Krantinėse – modernios rampos

Keturis dešimtmečius veikę senieji mechaniniai tilteliai Naujosios Smiltynės perkėlos krantinėse, kur švartuojami keltai, keičiami į modernius, valdomus hidraulikos pagalba, tad įvažiuoti į keltą tapo dar patogiau.

Tilteliai yra truputį platesni ir ilgesni, turi atskirą juostą keleiviams. Dėl beveik dvigubai ilgesnės konstrukcijos ir padidėjusios kėlimo ir nusileidimo amplitudės šiuo metu nebekyla problemų bet kokį transportą į keltus pakrauti esant itin aukštam ar žemam marių vandens lygiui.

Tilteliai valdomi hidraulikos pagalba, trimis būdais – rankiniu, vietiniu ir automatiniu ar nuotoliniu vietoje anksčiau buvusio elektromechaninio valdymo.

Rampų valdymui pakanka vieno žmogaus – operatoriaus vietoj buvusių trijų asmenų. Vairuotojams yra aiškesnis žymėjimas ir papildomas užtvaras bei šviesoforai dėl saugumo.

Vykdant keltų pakrovą ar iškrovimą, dėl sumontuotų papildomų guminių padėklų naujieji tilteliai skleidžia daug mažesnį garsą.

„Senieji tilteliai buvo įrengti prieš 40 metų, jie buvo elektromechaniniai, sunkiai pakeliami. Kai mariose pakildavo arba nuslūgdavo vanduo, tiltelis prie krantinės nenusileisdavo kiek reikia, tada būdavome priversti stabdyti keltų pakrovimo ir iškrovimo operacijas tam tikram laikui“, – kalbėjo bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Anot „Smiltynės perkėlos“ vadovo, dabartinė bendrovės investicija, įrengus naujus tiltelius, pagerins perkėlos darbą.

„Jau dabar matome rezultatą, nes mariose vanduo buvo ir pakilęs, ir nuslūgęs, o klientai, įvažiuojantys į keltą, to net nepajuto. Šiuo metu veikia du nauji ir du seni keltų pakrovimo ir iškrovimo tilteliai. Prasidėjo antrasis tiltelių įrengimo etapas, kurio metu bus pakeisti Klaipėdos m. žemyninės dalies ir Smiltynės pusės pietiniai tilteliai. Statybos darbai bus baigti iki sezono pradžios“, – tvirtino M. Čiakas.

Džiugina išliekantis stabilumas

Šių metų pirmųjų trijų ketvirčių įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad stabilumas išlieka ir tai esą yra labai džiugu.

„Buvo visokių permainų, dėl pandemijos klientų buvo sumažėję, tačiau grįžta ir kemperiai, ir dviratininkų padaugėjo. Ypač tai pajutome, kai buvo rekonstruotas dviratininkų takas Kuršių nerijoje. Džiugina, kad mūsų pačių infrastruktūros tvarkymo darbai nestringa. Per šių metų devynis mėnesius gana daug nuveikėme“, – džiaugėsi M. Čiakas.

Pernai Naujosios Smiltynės perkėloje pabaigus tvarkyti įvažiavimo ir išvažiavimo takus, atsirado daugiau tvarkos, vairuotojams tapo aiškiau, kur sustoti.

Įrengti užtvarai, šviesoforai suteikia daugiau saugumo ir keleiviams, tačiau srautų pralaidumą piko metu vis dar lemia keltų skaičius.

„Keturi keltai yra maksimalus skaičius Naujojoje perkėloje, nes daugiau ir krantinių nėra. O sutvarkius įvažiavimo ir išvažiavimo aikštelę, keltus galima racionaliau ir operatyviau pakrauti tomis transporto priemonėmis, kurių tuo momentu reikia. Tai labai pagreitina keltų darbą ir automobilių eilės vis rečiau nusidriekia gatvėje“, – kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

R. Laurinavičiaus nuotr.

Audros keltams nebaisios

Bendrovė iš viso turi penkis keltus, vienas jų dirba Senojoje perkėloje, o keturi nuolat plaukioja Naujojoje.

