Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“.

Paklaustas, ar po neseniai nuskambėjusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Soltenbergo pareiškimo apie Ukrainos ateitį Aljanse nebuvo diskutuojama dėl Ukrainos stojimo į NATO grafiko, M. Milleris atsakė: „Grafiko patvirtinimo klausimu niekas nepasikeitė. Tai vis dar priklauso nuo karo pabaigos“.

„Mes aiškiai pasakėme, kad tai galiausiai yra procesas, kuris juda į priekį“, – pridūrė pareigūnas.

Balandžio 3 d. J. Stoltenbergas pareiškė: „Visos Aljanso narės sutinka, kad Ukraina taps NATO nare. Visos Aljanso narės sutinka, kad turime ir toliau artinti Ukrainą prie narystės NATO“.

Pasak leidinio „The New York Times“, Ukraina nori gauti oficialų kvietimą stoti į NATO, tačiau to nebus Vašingtone per liepos mėnesį įvyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą, nes JAV ir Vokietija prieštarauja derybų pradžiai.

Ketvirtadienį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) iškilmingai priėmė ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.

„Geri dalykai ateina tiems, kurie laukia“, – nurodė A. Blinkenas.

„Tai istorinė diena. Dabar Švedija užims deramą vietą prie NATO stalo ir galės lygiomis teisėmis dalyvauti formuojant NATO politiką ir priimant sprendimus“, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo išplatintame pareiškime.

„Po daugiau kaip 200 metų neprisijungimo Švedija dabar gali naudotis 5 straipsnyje numatyta apsauga, kuri yra svarbiausia sąjungininkų laisvės ir saugumo garantija“, – pridūrė jis.

Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos.

Pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.

Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.

Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.

Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais, piktinosi protestais, kurių metu buvo deginamas ir Koranas, ir prašė JAV patvirtinti naikintuvų pardavimą.

Ankara galų gale sausį ratifikavo Švedijos paraišką, tačiau Stokholmui teko susidurti su dar viena kliūtimi, nes jo siekiui delsė pritarti Vengrija.

Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija iškart negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą. Vengrija žengė paskutinį žingsnį dėl Švedijos narystės NATO anksčiau šią savaitę.

Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, praėjus daugiau nei aštuoniolikai mėnesių po to, kai ji buvo pateikta.

„Turėjau dvišalį pokalbį su savo kolega Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, per kurį jis man pasakė, kad tikisi, jog ratifikavimas įvyks per kelias savaites, – NATO susitikime Briuselyje sakė Švedijos atstovas Tobiasas Billstromas. – Tikimės, kad tai bus užbaigta, šiame pokalbyje nebuvo iškelta jokių naujų sąlygų, Turkijos vyriausybė nepateikė jokių naujų reikalavimų“.

Turkijos parlamentas šį mėnesį pradėjo svarstyti Švedijos paraišką dėl narystės po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo šį procesą po liepos mėnesį NATO aukščiausiojo lygio susitikime pasiekto susitarimo.

Kitos 29 NATO sąjungininkės, išskyrus Turkiją ir Vengriją, tikėjosi oficialiai pasveikinti Švediją įstojus į aljansą per užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. Tačiau procesas vis dar įstrigęs Turkijos parlamento komitetų lygmeniu.

Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės neprisijungimo politikos ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą. Suomija balandžio mėnesį tapo 31-ąja NATO nare.

Nekantraujančios NATO narės per susitikimą Briuselyje padidino spaudimą Turkijai, o Prancūzija pareiškė, kad aljanso patikimumui „iškilo pavojus“.

T. Billstromas sakė, kad Vengrija pakartojo savo pažadą nebūti paskutine šalimi, kuri ratifikuos Stokholmo narystę.

„Tai reiškia, kad viskas galbūt labiau Ankaros, o ne Budapešto rankose, – sakė jis. – Tikimės baltų dūmų iš Budapešto tą pačią akimirką, kaip ir iš Ankaros“.

„Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U. Kristerssonas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

Švedija taps 32-ąja Aljanso nare.

