Kaip teigia Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis, tai būdas gauti operatyvią informaciją apie „agresyvaus kaimyno“ regione veiklą.

„Kiekvieną kartą, kai orlaivis, turintis žvalgybines galimybes, skaido regione, natūralu, kad mes matome, ką mūsų kaimynas veikia, ką jis užsiima ir tai duoda mums galimybes atitinkamai raguoti ir priimti atitinkamus sprendimus mūsų vadovybei“, – žurnalistams penktadienį sakė Karinių oro pajėgų vadas.

Pasak jo, tokių orlaivių NATO nėra daug, todėl dviejų iš jų dislokavimas Lietuvoje rodo didelį dėmesį regionui.

„Nesiečiau su grėsmės šiandien dienai išaugimu. Tai yra paprasčiausiai noras matyti, ką mūsų kaimynas daro, kad neturėtume siurprizo vėliau“, – sakė jis.

Tai yra paprasčiausiai noras matyti, ką mūsų kaimynas daro, kad neturėtume siurprizo vėliau.

NATO AWACS vieneto vadas pulkininkas Maurizio Maggio (Mauricijus Madžijas) sakė, jog šie orlaiviai gali aptikti objektus „mylių atstumu“ nuo pozicijų, todėl tai leidžia priimti tikslesnius sprendimus ir geriau suprasti situaciją.

„Kuo daugiau informacijos turime, kad suprastume, kas vyksta prie mūsų pasienyje, tuo geriau“, – sakė jis.

„Tai galingas, lankstus ir dislokuojamas pajėgumas oro ir jūros žvalgybai“, – pridūrė vadas.

Pasak jo, šios misijos „neturi jokių priešiškų intencijų“ ir vyksta nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Krymą ir šįkart nebus „niekuo neįprastos“.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose vienas AWACS orlaivis užduotis vykdo nuo ketvirtadienio, antras atvyks penktadienį. Kartu dislokuojamas apie 150 karių kontingentas iš 16 šalių.

„Boeing 707“ lainerio pagrindu sukurtas orlaivis užtikrina oro erdvės stebėjimą, valdymą, kontrolę, ryšį bei apie 400 kilometrų atstumu gali matyti raketas, karinį aktyvumą, nustatyti įvairių sistemų koordinates ir galimas šūvių kryptis.

Jame gali dirbti nuo keliolikos iki 30-ies žmonių, kurie realiu laiku teikia informaciją apie reikiamus parametrus.

AWACS lėktuvai vykdys Rusijos karinės veiklos stebėjimą. Jie artimiausiomis dienomis pradės žvalgybinius skrydžius virš Aljanso teritorijos.

Į Lietuvą orlaiviai atvyko iš Turkijos, kur vykdė paskirtas užduotis. Nuo pernai vasario, stebint Rusijos karinį aktyvumą, NATO AWACS lėktuvai atliko šimtus skrydžių virš Šiaurės ir Rytų Europos.

Jie priklauso NATO žvalgybinių lėktuvų flotilei, įsikūrusiai Geilenkircheno mieste, Vokietijoje.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Zokniuose AWACS orlaiviai užduotis vykdys nuo ketvirtadienio. Kartu dislokuojamas apie 150 karių kontingentas.

AWACS lėktuvai, vykdysiantys Rusijos karinės veiklos stebėjimą, priklauso NATO žvalgybinių lėktuvų flotilei, įsikūrusiai Geilenkircheno mieste, Vokietijoje.

AWACS artimiausiomis dienomis pradės žvalgybinius skrydžius virš Aljanso teritorijos. Planuojama, kad užduotys bus vykdomos keletą savaičių.

„Boeing 707“ lainerio pagrindu sukurtas orlaivis užtikrina oro erdvės stebėjimą, valdymą, kontrolę, ryšį bei apie 400 kilometrų atstumu gali matyti raketas, karinį aktyvumą, nustatyti įvairių sistemų koordinates ir galimas šūvių kryptis.