„Visi mūsų keltai gali plaukioti net audros metu. Tiesą sakant, Naujosios perkėlos darbas niekada nėra nutrūkęs dėl oro sąlygų – didelio vėjo, pakilusio marių vandens ar ledonešio. Visokių gamtos išdaigų nutinka, bet Naujoji perkėla visada dirba ir keltai plaukia. Darbas tokiais atvejais gal kiek sulėtėja, bet jis vyksta nenutrūkstamai. Senojoje perkėloje situacija kiek kita, ten – šalia upė, iš jūros srovės pasisuka, tai ten kelto darbo stabdymas tokiais atvejais neišvengiamas, tačiau Naujojoje perkėloje darbas nenutrūksta ir kelia tiek keleivius, tiek transportą“, – teigė M. Čiakas.

Per devynis šių metų mėnesius į keltus investuota 450 tūkst. eurų, įsigyti trys keltų pagalbiniai varikliai ir atliktas kelto „Nida“ dokinis remontas.

Rezultatai viršijo lūkesčius

Bendrovė per tris šių metų ketvirčius atliko 22,3 tūkst. reisų – 300 reisų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir 900 mažiau, nei planuota, tačiau perkeltų transporto priemonių ir keleivių skaičius nesumažėjo. Tai rodo racionalesnį veiklos sąnaudų panaudojimą.

Per šį laikotarpį perkeltų keleivių ir dviratininkų skaičius buvo panašus kaip ir 2022 m., t. y. 1,1 mln. keleivių, o transporto priemonių perkelta 3 proc. (16 tūkst.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Automobilių perkėlimo srautai augo visose transporto priemonių kategorijose.

Per devynis šių metų mėnesius „Smiltynės perkėlos“ pajamos, palyginti su 2022 m., padidėjo 26 proc. (1,4 mln. eurų), nuo 5,4 mln. eurų iki 6,8 mln. eurų.

Tokį pajamų kilimą lėmė pajamų iš perkėlimų keltais veiklos augimas. Pajamos didėjo dėl didesnio perkeltų transporto priemonių skaičiaus.

Už Neringos miesto gyventojų ir ten registruotų juridinių asmenų bei jų transporto priemonių perkėlimą panaudota 2,7 mln. eurų, t. y. 23 proc. (0,5 mln. eurų) daugiau nei 2022 m. ir 8 proc. daugiau, nei planuota.

Šį augimą lėmė išaugę neatlygintinų perkėlimų (keleivių ir transporto priemonių) srautai.

Šių metų devynių mėnesių bendrovės kitos veiklos pajamos, palyginti su 2022 m., padidėjo 74 proc., nuo 81 tūkst. eurų iki 141 tūkst. eurų.

Augimą lėmė papildomos pajamos, gautos iš ilgalaikio turto pardavimo, taip pat paskirtos baudos ir delspinigiai tiekėjams už netinkamą sutarčių vykdymą.

Planuotos investicijos įgyvendintos

„Smiltynės perkėlos“ šių metų pirmų trijų ketvirčių veiklos sąnaudos sudarė 5,1 mln. eurų, t. y. 13 proc. daugiau nei pernai, bet 3 proc. (0,2 mln. eurų) mažiau, nei planuota.

Lyginant su 2022 m., sąnaudos didėjo: personalo išlaikymo, ryšių ir kompiuterinių paslaugų, keltų išlaikymo, draudimo, mokesčių ir finansinių sąnaudų grupėse.

Šių metų devynių mėnesių bendrovės pelnas siekė 1,6 mln. eurų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pelnas padidėjo 98 proc. arba 0,8 mln. eurų.

2023 m. devynių mėn. buvo planuotas 1 mln. eurų pelnas.

Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 2,6 mln. eurų.

Palyginti su 2022 m., EBITDA padidėjo 65 proc. (1,0 mln. eurų). EBITDA marža 2023 m. siekė 39 proc. (pernai – 30 proc.). Planuota EBITDA – 2 mln. eurų, EBITDA marža – 32 proc.

Šiemet bendrovėje „Smiltynės perkėla“ iš viso atlikta investicijų į ilgalaikį turtą už 1,7 mln. eurų (planas – 1,72 mln. eurų).

Investicijų įgyvendinimas sudarė beveik 100 proc., taigi visos suplanuotos reikšmingiausios investicijos buvo įgyvendintos.