Tačiau Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) sakė, kad Turkija vis tiek pritars Švedijos narystei kariniame aljanse, jei Stokholmas atliks savo namų darbus ir toliau stengsis spręsti Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

„Tai, kad Švedijos saugumo sistema nesugeba užkirsti kelio provokacijoms ir sudaro įvaizdį šalies, kuri NATO kelia problemų, o ne didina jos galią, verčia mus susimąstyti apie strateginius ir saugumo aspektus, – sakė H. Fidanas bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jordanijos. – Kalbant apie Švedijos narystę NATO, kyla daugiau diskusijų, ar ji taps našta, ar nauda.“

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pernai nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie NATO. Suomija šį balandį galiausiai tapo NATO nare.

Turkija delsia ratifikuoti Švedijos narystę aljanse, kaltindama šalį, kad ji pernelyg švelniai elgiasi su grupėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.

Ankarą taip pat papiktino kelios atskiros demonstracijos Stokholme, kurias surengė uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkai, ir prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, prie Turkijos ambasados sudeginusio Korano kopiją, protestas. Jį irgi pasmerkė musulmoniškos šalys.

PKK jau 38 metus vykdo sukilimą prieš Turkiją, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. JAV ir Europos Sąjunga ją yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.

NATO nori priimti Švediją į savo gretas iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepos 6 dieną sušaukė skubų Turkijos, Švedijos ir Suomijos aukšto rango pareigūnų susitikimą ir jame bandys įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos narystės.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo. Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.

Švedija, pateikusi paraišką dėl narystės, pakeitė kovos su terorizmu teisės aktus. H. Fidanas, buvęs Turkijos žvalgybos vadovas, praėjusį mėnesį paskirtas užsienio reikalų ministru, tvirtino, kad teroristinės grupuotės Švedijoje ir toliau gali rengti demonstracijas, rinkti pinigus ir verbuoti narius.

„Jei Švedija ir toliau dės pastangas ir atliks namų darbus, visada yra alternatyvų, kaip ir Suomijos atveju“, – sakė H. Fidanas. Jis turėjo omenyje pernai Švedijos ir Suomijos su Turkija pasirašytą memorandumą, dėl Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimo.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus, duodamas interviu Jungtinių Arabų Emyratų laikraščiui „Al-Ittihad“, apgailestavo dėl praėjusią savaitę prie mečetės Stokholmo centre įvykusio Korano deginimo protesto. Švedijos policija, vadovaudamasi žodžio laisvės nuostatomis, suteikė leidimą rengti protestą.

„Kiekviena knyga, kurią jos autoriai laiko šventa, turi būti gerbiama iš pagarbos tikintiesiems, žodžio laisvė niekada neturi būti naudojama kaip pasiteisinimas niekinti kitus, o leidimas tai daryti turi būti atmestas ir pasmerktas“, – cituojamas popiežius.

Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi (Aimanas Safadis) taip pat paragino gerbti religines vertybes ir užkirsti kelią tokiems protestams.

Antradienį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos atstovas spaudai pranešė, kad Pakistano prašymu taryba aptars „nerimą keliantį religinės neapykantos aktų, tokių kaip Korano išniekinimas, padažnėjimą“.

NATO sveikino Suomiją, tapusią 31-ąja nare. Prie Aljanso būstinės Briuselyje kilo šios Šiaurės Europos šalies vėliava. Ceremonija – per patį NATO gimtadienį. Galingiausias gynybinis Aljansas įkurtas lygiai prieš 74-erius metus.

„Prezidente Sauli Niinisto, ačiū už lyderystę ir atvedus Suomiją į vieną sėkmingiausių Aljansų istorijoje. Sveikinu įstojus į NATO“, – sveikinimo kalboje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Suomija apgailestauja tik dėl vieno, kad švedai neįstojo kartu. 

