranešime.

Pratybos „Rising Stallion“ organizuojamos siekiant tinkamai pasiruošti artėjančioms vienoms didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės tarptautinių mokymų „Geležinis vilkas“.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), trečiadienį tarnybą Lietuvoje pradeda dvyliktoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija.

Naujajai karių rotacijai vadovaujantis Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas M. Maulbeckeris pakeis nuo vasario kovinės grupės vienuoliktajai rotacijai vadovavusį kitą Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrą (Danielį Andrę).

Trečiadienį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje vyks iškilminga NATO pajėgų Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.

2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam batalionui vadovauja ir daugiausiai karių skiria Vokietija. Savo karius naujai vieneto rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas.

Kaip ir ankstesnioji, ši rotacija dėl dabartinės saugumo situacijos bus sustiprinta – Rukloje tarnaus apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių, jie į Lietuvą atvyko su tokia karine technika kaip tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „CV90“, „Marder“ ir „Boxer“, teigiama pranešime.

NATO viršūnių susitikime birželį Madride aljanso šalių lyderiai sutarė, esant poreikiui, Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną vystyti iki brigados lygio.

Pirmieji steigiamos Vokietijos brigados kariai Lietuvoje turėtų būti dislokuoti iki rugsėjo, o pilna apimtimi parengti infrastruktūrą brigados visiškam dislokavimui planuojama iki 2025 metų.

Į Jonavos rajoną, Ruklą, atvyks mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais – iš viso apie 60 karių.

„Esame dėkingi Norvegijai už svarų jos indėlį į regiono saugumą. Dabartinė saugumo situacija reikalauja papildomo atsako, todėl norvegų sprendimas atsiųsti į Lietuvą papildomus karius yra itin svarbus ir reikalingas“, – pranešime cituojamas ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas yra kertinis siekiant efektyvaus atgrasymo.

Vokietijos vadovaujamame NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiuo metu tarnauja apie 140 norvegų karių su tankais „Leopard 2 A4“ ir pėstininkų kovos mašinomis „CV 90 30 Mk IFV“ bei paramos elementais.

Atsiųsdama papildomus karius Norvegija prisijungė prie NATO sąjungininkių, nutarusių dislokuoti Lietuvoje daugiau pajėgų po to, kai Rusija sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina.

Tarptautiniam NATO batalionui vadovaujanti Vokietija į Lietuvą siunčia papildomus 350 karių, Danija sustiprino oro policijos misiją Baltijos šalyse, nedidelę grupę karių Lietuvoje dislokuos ir Jungtinė Karalystė.

Vokietijos gynybos ministerija papildomus pajėgumus Lietuvoje šią savaitę dislokuoja reaguodama į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, teigiama pranešime.

Tarptautinio NATO bataliono vadas Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra (Danielis Andrė) per spaudos konferenciją Kauno oro uoste sakė, kad pajėgas papildys 350 karių ir šimtas transporto priemonių.

Dalis, apie šimtas karių, atvyko pirmadienį, kiti papildys batalioną artimiausiomis dienomis.

LNK reportažas:

„Per kelias artimiausias dienas aš laukiu atvykstant apie 350 karių ir apie šimto papildomų automobilių, kurie papildys mūsų priešakinių pajėgų kovinę grupę“, – sakė D. Andra.

Jis teigė, kad visos papildomos pajėgos bus dislokuotos Rukloje. „Mes laukiame jų atvykstant ir integruojantis į mūsų kovinę grupę. Man kaip vadui visada džiugu gauti papildomų pajėgų, aš tikrai laimingas, kad sulauksime papildymo artimiausiu metu“, – kalbėjo NATO bataliono vadas.

„Mes turime tiek vietos, kiek reikia, ir, pagaliau, mes turime palapines ir taip pat galime apgyvendinti daugiau nei 500 ar 600 karių papildomai“, – į klausimą, ar Rukloje pakaks vietos, atsakė D. Andra.

Klausiamas, ar turima žinių apie grėsmes, susijusias su branduoliniu saugumu, nes atvyksta šios srities specialistai, vadas teigė, jog tokių duomenų nėra, tačiau riekia būti pasirengus bet kokiems scenarijams.