Smiltynės perkėla pirmadienį pranešė pasirašiusi statybų sutartį su konkursą laimėjusia įmone.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas teigė, jog rekonstrukcija prasidės šiemet, ją tikimasi užbaigti 2025 metų antroje pusėje.

„Itin svarbus teritorijos sutvarkymo elementas – naujai kuriamos viešosios erdvės. Kuršių marių krantinėje formuojamos rekreacinės salos su lauko terasomis, želdiniais, skirtingo intensyvumo apšvietimu, infrastruktūra dviratininkams“, – pranešime teigė M. Čiakas.

Jo teigimu, rekonstrukcijos metu bus sutvarkyta daugiau nei 20 tūkst. kv. metrų ploto teritorijos bei apie 2,5 tūkst. kv. metrų ploto keleivių stotis.

Tvarkant teritoriją, taip pat bus užtikrintas priėjimas prie Kuršių marių ir kuriamos Klaipėdos miesto rekreacinės erdvės, bus įrengta 83 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, keleivių laukimo salė, bilietų kasa ir kavinė su terasa į Kuršių nerijos kraštovaizdį.

Pranešama, kad rekonstrukciją finansuos Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas.

Lapkritį baigtos rekonstruoti Senosios perkėlos krantinės Smiltynėje. Čia vienu metu jau gali švartuotis du keltai. Tai leis pėstiesiems ar dviračiais į kitą marių krantą išsiruošusiems žmonėms pasiekti Kuršių neriją mažiau gaištant laiko ir saugiau.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pasakojo, kad šis projektas kainavo apie 2 mln. eurų.

Klaipėdiečiai jau spėjo įvertinti šių krantinių patogumą ir estetinį vaizdą.

„Tai buvo įdomus ir sudėtingas projektas. Darbus ne kartą teko stabdyti, nes čia buvo rastas didžiulis nuo Antrojo pasaulinio karo likęs sprogmenų kiekis. Įmonės darbuotojai kviesdavo išminuotojus, pavojingi radiniai trukdė darbą. Džiaugiamės, kad viskas baigėsi be incidentų. Įrengėme krantinę, paruošėme ją patogią švartuotis keltams“, – pasakojo A. Latakas.

Senosios perkėlos poreikiams rekonstruota bemaž 135 metrai krantinių, įrengti slipai, atmušai, švartavimo stulpeliai, lietaus nuotekų tinklai, atnaujinta krantinių danga, krantinėse įrengtas apšvietimas, kurio anksčiau nebuvo. Prie krantinės Smiltynės pusėje marių dugnas išgilintas iki 5,5 metro, anksčiau čia gylis siekė tik apie 3 metrus.

Krantinę Smiltynėje rekonstravo pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios Latvijos įmonės SIA „Baltijas jūras geologijas centrs“ ir akcinė bendrovė „BMGS“.

Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį ir saugesnį keleivių ir transporto priemonių perkėlimą, pradėta ir Naujosios perkėlos infrastruktūros rekonstrukcija.

„Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūrą, jos būklę, įskaitant ir tą, kuri yra skirta gyventojams ir transporto priemonėms perkelti per Kuršių marias. Mūsų siekis yra prisidėti, kad būtų užtikrintas efektyvus keltų švartavimas ir keleivių bei transporto priemonių perkėlimas. Tad ateinantį sezoną Senoji Smiltynės perkėla galės dirbti maksimaliai – Smiltynės pusėje vienu metu bus galima švartuoti du skirtingų parametrų keltus. O šį rudenį Naujojoje perkėloje prasidėjusi rekonstrukcija vyks etapais, kad nebūtų trikdomas keltų darbas“, – sako A. Latakas.

Naujojoje perkėloje jau vyksta krantinių rekonstrukcijos parengiamieji bei kiti darbai. Rudenį šioje perkėloje prasidėjusi rekonstrukcija bus vykdoma atskirais etapais, kad nebūtų trikdomas keltų darbas.

Planuojama, kad čia teks darbuotis porą metų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir bendrovė „Smiltynės perkėla“ yra pasirašiusios trišalę sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Tilsta“, kuri rekonstruos Naujosios perkėlos naudojamas krantines. Projekto sprendiniai apima ir esamų rampų konstrukcijų keitimą naujomis hidraulinėmis rampomis. Tai leis sunkiasvoriam transportui ir lengviesiems automobiliams patogiai užvažiuoti ant kelto ir saugiai nuriedėti ant krantinės.