„Suomijai – didi diena. Išloš iš to abi pusės, ir NATO. Kitas tikslas, kad gera kaimynė Švedija irgi taptų visateise nare“, – kalbėjo Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Suomija su Rusija turi 1340 kilometrų sieną. Tad suomiams prisijungus, ir NATO sienos pailgės apie du kartus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsiskaičiavo.

„Kai V. Putinas paskelbė invazijos į Ukrainą tikslą – gauti mažiau NATO prie sienų, jis norėjo užtrenkti NATO duris naujoms narėms. Bet gavo priešingai – daugiau karių, didesnę parengtį ir daugiau narių“, – teigė J. Stoltenbergas. 

Kai V. Putinas paskelbė invazijos į Ukrainą tikslą – gauti mažiau NATO prie sienų, jis norėjo užtrenkti NATO duris naujoms narėms. Bet gavo priešingai.

 

Su Suomija ir ateityje su Švedija Aljanse Lietuvos gynyba smarkiai sustiprėtų. Net jei Rusija užimtų Suvalkų koridorių, Baltijos šalys neliktų atkirstos.

„Mums atsirastų galimybė sulaukti Aljanso pajėgų pastiprinimo ne tik per Suvalkų koridorių, bet ir per Baltijos jūrą. Tai yra iš Švedijos pusės arba iš Šiaurės per Suomijos įlanką. Taigi atsiranda ir daugiau maršrutų, per kuriuos galėtų tos pajėgos greitai atsirasti Lietuvos teritorijoje“, – komentavo naudą Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

Suomius sveikina ir su agresorės Rusijos armija besikaunanti Ukraina. 

„Nuoširdžiai sveikiname draugus suomius. Ukraina siekia to paties tikslo – tapti NATO nare. Briuselyje kalbamės, kaip galėtume judėti į priekį“, – taip nuskambėjo Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos sveikinimas. 

Bet net Švedijai durys dar neatvertos. Įstojimą vilkina Vengrija dėl savo skundų. Ir Turkija, kad švedai neišduoda kurdų, kuriuos jie laiko teroristais. Bet viltys dedamos į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje šią vasarą.

„Pokyčių tikimasi po parlamento ir prezidento rinkimų Turkijoje gegužės viduryje. Galbūt tai bus proga Švedijai galutinai susitarti su Turkija. Kad taps NATO nare, tai – realus scenarijus“, – komentavo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Giedrius Čekuolis.

Narystė NATO Suomijai duos didesnį saugumą. Mes ilgai kliovėmės savo neutralumu, bet supratome, kad ne toks – ateities kelias.

 

Rusija širsta. Rėžė, kad NATO plečiantis į Skandinaviją, didins savus karinius pajėgumus šalies Vakaruose ir Šiaurės Vakaruose. Suomiai sako, kad jų jau nebeįbaugins.

„Narystė NATO Suomijai duos didesnį saugumą. Mes ilgai kliovėmės savo neutralumu, bet supratome, kad ne toks – ateities kelias“, – sakė suomių verslininkas Lars Kahre'as.

„Tai geriau nei nieko, nes jei liktume vieni, tuomet – jokių šansų“, – savo nuomonę išsakė suomė Maria Koivisto.

„Manau, kad dabar pats laikas būti labai sąžiningiems ir skaidriems dėl Ukrainos perspektyvų NATO. Per tam tikrą laikotarpį Ukraina pademonstravo savo principingumą, kad esame visiškai pasirengę būti NATO nare“, – penktadienį per diskusiją Atlanto Taryboje sakė jis.

Anot jo, konkrečias datas šiuo klausimu Kijevas tikisi sužinoti per NATO viršūnių susitikimą Madride šią vasarą.

2021 metų gruodį Volodymyras Zelenskis jau pareiškė, kad Kijevas nori 2022 m. suprasti konkrečias stojimo į NATO sąlygas, taip pat atblokuoti taikos procesą Donbase.

2008 metų balandį Bukarešte įvykusiame NATO viršūnių susitikime Šiaurės Atlanto aljansas paskelbė politinį pareiškimą, kad Ukraina ir Sakartvelas ilgainiui taps NATO narėmis, tačiau atsisakė abiem šalims pateikti narystės veiksmų planą, kuris yra pirmasis žingsnis teisinėje šalies įstojimo į organizaciją procedūroje.