Šiuo metu Rukloje esančioje Vokietijos vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių, 500 iš jų yra vokiečiai. Vokietija jau anksčiau skelbė, kad papildomai atsiųs apie 350 karių.

NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė Lietuvoje yra dislokuojama nuo 2017 metų. Nuo pat NATO bataliono dydžio kovinės grupės Lietuvoje įsteigimo pradžios buvo numatyta, kad pagal poreikį į Ruklą gali būti siunčiamas ir kovinių paramos vienetų pastiprinimas, nurodo ministerija.

Karius ir civilinį personalą į vienetą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.

„Galiu pabrėžti – ne kiekyje yra svarba. Svarba yra, kokią ginkluotę jie turės, ir visų pirma, tai bus vienetas, kuris įgalins pilnai operaciškai veikti šitą priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę“, – žurnalistams trečiadienį Rukloje sakė generolas leitenantas.

„Dabar grupė, kuri čia yra dislokuota, turi vieną pajėgumą, gali vienaip veikti, kai dabar atvyks artilerijos vienetas, žvalgybos vienetas, kiti paramos elementai, ji galės visoje apimtyje – 100 proc. – veikti“, – pridūrė jis.

Europoje tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Vokietija pirmadienį pranešė papildomai į Lietuvą siunčianti iki 350 karių, jie į šalį atvyks „per kelias dienas“.

Šiai dienai turbūt tų pajėgumų, kuriuos turime Lietuvoje, pakanka atgrasyti potencialų priešininką.

Paklaustas, ar dabartinių NATO pajėgumų Lietuvoje pakanka, V. Rupšys teigė, kad Aljansas pajėgas siunčia ten, kur kyla daugiausia grėsmių.

„Šiai dienai turbūt tų pajėgumų, kuriuos turime Lietuvoje, pakanka atgrasyti potencialų priešininką“, – sakė jis.

Vis dėlto V. Rupšys pabrėžė, kad kiekvienas vadas visuomet nori daugiau pajėgų.

„Nė vienas vadas neturėjo tiek pajėgumų, kiek jis norėtų turėti. Net ir didžiuosiuose karuose“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur prasideda bendri kariniai mokymai.

Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.

Taip jis kalbėjo Rusijai prie Ukrainos sienų telkiant karines pajėgas. Vakarai baiminasi, jog dėl to Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas.

„Matome pavojingą ketinimą peržiūrėti Europos saugumo struktūrą ir pasaulio tvarką – iš esmės sugriaunant ir vieną, ir kitą. Tai bandymas atgaivinti senąjį slaptosios diplomatijos ir galios politikos pasaulį, kuriame silpnieji kenčia tai, ką turi kentėti. Tai gali pavykti tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kad Vakarų vienybė ir solidarumas tėra tik iliuzija“, – sveikinimo kalboje teigė šalies vadovas.

„Tačiau akivaizdu, kad taip nėra. Jau įsitikinome, jog NATO – kaip Vakarų valios išlaikyti ir ginti kolektyvinį saugumą įkūnijimas – lieka ištikima savo esmei. Laiku reaguodama į besikeičiančią saugumo aplinką, ji sustiprino atgrasymo priemones mūsų regione“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat teigė, kad Aljansas turi investuoti „į savo gebėjimą regione veikti greitai ir ryžtingai“.

„Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagrindu turi būti patikimo pastiprinimo, paremto gynybos planais ir aukštos parengties pajėgomis, didinimas“, – sakė jis.

Matome pavojingą ketinimą peržiūrėti Europos saugumo struktūrą ir pasaulio tvarką – iš esmės sugriaunant ir vieną, ir kitą.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017-aisiais, reaguojant į Rusijos agresiją agresiją regione. Rotuojamoje Vokietijos vadovaujamoje kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, tačiau Berlynas artimiausiu metu žada atsiųsti į vienetą dar apie 350 karių.

Siekiant atgrasyti Kremlių, panašūs, bet kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

„Priešakinių pajėgų atsiradimas reiškė svarbiausią saugumo garantiją, kokią Lietuva kada nors turėjo. Taip buvo kuo griežčiausiai pakartota, kad vienos sąjungininkės užpuolimas bus laikomas viso Aljanso užpuolimu“, – sakė G. Nausėda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis savo kalboje tai pat pasisakė apie „augančią destabilizaciją rytiniame NATO flange“.

