„Dėl Rusijos puolimo Ukrainoje dabar daug dėmesio skiriame rytiniam sparnui, tačiau Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ar Afrikoje. Ne tik rytiniame sparne“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė admirolas.

Kaip pavyzdį jis pateikė kruvinus susirėmimus Sudane, kur vyksta kovos tarp dviejų generolų, per 2021 metų perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų.

Anot R. Bauerio, į neramumus greičiausiai yra įsitraukusi ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“, nors ji pati tą neigia.

„Sakyčiau, (NATO – BNS) ambicijos dėl Baltijos šalių (gynybos planų – BNS) yra tokios pačios kaip ir dėl bet kurios kitos valstybės, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas. – Jei viską sutelksime rytiniame sparne, negalėsime reaguoti kituose regionuose.“

Šiuo metu Aljansas yra parengęs naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, kurios pristatė NATO šalių narių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ar Afrikoje. Ne tik rytiniame sparne.

R. Baueris pabrėžė, kad NATO pajėgos turi būti lankstesnės, gebėti greičiau reaguoti į kylančias grėsmes.

Pasak jo, minėtąjį lankstumą atspindi Madrido viršūnių susitikime pernai numatyta galimybė rytinio sparno šalyse esančius bataliono dydžio karinius vienetus transformuoti į brigadas. Be kita ko, anot admirolo, priešiškų pajėgų telkimas taip pat užtrunka.

„Kaip matėme Ukrainos atveju... Iš esmės keturis su puse mėnesio matėme, kad tai įvyks, – sakė R. Baueris, omenyje turėdamas Kremliaus pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų prieš invaziją. – Nėra realus scenarijus, kad vieną dieną praskleisite užuolaidas ir pamatysite du armijos korpusus priešais savo šalį, tai nerealu.“

Anot NATO komiteto vadovo, žvalgyba iš karto fiksuotų tokį pajėgų judėjimą – išimtis galėtų būtų nebent raketų atakos, tačiau be jas paremiančių žemės pajėgų tai taip pat nėra tikėtinas puolimo scenarijus.

„Tai nebus lengvas pokytis“

Kalbėdamas apie senąją ir naująją NATO gynybos vizijas, R. Baueris jas lygino su futbolo kamuoliais.

„Viena iš priežasčių, kodėl naujasis futbolo kamuolys greičiausiai bus didesnis už dabartinį futbolo kamuolį, yra ta, kad turime pripažinti, jog, pavyzdžiui, oro gynybai reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų“, – sakė admirolas.

Anot jo, tai susiję su šalių svarstomu įsipareigojimu Vilniaus viršūnių susitikime liepą numatyti, jog gynybai sąjungininkės skirtų mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Nesu prisirišęs prie procentų, bet sakyčiau, kad jei žinote, kokio dydžio yra futbolo kamuolys, iš esmės galite apskaičiuoti, kiek pinigų tam reikia, ir tada iš esmės galite apskaičiuoti, koks yra procentas. Kiek žinau, mes siekiame, kad – ir jūs tai jau girdėjote anksčiau, ir tai nėra sprendimas, o labiau pasiūlymas – 2 proc. taptų ne lubomis, o grindimis“, – sakė R. Baueris.

Turime pripažinti, jog, pavyzdžiui, oro gynybai reikia skirti daugiau dėmesio ir investicijų.

Jis pabrėžė, kad Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos rengimas yra politinis procesas, todėl detaliau komentuoti šio ir kitų susijusių klausimų negali.

Pasak karininko, susitikimo deklaracijoje turėtų atsispindėti ir sprendimas dėl naujų regioninių gynybos planų, nors dėl jų tikimasi sutarti anksčiau.

„Po Vilniaus (viršūnių susitikimo – BNS) prasideda sunkus laikotarpis, kai svarbiausia – vykdyti tai, ką pažadėjo šalys narės ir ką nusprendė lyderiai“, – teigė NATO komiteto vadovas.