Į Lietuvą orlaiviai atvyksta iš Turkijos, kur vykdė paskirtas užduotis. Nuo pernai vasario, stebint Rusijos karinį aktyvumą, NATO AWACS lėktuvai atliko šimtus skrydžių virš Šiaurės ir Rytų Europos.

Ką žvalgo dronas?

Socialiniuose tinkluose gyventojams nuostabą kėlė tinklalapyje „flightradar24“ viešinama informacija apie žvalgybai skirtų lėktuvų skrydžius virš Lietuvos.

Vakar nuo Klaipėdos iki Kauno keliolika kartų zujęs JAV lėktuvas internautų dėmesio susilaukė dėl savo modifikacijos. Milžiniškas JAV bepilotis orlaivis RQ-4 „Global Hawk“ ore gali išbūti 30 valandų.

Tinklalapio „flightradar24“ duomenimis, šis bepilotis dronas Lietuvą pasiekė ryte pakilęs iš Sicilijoje esančios JAV oro pajėgų bazės.

Bepilotis orlaivis RQ-4 „Global Hawk“ turi plataus spektro radarą, kuris aptinka, seka ir klasifikuoja judančias antžemines transporto priemones bet kokiomis sąlygomis už priešo linijų.

Skaičiuojama, kad drono radaro veikimo laukas – 50 tūkst. kvadratinių kilometrų, o tai reikštų, jog judėdamas išilgai Lietuvos lėktuvas be vargo gali surinkti duomenų apie tai, kas vyksta Kaliningrado srityje. Taikinius lėktuvas aptinka už daugiau nei 250 kilometrų. Jame yra infraraudonųjų spindulių kameros.

Tuo pat metu vakar virš šalies skraidė ir kiti du JAV kariniai lėktuvai.

Žvalgė:  RQ-4 „Global Hawk“ turi plataus spektro radarą, objektus gali fiksuoti net už 250 km. (flightradar24.com nuotr.)

Į orą kilo aštuoni lėktuvai

O štai antradienį virš kelių Baltijos valstybių į orą kilo mažiausiai aštuoni kariniai sąjungininkų lėktuvai.

„Šiandien virš Lietuvos, Baltijos jūros ir kaimyninių šalių galima stebėti nemažai NATO sąjungininkų karinių oro pajėgų orlaivių. Retai matomais lėktuvais treniruojasi Jungtinių Valstijų, Švedijos, Lenkijos Karinės oro pajėgos – suskaičiavome bent aštuonis, bet veikiausiai skraido ir daugiau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo vienas internautų.

Virš Lietuvos ratus suko jau minėtas amerikiečių dronas. Skraidė du amerikiečių „RC-12P Huron“ kariniai lėktuvai, pakilę iš Šiaulių.

flightradar24.com nuotr.

Pastebėtas ir JAV „Boeing P-8 Poseidon“ povandeninių laivų stebėjimui skirtas orlaivis. Ratus suko ir kitas amerikiečių lėktuvas „Boeing E-8C“. JAV orlaivis „Boeing RC135V Stratotanker“ skraidė virš Latvijos ir Baltijos jūros.

Į orą kilo du švedų kariniai lėktuvai – ratai ore sukti virš Gotlando salos.

Skrydžiai – nieko slapto

Kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus nesistebėjo dienraščio klausimu dėl veiksmo danguje.

Jei skraidytų Rusijos orlaiviai, tai jau būtų problema.

„NATO pajėgų kariniai lėktuvai dažnai skraido Lietuvos oro erdvėje, vykdo įvairias pratybas, tai gali būti vienas orlaivis, gali būti ir daugiau. Nieko stebėtino. Jei skraidytų Rusijos orlaiviai, tai jau būtų problema“, – patikino Kariuomenės vado atstovas.

