Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, jis pakeitė nuo rugpjūčio kovinei grupei vadovavusį Andreasą Kirchnerį (Andresą Kirchnerį).

M. Krugeris pusmetį vadovaus iki 1,6 tūkst. sąjungininkų karių, kurie į Lietuvą atvyko su tankais „Leopard“, pėstininkų kovos mašinomis „CV90“ ir „Boxer“, savaeigėmis ratinėmis artilerijos sistemomis SPGH-M77 „Dana“.

Naują rotaciją sudaro kariai ir atstovai iš Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos. NATO priešakinėms pajėgoms Lietuvoje vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija.

„NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė per septynerius metus tapo visiškai integruota Lietuvos ginkluotojų pajėgų dalimi su labai aiškiu vaidmeniu mūsų šalies gynyboje. Batalionas yra apginkluotas visomis ginkluotės sistemomis, reikalingomis gynybinėms užduotims atlikti. Agresijos atveju sąjungininkų kariai gins Lietuvą kartu su mūsų kariais nuo pat pirmos minutės“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, saugumo situacija regione negerėja, o NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės nenutrūkstamas dislokavimas nuo 2017 metų svarbus kolektyvinei gynybai ir atgrasymui.

„Šiandieninė realybė yra tokia, kad saugumo situacija regione negerėja – Rusija tęsia agresyvų karą prieš Ukrainą, stiprina autoritarinę valdžią šalies viduje ir perveda savo ekonomiką į karo padėtį. Rusijos grėsmės akivaizdoje turime išlaikyti vienybę ir atkakliai dėti bendras pastangas“, – ministerijos pranešime teigia Ž. Tomkus.

Rotacijos Lietuvoje metu NATO priešakinės pajėgos dalyvauja kovinio rengimo pratybose ir mokymuose.

Tarptautinę kovinę grupę Lietuvoje sudaro trys kovinės kuopos su sunkiąja technika, žvalgybos kuopa, kovinės paramos vienetai bei valdymo elementas.