2019 metų vasarį Aukščiausioji Rada pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios įtvirtina Ukrainos siekį įstoti į NATO. Šiuo metu šaliai suteiktas NATO partnerės su platesnėmis galimybėmis statusas.

Nepaisant Rusijos įsiūčio ir didelio visuomenės susiskaldymo pačioje maždaug 620 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje, Juodkalnija pirmadienį per ceremoniją Vašingtone oficialiai taps 29-ąją Vakarų gynybinio aljanso nare.

Tačiau siekiant šios narystės Juodkalnijai teko nepaklusti savo buvusiai sąjungininkei Rusijai, kuri stengėsi išsaugoti savo tvirtą istorinę, politinę ir kultūrinę įtaką šioje slaviškoje valstybėje, kurią ji laiko savo ypatinga interesų zona.

Juodkalnijos įstojimas į NATO dar labiau sumažins Rusijos įtaką pietrytinėje Europoje ir blokuos jos prieigą prie vadinamųjų šiltųjų jūrų Europoje, kurios galėtų būti naudojamos kaip placdarmas karinėms intervencijoms Artimųjų Rytų šalyse.

Atsakydama Rusija grasino imtis ekonominių ir politinių priemonių, įskaitant kampaniją prieš Juodkalnijos turizmo sektorių, kuris yra labai priklausomas nuo Rusijos turistų. Ji taip pat uždraudė Juodkalnijos vyno importą ir neseniai iš Maskvos oro uosto deportavo aukšto rango šalies pareigūną.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova prieš kurį laiką perspėjo Rusijos turistus dėl „antirusiškos isterijos Juodkalnijoje“.

„Mes neatmetame provokacijų, suėmimų dėl neaiškių priežasčių arba ekstradicijos į trečiąsias šalis galimybės“, – sakė M.Zacharova.

Tačiau Juodkalnijoje gyvenančios rusakalbių diasporos pirmininkas Aleksejus Chrgianas, kuris kurortiniame Budvos mieste yra įkūręs savo teisinę firmą, tokius gąsdinimus atmeta.

Pasak jo, maždaug 15 tūkst. Juodkalnijoje gyvenančių rusakalbių bendruomenės narių jaučiasi saugūs.

„Rusijoje gyvenau 25 metus, o dabar jau 10 metų gyvenu čia. Mes mylime Juodkalniją. Tai – nuostabi šalis su nuostabiu klimatu“, – sakė jis.

„Žmonės žino, kad Rusiją ir Juodkalniją sieja labai artimi kultūriniai ryšiai. Todėl čia jaučiamės kaip namie“, – kalbėjo pašnekovas.

Juodkalnija kaltina Maskvą prisidėjus prie pernai spalį surengto nesėkmingo bandymo užimti parlamentą ir nužudyti buvusį ministrą pirmininką Milo Džiukanovičių (Milą Džiukanovičių), kuris buvo šalies stojimo į NATO varomoji jėga. Rusija savo ruožtu neigia kaip nors prie to prisidėjusi.

„Viena priežasčių, dėl kurios mes jungiamės prie NATO, yra siekis užtikrinti didesnį stabilumą ne tik Juodkalnijos gyventojams, bet ir užsienio investuotojams bei turistams, – sakė M.Džiukanovičius. – Todėl mūsų tikslas yra sulaukti dar daugiau turistų iš Rusijos“.

NATO sąjungininkės 2016-ųjų gegužės 19 dieną pasirašė protokolą dėl Juodkalnijos priėmimo į Aljansą. Šalies parlamentas priėmė įstatymą dėl narystės jame šių metų balandžio 28-ąją. Praėjusį mėnesį Juodkalnijos vyriausybė pranešė, kad visos 28 Aljanso narės ratifikavo minėtą protokolą ir atvėrė kelią šiai Balkanų valstybei tapti NATO nare.