Pasak jos, rugpjūčio 24 dieną bankai gavo naują VMI išaiškinimą, pagal kurį skaičiuojant įnašo dydį situacija finansų rinkos dalyviams gali smarkiai keistis.

„Skubotai duodami nurodymai ir korekcijos likus savaitei iki mokėjimo termino kelia didelių neaiškumų. Tai dar kartą parodo, kad papildomo apmokestinimo idėja buvo neparengta, nelogiška ir ydinga tiek savo forma, tiek turiniu“, – pranešime teigia LBA viceprezidentas Aidas Budrys.

Anot jo, nauja tvarka numato, kad dabar lizingas, faktoringas ar obligacijos nepaklius į naujo kreditavimo kategoriją, nors vos prieš kelis mėnesius VMI aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeista mokesčio skaičiavimo logika.

Skubotai duodami nurodymai ir korekcijos likus savaitei iki mokėjimo termino kelia didelių neaiškumų.

„Naujausi nurodymai kelia nuostabą – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog apsiskaičiavo prognozuodama ir dabar bando bet kokiais būdais surinkti daugiau pinigų“, – teigia A. Budrys.

VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė sako, jog inspekcija įstatymo taikymą patikslino gavusi Finansų ministerijos nuomonę ir bankų klausimus dėl įnašo apskaičiavimo.

„Atsižvelgiant į šias aplinkybes VMI patikslino kai kurių įstatymo nuostatų taikymą“, – komentare BNS teigia R. Virvilienė.

Mokesčių inspekcija teigia, kad patikslintai tvarkai aptarti pirmadienį rengiamas susitikimas su LBA.

„Siekdami operatyviai atsakyti į klientams kylančius klausimus pirmadienį pakvietėme Bankų asociaciją bei suinteresuotas šalis aptarti įstatymo nuostatų taikymą“, – teigiama komentare.

Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Iki šiol tik JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ yra pranešęs, kad iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį laikinojo solidarumo mokesčio įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų iki kitų metų pabaigos surinkti apie 400 mln. eurų ir papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.