„NATO išlieka svarbiausias mūsų stabilumo garantas. Žinoma, aš visuomet sakydavau – ir būdamas ministras neišsižadu savo žodžių – kad nepriklausomos tauta ir valstybė turi sugebėti gintis situacijoje, kai tarptautinės garantijos dėl kokių nors priežasčių nevykdomos. Estija privalo stiprinti nepriklausomus gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškos Konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderis.
„Jeigu dviejų didelių NATO valstybių lyderiai [Donaldas] Trumpas (Donaldas Trampas) ir [Emmanuelis] Macronas (Emanuelis Makronas) atkreipė dėmesį į Aljanso trūkumus, neleistina apsimesti, kad su Estija tai nesusiję. Už akivaizdžių dalykų neigimą valstybės gynybos [srityje] teks skaudžiai sumokėti“, – pažymėjo M. Helme.
Pasak jo, jis taip pat nesutinka su tas, kas teigia, kad į Aljanso gynybinių pajėgumų trūkumus atkreiptas dėmesys mažina NATO sugebėjimą atgrasyti.
„Nuo 2016 metų kelios JAV organizacijos – pastarąjį kartą (tyrimų ir analizės institutas) „The Jamestown Foundation“ šių metų spalį – atkreipė dėmesį, kad NATO vadovaujančiosios struktūros ir pajėgos Lenkijoje ir Baltijos šalyse nepakankamai pasirengusios atremti galimą agresiją. Situacija labai greitai taisoma“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Jis pažymėjo, kad Estijos priešą sulaikys tik realūs sąjunginių valstybių gynybiniai pajėgumai.
Kaip antradienį rašė „Iltalehti“, M. Helme interviu šiam laikraščiui sakė, kad Estijos vyriausybė ėmė rengti atsarginį gynybos politikos planą tam atvejui, jeigu NATO pasirodys nepajėgus ginti Baltijos šalių. Pasak ministro, atsarginis planas rengiamas bendradarbiaujant su Latvija ir Lietuva.
M. Helme nuomone, toks planas būtinas, nes vyriausybė negali tikėtis, kad NATO bet kokioje situacijoje užtikrins Estijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
Tokius M. Helme komentarus antradienį sukritikavo premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas), gynybos ministras Juri Luikas (Jūris Luikas), valdančiosios koalicijos partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) lyderis Heliras-Valdoras Seederis (Heliras Valdoras Sederis), užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ennas Eesmaa (Enas Esma).
