Šie centrai uostamiestyje siūlo 40–79 skirtingus  būrelius, kurie kasmet suburia daugiau nei 1 tūkst. moksleivių.

Šiais metais Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras džiaugiasi nauju kinologijos būreliu ir naujai įrengta STEAM laboratorija. O Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre šiemet jau galima lankyti vaikų jogos užsiėmimus.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro direktorius Vytautas Krutulis teigė, kad pasigenda norinčių dirbti šį darbą pedagogų.

Mokyklose programų labai daug – nuo istorijos tyrinėjimo iki vokalo būrelių.

"Gal būtų daugiau būrelių, bet trūksta mokytojų, ypač techninės kūrybos, inžinerijos, tiksliųjų mokslų. Nėra lengva surasti mokytojų, kurie pasirengtų ir norėtų dirbti neformaliajame švietime. Čia reikia pačiam labai daug rodyti iniciatyvos, kurti programą ir išlaikyti vaikus ištisus metus, kad jie būtų motyvuoti, kad norėtų ir eitų. Tai yra nemažas iššūkis", – tvirtino centro direktorius.

Anot jo, šiemet užsiėmimus lankančių vaikų gali būti mažiau, nes tėvai išsigandę – laukia nuotolinio mokymo.

Vis dėlto Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė Jolanta Budrienė tvirtina kitaip.

"Susidomėjimas popamokinėmis veiklomis didesnis. Manau, tai lemia karantinas ir prailgęs laikas namuose", – tikino J.Budrienė.

Daugiausia vaikų sulaukia keramikos, technologijų, dailės, choreografijos ir muzikiniai būreliai.

Klaipėdos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pabrėžė, kad ir mokyklose būrelių įvairovė yra didelė.

Laima Prižgintienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mokyklose programų labai daug – nuo istorijos tyrinėjimo iki vokalo būrelių", – tvirtino L.Prižgintienė.

Pasak jos, uostamiesčio mokyklose būrelius lanko nuo 75 iki 79 proc. moksleivių.

Pagal naują miesto tarybos patvirtintą neformaliojo švietimo organizavimo tvarką, būrelius gali lankyti 5–19 metų amžiaus vaikai.

Būrelių kaina mėnesiui siekia nuo 6 iki 12 eurų. Kaina priklauso nuo užsiėmimų valandų skaičiaus.

Neformaliojo švietimo centruose vaikai turi dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Taip pat yra reguliuojami srautai, laikomasi higienos reikalavimų ir vėdinamos patalpos.

2017 metais neformaliojo ugdymo krepšeliui iš viso skirta 8,2 mln., pernai – 11 mln., šiemet – 12 mln. eurų.

Teigiama, kad pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu naudojosi 22 proc. vaikų, o šiemet – 28 proc. Iš viso įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus mokyklose ir kitur lanko daugiau nei 195 tūkst., arba daugiau kaip 60 proc. mokinių.

„Norime, kad į neformaliojo švietimo veiklas įsitrauktų bent 75 proc. visų mokinių. Todėl suplanuotas didesnis finansavimas neformaliojo švietimo prieinamumui didinti, ypač ten, kur tokių užsiėmimų pasiūla vis dar maža, būtent kaimo vietovėse, miesteliuose“, – BNS perduotame komentare cituojamas ministras Algirdas Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, daugėja ne tik vaikų, besinaudojančių neformaliojo švietimo krepšeliu, bet ir teikėjų, siūlančių programas, ir pačių programų.

Jeigu 2017 metais 1054 programas siūlė 1147 teikėjai, tai šiemet užregistruota 1206 laisvieji mokytojai ir organizacijos, siūlančios 2310 programų.

Daugiausia siūloma sporto, choreografijos, muzikos programų, informacinių technologijų, pilietiškumo ir saugaus eismo programų vaikams.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis įvestas 2015 metais kaip tikslinė valstybės dotacija neformaliajam vaikų ugdymui.

Įvairių tiekėjų, organizacijų siūlomas programas akredituoja savivaldybė.

