„Iškviečiame Rusijos ambasadorių į Valstybės departamentą“, – žurnalistams sakė jo atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Raginame Sakartvelo vyriausybę gerbti taikių susirinkimų ir taikių protestų laisvę“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Mes palaikome Sakartvelo žmones ir jų siekius“, – pridūrė jis.

„Kaip žinote, per ES sulaukėme Irano komentarų dėl ES pasiūlyto galutinio teksto. Šių komentarų peržiūrą jau baigėme. Šiandien atsakėme ES“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Iranas anksčiau trečiadienį taip pat pranešė gavęs JAV atsakymą dėl galutinio teksto, pateikto Europos Sąjungos.

Galingosios valstybės siekia atgaivinti 2015 metų susitarimą, turintį apiboti šiitiškos respublikos branduolines ambicijas ir neleisti Iranui susikurti branduolinio arsenalo, nors Teheranas visuomet neigė turintis tokių planų.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą branduolinę sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Trečiadienį Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis) sakė, kad Teheranas „gavo per koordinatorių [ES] JAV vyriausybės atsakymą dėl Irano Islamo Respublikos nuomones apie derybose dėl sankcijų atšaukimo dar neišspręstus klausimus“.

„Pradėtas JAV nuomonių kruopštaus nagrinėjimo procesas“, ir Iranas „paskelbs koordinatoriui savo nuomonę šiuo kontekstu, kai baigs savo peržiūrą“, sakė N. Kanani, bet daugiau detalių nepateikė.

Iranas praeitą savaitę išsiuntė savo pasiūlymus dėl galutinio susitarimo juodraščio, rugpjūčio 8-ąją gauto iš Europos Sąjungos, koordinuojančios derybas Vienoje dėl sutarties atkūrimo.

„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus. Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis“, – pridūrė jis.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

Vilnius tikina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžia, jog juos numato ES sankcijos, įvestos dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete numatyti ribojimai rusiškam plienui, kitų juodųjų metalų produktams.

Vilnius taip pat pabrėžia, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

N. Price'as teigė, kad Jungtinės Valstijos sveikina „precedento neturinčias ekonomines priemones“, kurių Lietuva ir kitos šalys ėmėsi prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.

Paklaustas apie Kremliaus pareiškimus, Valstybės departamento atstovas sakė: „Nesiruošiame spekuliuoti dėl Rusijos ginklų žvanginimo ar gąsdinimo, net nenorime skirti tam papildomo eterio laiko.“

„Teismo imitacinis sprendimas yra naujausias iš daugybės bandymų nutildyti A. Navalną“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Šis nerimą keliantis sprendimas (...) yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusijos vyriausybė plečia susidorojimą su kitaip manančiais ir žodžio laisve, tuo siekiant nuslėpti žiaurų Kremliaus karą, neišprovokuotą karą prieš Ukrainą“.

„Esame arti galimo susitarimo, bet dar jo nepasiekėme, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas). – Manome, kad likusius klausimus galima išspręsti.“

Kalbėdamasis su žurnalistais N. Price'as atsisakė patvirtinti Teherano teiginį, kad siekiant atgaivinti prie žlugimo ribos atsidūrusį Bendrą visapusišką veiksmų planą (JCPOA), pasirašytą su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste, Rusija ir Kinija, liko išspręsti tik du galutinius klausimus.

Pasak deryboms artimų šaltinių, Iranas reikalauja „ekonominių garantijų“, jei būsima JAV administracija pakeistų savo poziciją ir nutrauktų susitarimą, kaip 2018 metais padarė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir kad Vašingtonas išbrauktų Irano Revoliucinę gvardiją iš teroristinių grupuočių sąrašo.

N. Price'as teigė, kad problemos yra įveikiamos, tačiau jau 11 mėnesių Vienoje vykstančios derybos „yra labai delikačioje stadijoje“.

„Liko nedaug laiko, atsižvelgiant į Teherano branduolinę pažangą“ branduoliniams ginklams, kurie galėtų pakenkti bet kokiam susitarimui, sukurti, sakė jis.

„Šią problemą reikia spręsti skubiai“, – pridūrė N. Price'as.

Net jei susitarimas jau arti, Valstybės departamento vyriausiasis derybininkas Vienoje Robas Malley (Robas Malis) lieka Vašingtone, ir tai leidžia manyti, kad artimiausiomis dienomis niekas dar nebus pasirašyta.