Įgyvendinant projektą bus rekonstruojama dalis krantinių tiek Klaipėdos, tiek Smiltynės pusėje. Čia bus įrengti švartavimo stulpeliai, kelio užtvarai. Taip pat yra suprojektuoti lauko apšvietimo tinklai ir kita infrastruktūra.

Naujosios perkėlos infrastruktūros darbai kainuos 5,8 mln. eurų (įskaitant PVM), iš jos Uosto direkcijos finansuojama dalis siekia 3,34 mln. eurų, bendrovės Smiltynės perkėlos – 2,47 mln. eurų.

„Senosios perkėlos krantinė buvo pastatyta 1960 metais, ji jau buvo avarinės būklės, ji buvo nepatogi, atrodė prastai. Naujosios perkėlos krantinės jau skaičiuoja keturis dešimtmečius, jos taip pat buvo techniškai netvarkingos, nepatogios. Todėl šios investicijos buvo būtinos. Įgyvendinant projektą bus rekonstruojama dalis krantinių tiek Klaipėdos, tiek Smiltynės pusėje“, – patikino A. Latakas.

Planuojama, kad pirmas etapas bus užbaigtas kitų metų gegužę, o antrasis prasidės pasibaigus vasaros sezonui.

Prasidės krantinių rekonstrukcija

Lapkričio mėnesį Nemuno g. 8, Naujojoje perkėloje prasidės keturių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių (Nr. 76, 79, 153 ir 156) rekonstravimo statybos darbai. Po rekonstrukcijos tilteliai bus platesni ir ilgesni, modernūs ir patogiai valdomi, tad vairuotojai į keltą galės įvažiuoti saugiai ir patogiai net nepalankiomis oro sąlygomis.

Rekonstrukcijos darbai vyks etapais ir truks apie dvejus metus. Vasaros sezono metu, kai klientų srautai būna didžiausi, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų, statybos darbai bus minimalūs.

Šiems darbams iš viso skirta 4,8 mln. eurų: 2 mln. eurų investuos AB „Smiltynės perkėla“ ir 2,8 mln. eurų – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Planuoja terminalo statybą

Bendrovės „Smiltynės perkėla“ planuose – Naujosios perkėlos keleivių stoties statybos, kurioms jau išduotas leidimas statyti. Trijų aukštų ir dviejų korpusų moderniame pastate įsikurs administracija, keleivių stotis, keltų aptarnavimas.

Pasak „Smiltynės perkėlos“ vadovo Mindaugo Čiako, techninis projektas su leidimu statybai jau gautas, dar apie pusmetį gali užtrukti rangovo parinkimo konkursas. Tad naujasis pastatas duris greičiausiai atvers po dviejų metų.

Dabartinis Naujosios perkėlos pastatas statytas dar 1982-aisiais. Jis gerokai pasenęs ir neatitinka šiandienos poreikių.

„Esamas pastatas yra avarinės būklės, tad labai džiaugiamės, kad naujas pastatas bus modernus, patogus bei naudingas klientams ir darbuotojams“, – sakė bendrovės vadovas.

Iš terasos – nuostabūs vaizdai

Terminale įsikurtų ne tik įmonės administracija, laivų remonto dirbtuvės, bet ir bus įrengtos modernios klientų laukimo salės, bilietų kasos, kavinė su terasa į Kuršių nerijos kraštovaizdį bei biurai. Pastato ir teritorijos sutvarkymui planuojama skirti iki 14 mln. eurų.

Žinant, koks svarbus vasaros laikotarpis klientams ir perkėlai, – organizacija kartu su rangovais siekia I etapą užbaigti iki sezono pradžios. Iki šios dienos jau įrengta lietaus nuotekų valykla ir buitinių nuotekų siurblinė, inžinerinių tinklų įrengimas po truputį artėja link pabaigos. Intensyviai rengiami pagrindai, statomi šaligatvio bordiūrai, betonuojami lietaus vandens surinkimo latakai, paklotas pirmas ruožas asfalto. Vienas pastebimiausių atliktų darbų – siurblinės, kurioje buvo ir klientų tualetai, demontavimas, toje vietoje jau įrenginėjamas kelias, o tualetai laikinai pastatyti šalia administracinio pastato. Vasaros sezonui Naujojoje perkėloje bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, 6 eismo juostos automobiliams, pastatytos 3 naujos kasos, saugų įvažiavimą į keltus užtikrins pakeliamieji užtvarai. Taip pat bus padarytos dvi eismo juostos išvažiavimui iš keltų. Užbaigus I etapą bendrovė „Smiltynės perkėla“ galės priimti daugiau, nei šiuo metu, automobilių į savo teritoriją, klientams bus patogiau patekti į keltą ir iš jo išvykti.