Lietuvos karinės oro pajėgos apie sąjungininkų skrydžius yra informuotos, tačiau, pasak T.Balkaus, Lietuvos kariškiai nereguliuoja šių skrydžių.

Tomas Balkus / Redakcijos archyvo nuotr.

„Labai normalu, kad sąjungininkai vykdo skrydžius tam tikro tipo lėktuvais, kurių neturime mes. Lietuvos oro erdvė yra ir NATO erdvė. Esame tik saugesni dėl tol, kad NATO orlaiviai skraido virš mūsų. Mes turime Baltijos šalių oro misiją, Baltijos šalys saugomos iš dviejų oro bazių – Estijos ir Lietuvoje esančios Šiaulių oro bazės. Lietuvos kariuomenė negali pakomentuoti sąjungininkų skrydžių suintensyvėjimo, nes minėti orlaiviai yra valdomi iš JAV karinių oro pajėgų Ramšteine (Vokietija) bazės“, – paaiškino T.Balkus.

Internautų susidomėjimo sulaukusio žvalgybai skirto bepiločio drono skrydis, pasak T.Balkaus, nebus detaliai komentuojamas.

„Suprantu, kad gyventojams kyla klausimų dėl viešai prieinamos informacijos. Tinklalapyje „flightradar24“ informaciją seka ir patys piliečiai, kuriuos pavadinčiau gerais žvalgais. Tai yra atvirumas, kurį demonstruoja Lietuvos ir NATO kariuomenės. Mes nebijome rodyti savo orlaivių, juos mato visi piliečiai. Tai – nieko slapto. NATO karinių orlaivių veikla yra viešai matoma. Bet tai taip pat yra ir tam tikras tam tikros auditorijos atgrasymas. O piliečiai turėtų būti ramūs, kai NATO lėktuvai danguje“, – teigė T.Balkus.

„Man atrodo, kad netrukus mes ir pasinaudosime pervežimo oru galimybėmis ir mums, matyt, pagelbės kaip tik NATO orlaiviai. Artimiausiu metu tas turėtų įvykti“, – BNS ketvirtadienio vakarą telefonu sakė ministras.

Jis taip pat teigė, kad šalims reikalingos pagalvos koordinavimui buvo sukurta tikslinė grupė Vyriausiajame Sąjungininkų pajėgų Europoje štabe (SHAPE).

Ministras kartu su kitais NATO šalių diplomatijos vadovais ketvirtadienį nuotoliniu būdu aptarė, kaip aljansas galėtų padėti šalims suvaldyti koronaviruso krizę.

„Tačiau čia tik vienas iš posėdžio aspektų. Kalbėjome ne tik apie virusą, kalbėjome ir apie visas operacijas, apie Iraką, Afganistaną, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, gynybos planavimą, apie dezinformaciją“, – teigė L. Linkevičius.

Jis taip pat sakė pasiūlęs sąjungininkams naudotis Lietuvos patirtimi kovojant su melagingomis žiniomis per platformą „Debunk“ („Demaskuok“).

Be kita ko, nuotoliniu būdu buvo aptarta ir Rusijos grėsmė, kibernetinio saugumo klausimai.

„Daugelis minėjo, kad krizės laikotarpiu, deja, nesibaigė ir tie konfliktai, kurie vyksta. Matome ir agresyvius Rusijos veiksmus Donbase – jie neslobsta, papildomai atsiranda trikdžiai, susiję su netikrų žinių skleidimu, naudojantis krize – mes irgi turėjom tą patirtį“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Virš šimto turėjom tokių pavyzdžių, tokios intervencijos, kur mėginama diskredituoti mūsų medicinos sistemą, suabejoti saugumo situacija“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat teigė padėkojęs sąjungininkams už Lietuvoje tęsiamas priešakinių pajėgų ir oro policijos misijas, be kita ko, jis teigė padėkojęs kroatams ir vokiečiams už atsiųstą papildomą medikų komandą, kuri rūpinsis NATO batalione esančių karių profilaktika.