Be to, susitarimas gali būti atidėtas dėl sekmadienį iraniečių minimo Novrūzo – persų Naujųjų metų.  

„Raginame [A. Lukašenkos] režimą nedelsiant sustabdyti neteisėtų migrantų srautų organizavimą ir jų stūmimą per savo sienas į Europą“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Esame susirūpinę dėl informacijos ir vaizdų, kelias pastarąsias dienas gaunamų nuo Lenkijos ir Baltarusijos sienos“, – per spaudos konferenciją sakė jis.

„JAV ryžtingai smerkia Lukašenkos režimą už pažeidžiamų žmonių politinį išnaudojimą ir [jiems daromą] spaudimą“, – pabrėžė N. Price'as.

Atstovas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos toliau palaiko Lenkiją ir visas kitas sąjungininkes Europoje, patiriančias grėsmę dėl „nepriimtinų Baltarusijos veiksmų“.

N. Price‘as praėjusią savaitę lydėjo A. Blinkeną daugelyje susitikimų su užsienio partneriais JT visuotinių debatų kuluaruose. Valstybės departamento atstovė sakė, kad per įprastą patikrą pirmadienio rytą A. Blinkeno testas buvo neigiamas. Kol kas simptomų nejaučia ir kiti Niujorke lankęsi delegacijos nariai.

Atstovė taip pat pabrėžė, kad N. Price‘as nuo ketvirtadienio neturėjo asmeninio kontakto su kitomis užsienio delegacijomis. Rizika nuo jo užsikrėsti, departamento medikų teigimu, kilo tik šeštadienį. N. Price‘as nuo šeštadienio nebuvo susitikęs su A. Blinkenu.

„Rugsėjo 17–19 dienomis vykę Dūmos rinkimai Rusijos Federacijoje vyko sąlygomis, kurios nebuvo palankios laisvam ir sąžiningam procesui“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Jis pabrėžė, kad represijos „neleido Rusijos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis“. 

Pasak jo, vyriausybė naudojo įstatymus prieš tariamas ekstremistines organizacijas, „užsienio agentus“ ir nepageidaujamas organizacijas, ir tai „smarkiai apribojo politinį pliuralizmą“ per šiuos rinkimus.

Suvaržymai lydėjo „plačiai dėtas pastangas nustumti į šalį nepriklausomas politines figūras“ ir neleido nepriklausomoms užsienio agentūroms stebėti rinkimų, sakoma N. Price'o pareiškime.

„Raginame Rusiją vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, ir nutraukti savo spaudimo kampaniją prieš pilietinę visuomenę, politinę opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą“, – sakoma jame.

JAV pareiškimas pasirodė Rusijos opozicijai apkaltinus valdžią masiniu rinkimų rezultatų klastojimu. Pirmadienį paskelbti rezultatai parodė, kad prezidentą Vladimirą Putiną remianti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ užsitikrino absoliučią daugumą Valstybės Dūmoje.

Laikinasis prezidentas Bah Ndaw (Ba Ndau) ir premjeras Moctaras Ouane'as (Moktaras Uanas) trečiadienį atsistatydino, kai iš jų buvo atimti įgaliojimai. Lyderiai nuo pirmadienio buvo laikomi vienoje kariuomenės bazėje netoli sostinės, o šie įvykiai atrodo esantys antrasis karinis perversmas Malyje per pastaruosius devynis mėnesius.

JAV „svarstys tikslines sankcijas politiniams ir kariniams lyderiams, trukdantiems civilių vadovaujamam Malio perėjimui prie demokratinio valdymo“, sakoma Valstybės departamento Nedo Price'o (Nedo Praiso) pranešime.

„Palaikome Malio žmonių siekius pasiekti demokratiją, taiką, vystymąsi ir žmogaus teisių laikymąsi“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos pasmerkė lyderių sulaikymą ir pridūrė, kad Vašingtono pagalba Malio saugumo pajėgoms įšaldoma.

B. Ndaw ir M.Ouane vadovavo laikinajai vyriausybei, turėjusiai per pusantrų metų atkurti civilį valdymą po pernai rugpjūtį įvykusio perversmo, kai kariškiai pašalino iš posto prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą (Ibrahimą Bubakarą Keitą).