Toliau bus intensyviai vykdomas II rekonstrukcijos etapas likusioje teritorijos dalyje, jo metu bus užbaigiami tiesti inžineriniai tinklai, įrengiamos dar 2 papildomos kasos, 4 eismo juostos su pakeliamaisiais užtvarais įvažiavimui į keltus, užbaigiami tvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Visoje teritorijoje bus įrengtas šiuolaikiškas lauko apšvietimas, trinkelėmis išgrįsti pėsčiųjų takai, išlietas raudonas asfaltas dviračiams ir naujai išasfaltuotas kelias bei sutvarkyta aplinka. Laikui bėgant atsiras suoliukų, daugiau žalumos, autobusų stotelė, kuria naudodamiesi klientai paprasčiau ir greičiau atvyks į Naująją perkėlą. Vietoje seno administracijos ir keleivių aptarnavimo pastato iškils naujas beveik 2 500 kv. m pastatas, kuriame numatytos viešosios erdvės lankytojams ir darbuotojams, kasa, keleivių laukimo salės, kavinė, informacijos centras, administracinės patalpos, konferencijų salė. Galiausiai miestiečiai ir svečiai galės ne tik persikelti keltu, bet ir atvykti pasimėgauti užburiančiu Kuršių marių vaizdu iš terasos, kuri bus pritaikyta visiems – ir keliaujantiems, ir tiesiog norintiems pasigrožėti Kuršių mariomis bei Klaipėdos uostu.

Keisis „Smiltynės perkėlos“ keltų bilietų kainos

Dėl bendrovės „Smiltynės perkėlos“ didžiausio tarifo (pajamų) perskaičiavimo, nuo šių metų birželio 1-osios keisis keltų bilietų kainos. Didžiausias tarifas buvo apskaičiuotas ir patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje.

Nuo birželio 1-osios keleivio bei keleivio (su dviračiu) perkėlimas į abi puses kainuos 1,10 euro. Persikėlimas lengvuoju automobiliu kainuos 13 eurų, mopedu, motociklu – 5,20 euro, autobusu iki 5 tonų – 26 eurus, virš 5 tonų – 41,70 euro, krovininiu automobiliu nuo 3,5 iki 12 tonų – 30 eurų, virš 12 tonų – 41,70 euro.

Tuo metu Naujoji perkėla veikia įprastai, pranešė Smiltynės perkėla.

„Neringoje keleivių pervežimo paslaugas teikiantys vežėjai jau informuoti apie situaciją, todėl keleivių jie atvyksta paimti į Naująją perkėlą“, – teigiama pranešime.

Didės pralaidumas

"Pradėjo šilti oras, tirpti sniegas, bendrovė kibo į darbus", – džiaugėsi "Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Iki birželio planuojama grąžinti terminalo pralaidumą, buvusį iki statybų pradžios, – kad perkėlos teritorijoje tilptų bent 90 automobilių.

Tai leistų išvengti Klaipėdos gatvėse vasarą susidarančių eismo spūsčių.

"Vienam keltui užpildyti reikia apie trisdešimties automobilių, todėl turime užtikrinti šešiasdešimties automobilių rezervą bent dviem keltams", – aiškino M.Čiakas.

Dabar už bilietų kasų veikia tik trys eismo juostos. Todėl, esant didesniam mašinų skaičiui, keltas priverstas gaišti, laukdamas, kol žmonės iš likusių automobilių nusipirks bilietus. Prieš kasas tuo pat metu nusidriekia eilės ir pradeda formuotis spūstys mieste.

Pirmojo statybų etapo metu už kasų ketinama įrengti papildomas dvi juostas.