„Tai nebus lengvas perėjimas. (...) Tai bus ne vienerius metus trunkantis procesas“, – pridūrė jis.

Anot R. Bauerio, tai apims naujų pajėgų suformavimą, pratybas, infrastruktūros įrengimą, amunicijos, ginklų įsigijimus ir apmokymą jais naudotis.

Admirolas taip pat akcentavo, kad daug ką lems ir karinė pramonė bei jos galimybės patenkinti šalių poreikius, imtis plėtros.

NATO karinis komitetas yra aukščiausio lygmens NATO karinis vadovavimo padalinys. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai ir teikiami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.

Trumpame P. Pavelo pirmtakų sąraše – visos Rytų Europos atgimimo simboliu tapęs disidentas, dramaturgas Vaclavas Havelas (1993–2003), ekonomistas Vaclavas Klausas (2003–2013) ir Milošas Zemanas (2013–2023), kurio politinė karjera prasidėjo nuo „Piliečių forumo“, o baigiasi lengvo farso elementais, kai šalies piliečiai gerai nė nežino nei tikrosios prezidento sveikatos būklės, nei politinių prioritetų.

Nors Komunistų partijai P. Pavelas priklausė tik ketverius metus, oponentai mėgaudamiesi spekuliavo šiuo faktu. Tačiau jų pastangos buvo bevaisės. Būsimasis prezidentas šį sprendimą vadino jaunystės klaida ir sakė vėlesniu savo gyvenimu išpirkęs šią kaltę. Jei ir galėjo būti kokios kaltės, jo darbai – dalyvavimas tarptautinėse misijose, vadovavimas Čekijos generaliniam štabui, o vėliau – ir NATO kariniam komitetui – ją tikrai eliminavo.

Žinias, kurių P. Pavelas įgijo dar sovietmečiu mokydamasis kariuomenės koledže Vyškove, seniai nustelbė mokslai Kemberlio štabo koledže, Karališkajame gynybos ir Londono karališkajame koledže.

Kol pradėjo eiti aukščiausias karines pareigas aljanse, P. Pavelas tarnavo kariniame oro desante ir karinėje žvalgyboje, Čekijos taikos palaikymo misijoje UNPROFOR Kroatijoje, buvo karinis diplomatas, vadovavo Čekijos specialiosioms pajėgoms, buvo Čekijos gynybos ministerijos Operacijų skyriaus direktoriaus pavaduotojas ir t. t.

Ekspertai užsienio politiką vadina P. Pavelo stichija, tad jam vadovaujant Čekija aktyviau dalyvautų geopolitiniuose įvykiuose.

Ekspertai užsienio politiką vadina P. Pavelo stichija, tad jam vadovaujant Čekija aktyviau dalyvautų geopolitiniuose įvykiuose.

„Neturime geresnės alternatyvos. Turėtume pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias mums siūlo narystė, ir mėginti pakeisti tai, kas mums nepatinka. Čekija yra suvereni valstybė ir visavertė narė, todėl negalime tiesiog tyliai sėdėti, linksėti ir tada smerkti rezultatą. Turime būti aktyvesni ir kartu konstruktyvesni“, – skelbiama jo rinkimų kampanijos svetainėje. Panašiai, matyt, galvoja mažiausiai 58 proc. Čekijos rinkėjų, antrajame ture balsavusių už generolą.

Prezidento vaidmuo Čekijoje yra daugiausia simbolinis, jis skiria vyriausybę, parenka Centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tačiau vargu ar, turėdamas išskirtinių ryšių, žinių, diplomatinės patirties, globalios politikos koridoriuose puikiai žinomas P. Pavelas norės likti tik formalus geopolitinių įvykių stebėtojas.

Prahoje pasigirdo balsų, kad liepą Vilniuje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime Čekijai gali atstovauti ne premjeras, paprastai dalyvaujantis aukščiausio lygio ES šalių susitikimuose, bet P. Pavelas. Beje, būtent Vilniuje 2014 m. rudenį vykusiame NATO karinio komiteto posėdyje čekas ir buvo išrinktas jo vadovu.