Mokiniui, kurio tėvai pasirašo sutartį su programos tiekėju, valstybė skiria neformaliojo švietimo krepšelį – iki 20 eurų. Dauguma savivaldybių skiria po 15 eurų, dvi savivaldybės – Kėdainių rajono ir Visagino – šiemet skyrė 16,5 ir 20 eurų.

„Įsakymas yra pasirašytas, visoms savivaldybėms proporcingai pagal jų turimų moksleivių skaičių yra skiriami pinigai. Ministerija tikisi, kad pinigai savivaldybes pasieks spalio pradžioje“, - BNS sakė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas bendrojo ugdymo klausimais Arminas Varanauskas.

Pasak jo, iš viso paskirstyta 1,1 mln. eurų, savivaldybės informuotos apie joms tenkančią neformaliojo ugdymo krepšelio dalį. Vilniaus miesto savivaldybei papildomai skiriama 214 tūkst. eurų, Kauno miesto – 120 tūkst., Klaipėdos – 67 tūkst., Šiaulių – 45 tūkst., Panevėžio – 40 tūkst., Alytaus – 27 tūkst. eurų.

ŠMM duomenimis, šiuo metu savivaldybės vis dar turi 2 mln. 560 tūkst. nepanaudotų lėšų.

Metų pradžioje neformaliojo ugdymo krepšeliui buvo numatyta 7 mln. 125 tūkst. eurų, tačiau kai kurios savivaldybės informavo, kad to neužteks norint skirti paramą visiems patvirtintus būrelius lankantiems vaikams. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) birželį pranešė, kad papildomos lėšos bus surastos. Tuomet skelbta, jog tam reikėtų papildomai 2,6 mln. eurų. Taip pat žadėta numatyti visas reikiamas lėšas kitiems metams 2018-ųjų biudžete.

Net ir skyrus papildomų pinigų, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse visiems norintiems užtikrinti kompensacijas lėšų nepakaks – vien sostinėje norint užtikrinti 15 eurų paramą 15 tūkst. būrelius lankančių vilniečių, savivaldybės duomenimis, papildomai reikia apie 500 tūkst. eurų. Savivaldybės žada trūkstamą dalį kompensuoti iš savo biudžetų.

Uostamiesčio mokinių laisvalaikio centrų, muzikos bei dailės mokyklų laukia pokyčiai. Jau nuo šio rugsėjo pagal naujai parengtą tvarką planuojama pradėti skaičiuoti mėnesinį mokestį, lengvatas, vieningai reglamentuoti kitus su neformaliuoju švietimu susijusias sritis.

Parengė naują tvarką

Pokyčių Klaipėdos savivaldybės administracija nusprendė imtis gavusi savivaldybės auditorių ir specialiosios darbo grupės, vertinusių neformaliojo švietimo sistemą, išvadas ir siūlymus.

„Buvo nuspręsta tobulinti, tikslinti ir sujungti kelis dokumentus“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Dabar šios srities veiklą reglamentuoja penki dokumentai, naujasis Klaipėdos miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų veiklos organizavimo tvarkos aprašas minėtus dokumentus apjungs.

Įsigaliotų šiemet

Šis dokumentas bus skirtas tik savivaldybei priklausančioms įstaigoms – muzikos bei dailės mokykloms bei vaikų laisvalaikio centrams. Pastarųjų šiuo metu yra trys: jaunimo, moksleivių saviraiškos ir vaikų laisvalaikio centrai.

Savivaldybės tarybai pritarus, jau nuo šių mokslo metų įsigaliosianti tvarka nebus taikoma sporto mokykloms.

Tvarkos aprašas nuo šiol atskirs kas yra gabus mokinys, studija, būrelis bei atviros vaikų ar jaunimo erdvės, mat tai leis diferencijuoti įstaigas, jų teikiamas paslaugas.

Leis iškomplektuoti

Rengiant naująją tvarką asmenų priėmimo procedūra esmingai nekito, tačiau atsirado nauja galimybė veiklų organizatoriams – nepopuliarius būrelius bus leista iškomplektuoti.