Įdarbins naują keltą

Nuo rudens Naujosios perkėlos terminale veiks jau penkios bilietų kasos, o mašinos į keltą važiuos dešimčia eismo juostų.

"Teritorijoje turėtų tilpti šimtas dvidešimt automobilių", – patikslino M.Čiakas.

Rekonstrukcija padės efektyviau išnaudoti naująjį "Smiltynės perkėlos" keltą. Jį liepos gale turėtų perduoti Vakarų Baltijos laivų statykla. 60 m ilgio universalus keleivinis-krovininis laivas talpins iki 40 automobilių.

Labai tikimės, kad eilės sumažės.

"Turėtų paspartinti visą pakrovimo procesą. Labai tikimės, kad eilės sumažės", – kalbėjo "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Iki šiol turėdama tris keltus, perkėla piko metu vieną naudodavo spūstims "nusiurbti".

"Pavyzdžiui, Smiltynės pusėje yra gerokai daugiau automobilių. Tada vienas keltas užpildomas, o atplaukęs į Klaipėdą tik išsikrauna ir tuščias kuo greičiau plaukia atgal paimti automobilių. Kai turėsime keturis, du dirbs įprastu režimu, du "nusiurbinės", – paaiškino M.Čiakas.

Maksimalia apkrova rekonstruota perkėla, ko gero, veiks jau tik kitąmet. Daugiausia automobilių keliama liepą ir rugpjūtį.

"Įprastai per parą perkeliame apie tūkstantį automobilių, o vasarą skaičius išauga keturis penkis kartus. Ir viskas pradeda kimštis", – sakė M.Čiakas.

Pandemija sumažino srautus

Tačiau šiemet didelių spūsčių gali ir nebūti – pandemija vaizdą gerokai pakeitė.

"Šiek tiek gelbsti, kad Neringoje sparčiai vyksta statybos. Keliame nemažai statybinės technikos. Jei ne ji, iš viso būtų liūdna", – apgailestavo M.Čiakas.

Iki pandemijos keltai žiemą per parą plukdydavo iki pusantro tūkstančio automobilių. Įvedus karantiną darbo dienomis persikelia tik apie 700 mašinų. Savaitgaliais – perpus mažiau.

1,5 mln. eurų vertės Naujosios perkėlos rekonstrukcija jau turėjo būti pasibaigusi. Tačiau prieš porą metų "Smiltynės perkėla" nutraukė sutartį su per lėtai dirbusia bendrove "LitCon". Ši kreipėsi į teismą, ir darbai sustojo. Pernai rudenį teismas leido darbus atnaujinti. Jų ėmėsi bendrovė "Kavesta".

Rudenį tikimasi pradėti ir naujo administracinio bei keleivių aptarnavimo pastato statybas. 2,5 tūkst. kv. m plote ketinama įrengti ir persirengimo kambarius keltų įgulai, remonto dirbtuves. Terasoje įsikurtų restoranas.

"Sėdime ir žiūrime viltingai į naujo pastato paveiksliukus", – atsiduso M.Čiakas.

Tuo metu Naujoji perkėla veikia įprastai, pranešė Smiltynės perkėla.

„Neringoje keleivių pervežimo paslaugas teikiantys vežėjai jau informuoti apie situaciją, todėl keleivių jie atvyksta paimti į Naująją perkėlą“, – teigiama pranešime.

Keltų reisai iš Senosios perkėlos į Smiltynę ir atgal sustabdyti pernai gruodį, įsigaliojus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams.

Ketvirtadienį su redakcija susisiekę poilsiautojai iš sostinės negailėjo piktų žodžių bendrovei "Smiltynės perkėla".

"Nesuprantame, kas vyksta. Eilėje jau stovime valandą, pajudėjome vos kelis metrus. Negi turėsime kelto laukti iki vakaro? O gal iki penktadienio? Perkėlos vadovai privalėjo pasiruošti tokiems poilsiautojų srautams ir suorganizuoti papildomų keltų reisus. Rodos, kad gyvename dar devyniasdešimtuosiuose ir niekam eiliniai žmonės neįdomūs. Neringai paliekame nemažai pinigų, tačiau patekti į ją beveik neįmanoma", – esama situacija piktinosi vilnietis Egidijus.

