Ji teigia besitikinti tokio sprendimo Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Visa (NATO – BNS) rytinė siena turi būti sustiprinta oro gynybos ir antžeminiais oro gynybos pajėgumais. Vilniuje turime priimti sprendimus sustiprinti oro gynybos pajėgumus regione“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių ir Vokietijos vyriausybių vadovais Taline sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.

Pasak jos, pagrindinis NATO tikslas turėtų būti efektyvus atgrasymas, kad agresorius „net nepagalvotų apie galimybę išbandyti NATO ryžto ir galimybių saugoti kiekvieną savo centimetrą“.

Premjerės teigimu, tam reikia, kad sąjungininkų pajėgos būtų dislokuotos regione.

Oro gynyba yra tarp menkiausiai išvystytų gynybos pajėgumų Baltijos šalyse.

Latvija ir Estija neseniai sutarė kartu pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „IRIS-T“. Lietuva tokio nuotolio sistemas NASAMS turi jau kelerius metus, tačiau nė viena iš Baltijos šalių neturi savo naikintuvų.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

Tokį komentarą Vokietijos vyriausybė pateikė BNS paprašyta pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, jog po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarta dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Federalinė vyriausybė ir toliau daug prisidės prie rytinės NATO dalies stiprinimo. Šiuo tikslu priskirta Vokietijos brigada Lietuvai saugoti.Kalbėdamas su prezidentu G. Nausėda kancleris O. Scholzas dar kartą patvirtino, kad 2022-ųjų birželio bendras susitarimas dėl Vokietijos įsipareigojimo brigada ginti Lietuvą išlieka nepakitęs“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.

„Konkretus įgyvendinimas bus aptartas tarp gynybos ministerijų, remiantis šiuo susitarimu“, – nurodoma jame.

Lietuvos prezidentas šią savaitę viešėjo Berlyne, kur su Vokietijos kancleriu aptarė regioninio saugumo klausimus, įskaitant ir praėjusiais metais priimtą bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje.

Po susitikimo G. Nausėda BNS teigė O. Scholzu sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Pilnos apimties vieneto dislokavimo žadama siekti 2026-aisiais, įrengus sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą.

Nors abiejų šalių lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos brigados dislokavimo, vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, bent jau iki šiol išsiskyrė.

Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.