„Susidaro situacijos kai „nubyra“ vaikai ir būrelyje lieka keturi ar penki vaikai. Ar toks būrelis iš tiesų turėtų būti“, – pastebėjo L.Prižgintienė.

Vis dėlto viena svarbiausių planuojamos įvesti tvarkos dalių – atlyginimas už mažųjų klaipėdiečių lankomus būrelius ar pamokas.

Atleis nuo mokesčio

Anksčiau nustatant atlyginimo dydį atskirai muzikos, dailės ir laisvalaikio centruose nuo mokesčio buvo atleidžiami tik gabūs arba socialiai remtini vaikai, o pagal naująją tvarką lengvatų planuojama daugiau.

Politikams pritarus, mokestis bus mažinamas dėl moksleivio ar mokytojo ligos.

Tiesa, mokestis nebus mažinamas tuo atveju, jeigu mokykla papildomai suorganizuos vaiko praleistas pamokas.

Už pamokas nemokės gaunantieji nemokamą maitinimą, atsiųstieji iš vaiko gerovės komisijos, globos namų, šeimos gerovės centro padalinių auklėtiniai, daugiavaikių arba į sunkią materialinę padėtį patekusių šeimų atžalos, gabūs mokiniai.

Keisis mokesčio tvarka

Tai nebus vienintelis pokytis šioje srityje, naujai planuojama skaičiuoti ir paties mokesčio dydį. Iki šiol visi lankantieji mokėjo iš anksto nustatytą vieną bendrą sumą, dabar mokesčio dydis kis pagal valandų, kuriomis vaikas lanko pamokas, skaičių.

Dailės mokykloje nustatytas vienas bendras valandos mokesčio dydis. Mokesčio dydžiai priklausys nuo to, koks modelis bus pasirenkamas – ankstyvasis, pradinis ar pagrindinis, numatyta ir profesinio modulio bei suaugusiųjų pamokų kaina.

Kai kuriems – mažės

Anksčiau kiekvienas dailės mokyklos auklėtinis už pamokas mokėjo 30 litų arba 8,69 eurus per mėnesį.

Pagal naująją tvarka pradinis ugdymas pirmaisiais metais tokioje mokykloje kainuos 4 eurus, antraisiais – 6 eurus.

Mėnesinis mokestis už pagrindinį dailės ugdymą šiek tiek kils – maždaug 3 eurais. Už 12 savaitinių valandų mokslo per mėnesį moksleivių tėvai atseikės po 12 eurų.

Profesinis dailės modulis, kuris kiekvieną savaitę pareikalauja po 9 besimokančiojo valandų, kainuos 18 eurų, pamokos suaugusiems bus dar brangesnės – 4 valandos atsies 56 eurus.

„Mokestis yra nevaikiškas, todėl kad yra suaugusiems“, – paaiškino L.Prižgintienė.

Daugiau galimybių vaikams

Skaičiuojant pamokų atlygį buvo išskirti bendrieji pamokų branduoliai, tačiau mokyklos galės siūlyti ir vaikai galės rinktis papildomas pamokas.

„Mūsų tikslas buvo neišauginti kainas, o pritraukti ir sudaryti sąlygas pamokas lankyti kuo daugiau vaikų“, – tikino L.Prižgintienė.

Mokestis mažės tiems, kurie per savaitę mokosi mažiau nei šešias valandas, o išaugs tiems, kurie mokėsi daugiau valandų.

Muzikos mokykloje pradinis mokymas mažės 3 eurais, didžiausias augimas bus tokia pat suma.

Laisvalaikio centruose veiklų kainos taip pat varijuos. Kiekvienas mokestis buvo nustatytas atskirai pagal vykstančias veiklas.

Populiariausias mokestis daugelyje sričių buvo 4,34 euro už 6 valandas, tokiu atveju viena valanda moksleiviui kainuos 70 centų.

Vis dėlto esama ir kur kas brangesnių veiklų, kurių valandos kaina gali siekti net ir 7,20 eurus.