„Nuo 2014 metų, kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymo pusiasalį ir užpuolė Ukrainos pozicijas Donbaso regione, mes susiduriame su labai realiu tolesnio karinio eskalavimo pavojumi. Net ir dabar Rusija atvirai grasina suvereniai Ukrainos valstybei neišprovokuota agresija, telkdama savo karius pasienyje ir tikėdamasi šiuo bauginimo veiksmu gauti svarbių nuolaidų“, – kalbėjo prezidentas.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

G. Nausėda pažymėjo, kad reaguodama į pastaruosius įvykius „NATO – kaip Vakarų valios išlaikyti ir ginti kolektyvinį saugumą įkūnijimas – lieka ištikima savo esmei“ ir sustiprino atgrasymo priemones regione.

„Aljansas taip pat turi investuoti į savo gebėjimą regione veikti greitai ir ryžtingai. Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagrindu turi būti patikimo pastiprinimo, paremto gynybos planais ir aukštos parengties pajėgomis, didinimas“, – sakė šalies vadovas.

Jonavos rajone, Rukloje, trečiadienį buvo minimos tarptautinio NATO bataliono dislokavimo Lietuvoje metinės.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke vyko iškilminga NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimo ceremonija.

NATO bataliono vado pareigas pusmetį eis Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra (Danielis Andrė).

„Mes nematome tokios rizikos. Vokietija yra čia ilgam, ir lyderystės faktai, ir besitęsiančios investicijos, ir planuojama nauja infrastruktūra tai rodo“, – LRT radijui kalbėjo krašto apsaugos ministras, pridurdamas, kad Vokietijos prisiimta lyderystė užtikrinant saugumą Lietuvoje tęsis tol, kol savo politikos kursą pakeis Rusija.

„Mes matome Vokietijos aiškią lyderystę Lietuvoje, matome, kad ji yra efektyvi ir tęsis ilgam – iki tol, kol nepasikeis geopolitinė situacija. Kitaip tariant, kol nepasikeis Rusija“, – teigė R. Karoblis.

„JAV turi suverenią teisę spręsti, kiek dislokuoti pajėgų Vokietijoje. Kita vertus, kiek mums yra žinoma, Pentagonas, gynybos sekretorius, darė viską, kad būtų suderintas su Vokietija atitraukiamų karių skaičius – tikrai buvo nuolat konsultuojamasi. Iš viso to tikimės, kad žala bus minimali. Ta žala galima tik vienu atveju – tai yra signalai mūsų galimam priešininkui“, – apibendrino R. Karoblis.

Mes matome Vokietijos aiškią lyderystę Lietuvoje, matome, kad ji yra efektyvi ir tęsis ilgam – iki tol, kol nepasikeis geopolitinė situacija. Kitaip tariant, kol nepasikeis Rusija.

Kartu krašto apsaugos ministras pabrėžė matąs tendenciją, kad Lietuvoje stiprėja ir JAV karių įsitraukimas.  

„Įsitraukimas yra nemažas, visi ženklai, kuriuos mes matome, kad JAV dalyvavimas ir buvimas Lietuvoje tęsis ir net dar intensyvės“ , – teigė jis, užsimindamas, kad Lietuvoje vyksta ir planuojamos pratybos, kuriose dalyvauja JAV kariai.

Taip pat ministras patvirtino apie preliminarius JAV planus rudenį atsiųsti batalioną karių pusės metų rotacijai.

Tuo tarpu, tęsė ministras, jau yra aišku, kad rugsėjo mėnesį vienas batalionas atvyks 2 savaitėms.

„Kiti (planai – ELTA) yra preliminarūs. Galutiniai patvirtinimai atsiranda ganėtinai vėlokai“, – teigė R. Karoblis.

ELTA primena, kad siekiant atgrasyti Rusiją, Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijoje vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas.

Paskelbus apie planus iš Vokietijos patraukti 11 900 dislokuotų JAV karių, jų Vokietijoje turėtų likti 24 tūkst.