Sunku rasti kitą prezidentą, kurio biografiją puoštų ne formalūs užsienio valstybių apdovanojimai, bet, pavyzdžiui, tokie kaip Prancūzijos karinio narsumo kryžius, kuriuo ši šalis atsidėkojo tuomečiam pulkininkui leitenantui už tai, kad išgelbėjo pusšimtį prancūzų karių, įstrigusių serbų apsuptyje.

P. Pavelas yra pažadėjęs toliau pritarti pagalbos teikimui Ukrainai ir rems jos siekį stoti į ES ir į NATO. „Kai tik baigsis karas, – sakė jis viename pirmųjų po pergalės rinkimuose interviu BBC, – tada narystei aljanse Ukraina bus pasirengusi ir morališkai, ir praktiškai. Ukrainos kariuomenė tikriausiai bus labiausiai patyrusi kariuomenė Europoje. Ukraina nusipelno būti demokratinių šalių bendruomenės dalimi.“

Jis tvirtai gynė Vakarų karinę paramą Kyjivui, sakydamas, kad neturėtų būti beveik jokių apribojimų, ką šalys turėtų siųsti.

„Tikriausiai nedaugelis galėjo įsivaizduoti, kad Vakarų šalys norėtų aprūpinti Ukrainą moderniais pagrindiniais koviniais tankais, tolimojo nuotolio artilerija ar priešlėktuvinėmis sistemomis“, – tęsė jis. Dabar, pasak jo, tai yra realybė. „Tačiau kartu matome, kad to vis dar nepakanka, kad būtų galima pasipriešinti dideliems Rusijos žmonių ir technikos ištekliams“, – pridūrė generolas.

„Jei paliksime Ukrainą be pagalbos, ji greičiausiai pralaimės šį karą. Jei jie pralaimės – pralaimėsime mes visi, – sakė išrinktasis Čekijos prezidentas, į Kyjivą vyksiantis vieno pirmųjų vizitų. – Mūsų miestų negriauna Rusijos artilerija ir raketos. Tačiau mūsų ateitis gali būti sunaikinta, jei nepalaikysime Ukrainos, kad šis konfliktas būtų sėkmingai užbaigtas.“

Beje, tuoj po pergalės rinkimuose P. Pavelas parodė aiškų ženklą ir Kinijos pusėn: susisiekė ir su Taivano prezidente ir sulaukė Pekino kritikos.

Analitikai taip pat prognozuoja, kad P. Pavelas kritiškiau vertins savo šalies glaudžius ryšius su vadinamąja Višegrado ketverto grupe, kuriai, be Čekijos, dar priklauso Slovakija, Lenkija ir Vengrija. P. Pavelas ne kartą yra kritikavęs prorusiškąjį Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Manoma, kad naujasis Čekijos lyderis linkęs suburti daugiau regiono valstybių ir taip neutralizuoti Budapešto įtaką.

Tarp Čekijos ateities vizijų, kurių įgyvendinimas būtų reikšmingas ir visam regionui, – narystė euro zonoje. P. Pavelas yra už tai, kad Čekija pagaliau sektų Slovakijos pavyzdžiu ir įsivestų eurą, kuris kaimyninėje šalyje kursuoja jau nuo 2009 m. Esama nuomonės, kad toks Prahos sprendimas taptų akstinu ir Varšuvai. Nors Lenkija seniai atitinka euro zonos kriterijus, nė viena šalies vyriausybė nesiryžo iškeisti nacionalinės valiutos į eurus.

P. Pavelo pergalė sumažins įtampą ir tarp visų trijų politinių valdžių – prezidentūros, parlamento ir vyriausybės. Nors nepriklauso jokiai partijai, jį remia valdančioji centro dešiniųjų koalicija, vadovaujama ministro pirmininko Petro Fialos.