Tad žmonėms, internete mėgstantiems parašyti nepamatuotai aštrius, neapykantos kupinus, įžeidžius komentarus, reikėtų susimąstyti ir rašyti kur kas labiau parenkant žodžius.

„Tai tokia eilinė nesąmonė“, – taip LNK žinių tarnybai teigė Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis apie jam policijos atsiųstą 20 puslapių užklausą.

Policijos pareigūnai paprašė istoriko kaip eksperto atsakyti, ar feisbuke parašytas tekstas nėra kriminalinis nusikaltimas.

Tame tekste teigiama, kad 1941 metais Sovietų Sąjungą užpuolė ne Vokietija, o fašistinė Europos Sąjunga.

„Mūsų policija, aš bent jau sprendžiu iš tokios užklausos, tampa pasaulio istorijos tam tikra specialiste. Ji ima ir nusprendžia, kokios interpretacijos yra teisingos, kokios neteisingos, o kas baisiausia – neteisingoms interpretacijoms pritaiko Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – pasakojo A. Nikžentaitis.

Alvydas Nikžentaitis/Stop kadras

Pareigūnai aiškina, kad tokių užklausų siuntimas ne nesąmonės, o įprastas policijos darbas. 

„Jie gal nėra niekada gavę tokio užklausimo. Tokius užklausimus anksčiau dažniausiai gaudavo Žurnalistų etikos inspektorius, kad kaip ekspertai jie galėtų įvertinti tam tikrą posakį ar komentarą. Kadangi šis komentaras buvo susijęs su istorija, tai tokią užklausą gavo Istorijos institutas“, – situaciją pakomentavo  policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Ramūnas Matonis (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

Tokie galimi nusikaltimai interneto platybėse ar socialiniuose tinkluose į policijos akiratį paklius dar dažniau. Mat šio mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje į elektroninę erdvę planuojama paleisti virtualius patrulius.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dar kovo pradžioje pristatė naują priemonę socialinių medijų stebėsenai – „cyber patrulį“,

Tai tokia eilinė nesąmonė.

„Vykdome socialinės erdvės stebėseną. Matome tuos procesus, žinutes, informacijos dalinimus, kvietimus rinktis protestuoti. Šiuo atveju VESK posėdyje pristačiau naują idėją, kuri turėtų netrukus pradėti veikti. Tai yra „cyber patrulis“, savotiška policijos ikona, kuri atsiras prie, mūsų nuomone, netinkamo komentaro ar netinkamos žinutės: tai įspėjanti ikona su tam tikru policijos komentaru. (...) Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – kovoti prieš populiarėjančius Lietuvoje neapykantos nusikaltimus“, – pasakojo R.Požėla.

Trys patruliai per kompiuterį stebės, ar internete nevyksta nelegali prekyba, ar naujienų portalų ir socialinių tinklų komentaruose žmonės neskleidžia neapykantos ir dezinformacijos.

Ką apie tai mano A. Nikžentaitis? „Žmonės, kurie galimai imtųsi kontroliuoti tą elektroninę erdvę, tam tiesiog nepasiruošę“, – sakė A. Nikžentaitis.

Tačiau R. Matonis teigia, kad policija reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus. „Mes kalbame apie akivaizdžius pažeidimus ir nusikaltimus, nekalbame apie kažkokį nuomonės reiškimą. Čia nėra žodžio laisvės ribojimo ar cenzūros, ką kai kurie veikėjai bando pasakyti“, – akcentavo jis

Virtualus patrulis socialiniuose tinkluose turės paskyrą, o nusižengusius gyventojus iš pradžių sieks ne nubausti, o įspėti. Kad galėtų matyti daugiau komentarų po įrašais, virtualus patrulis galės pasiprašyti ir į draugus.

25 tūkst. sekėjų feisbuke turintis Aidas Puklevičius LNK žinioms sakė, kad virtualų patrulį į draugus priimtų.

„Nuo to, kad jūs esate kažkur toli, bendraujame tik virtualioje erdvėje, mes nenustojame būti žmonėmis ir turėtų galioti tos pačios mandagumo taisyklės“, – teigė A. Puklevičius.

Jis mano, kad komentatoriai patys turėtų labiau galvoti, ką rašo. „Žodžio laisvės vertė yra tokia didelė, kad tai yra ko gero mažiausiai ribotina ir karpytina laisvė“, – akcentavo A. Puklevičius.

Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska nemano, kad virtualūs patruliai atsitrenks į sieną, kai taps sunku atskirti, kur neapykantos kurstymas, o kur – nuomonės reiškimas.

Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba.

„Ne bet koks įžeidžiantis žodis prieš žmogų gali būti laikytinas neapykantos kalba. Kai mes kalbame apie ikiteisminius tyrimus, pažeidimus, tai nėra tas pats, kas neetiškas komentaras. Žinoma, kiekvienu atveju turėtų būti vertinama individualiai“, – aiškino E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, už neapykantos kurstymą atėjo metas atsakyti – taikyti ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę. Įtūžio nevaldantiems komentatoriams baudas galėtų skirti pati policija. Tokios įstatymo pataisos jau įregistruotos pavasario sesijai Seime.

„Tada, kai mes jau taikome baudžiamąją atsakomybę, puikiai suprantame, kad tai yra kraštutinė priemonė. Tikrai ne už visus komentarus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kad būtų aiškesnė takoskyra, dėl neapykantos kalbos pavojingumo“, – siūlymą paaiškino ministrė.

Evelina Dobrovolska (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Į Administracinių nusižengimų kodeksą E.Dobrovolska siūlo perkelti tyčiojimąsi ir niekinimą. Tiesioginį neapykantos skatinimą bei raginimą diskriminuoti žmonių grupę E.Dobrovolska siūlo palikti Baudžiamajame kodekse.

Baudos už neapykantos kalbą gali siekti nuo 50 eurų. Jei komentaruose tokia kalba pasikartoja – ir iki 3 tūkst. eurų.