Kelis kilometrus nusidriekusi eilė prasideda dar Minijos gatvės viduryje, ties posūkiu "Švyturio" arenos link.

Uostamiesčio vairuotojai keikė atvykėlius, mat jie užima ne tik trečiąją eismo juostą, tačiau gudresni svečiai sustoja antroje juostoje ir bando įlįsti į eilę.

Dalis vairuotojų sustoja Minijos ir Varnėnų gatvių sankirtoje, taip užtverdami kelią tiesiai važiuojantiems klaipėdiečiams.

Bendrovės "Smiltynės perkėla" laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Mindaugo Čiako komentaras:

"Linijoje dirba visi bendrovės turimi automobiliniai keltai: "Neringa", "Baltija" ir "Žalgiris". Keltai dirba be grafiko. Vienas keltas per valandą atlieka tris reisus maršrutu Klaipėda-Smiltynė-Klaipėda. Vieno maršruto trukmė, įskaitant kelto pakrovimo-iškrovimo operacijas, trunka 20 minučių. Vienas keltas vieno reiso metu į vieną pusę (pvz. Klaipėda-Smiltynė) perveža 32-35 lengvuosius automobilius. Laukimo trukmė priklauso nuo to, kiek automobilių laukia eilėje."

Dabartinis Naujosios perkėlos pastatas statytas dar 1982-iais – jis baigia skaičiuoti jau ketvirtą dešimtmetį. Todėl natūralu, kad statinys ne tik pasenęs morališkai, bet jau ir nebeatitinka šiandienos poreikių. Tad praėjusiais metais įmonė paskelbė konkursą, kuriuo siekta sulaukti architektūrinių sprendimų, kaip galėtų atrodyti naujasis terminalas. Iš pateiktų šešių vizijų buvo išsirinkta viena, kuri, „Smiltynės perkėlos“ manymu,  geriausiai atspindinti įmonės veiklą.

„Kadangi jau turime viziją, kaip atrodys terminalas, pradedame pirmuosius žingsnius link projekto įgyvendinimo. Jau paskelbėme konkursą techniniam rekonstrukcijos projektui rengti ir, jei viskas vyks sklandžiai, statybos galėtų prasidėti jau kitais metais, o darbai užtruktų porą metų. Taigi, apie 2021-ius Naujoji perkėla klientus pasitiktų visiškai atsinaujinusi“, – teigė „Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Darius Butvydas.

Anot įmonės vadovo, bus sutvarkyta ne tik čia esanti infrastruktūra, bet ir atnaujintos krantinės, įrengti pontoniniai tilteliai, praplatintos keltų aparelės, kad eismas į laivus vyktų dviem juostomis. Tad visos šios permainos ženkliai pagerins klientų aptarnavimo kokybę ir sumažins laukimo laiką prie keltų.

Architektai, kurdami pastato viziją, esminiu motyvu pasirinko judėjimą. Taip buvo sukurtas dinamiškas objektas, kuris papildo nuolat judantį uosto gyvenimą. Numatoma, kad naujasis terminalas bus trijų aukštų ir dviejų korpusų, kuriuos sujungtų tiltas, tarnaujantis, kaip laivų išlydėjimo terasa.

Pastate įsikurtų keltų remonto dirbtuvės, bilietų kasos, modernios klientų laukimo salės, įmonės administracija ir biurai kitoms kompanijoms. Taip pat dengtos ir atviros automobilių stovėjimo aikštelės, kurios talpintų per šimtą automobilių, kavinė su daugiau kaip dviejų šimtų kvadratinių metrų terasa, iš kurios atsivertų vaizdas į uostą ir Kuršių neriją.

„Rinkomės tą architektų viziją, kuri geriausiai atspindi mūsų įmonės veiklą – nuolatinį veiksmą. Klaipėdą ir Smiltynę Naujojoje perkėloje keltai jungią visą parą. Ypač intensyvi būna vasara, kai keleivių skaičius išauga ženkliai ir mūsų laivai keleivių patogumui kursuoja nuolatos, be grafiko. Pats pastatas – gelžbetonio perdangos su kolonų tinklu, o fasadai dengti stiklu formuos lengvumo įspūdį ir neužstos įspūdingų Kuršių nerijos vaizdų“, – įsitikinęs D. Butvydas.