Už Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus balsavo trys komisijos nariai, o keturi susilaikė. Projektą dar svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o vėliau – Seimas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas pabrėžė, kad tokia situacija gali „diskredituoti ministrės (socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės – BNS) norą daryti pokytį“, todėl pasiūlė ministerijai labiau įsiklausyti į diskusijas Seime.

„Reikia visai nedaug, kad jis darniai eitų Seime – įtraukti kitas ministerijas ir šiek tiek įgalinti daugiau savivaldą ir nevyriausybines organizacijas“, – teigė V. Bakas.

Parlamentaras pabrėžė žinąs atvejų, kai vaikams nepripažįstama negalia, jeigu jie turi klausos aparatus ar tėvai patys moka už logopedų paslaugas, nes valstybė nepadeda.

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ vadovė Rima Sitavičienė apgailestavo, kad įstatymas skirs mažai dėmesio neprigirdintiesiems.

„Trūksta paslaugų. Neprigirdintiesiems nieko nenumatyta. Siūlėme konspektavimo paslaugas, subtitravimą įtraukti. Per mažai kompetencijų nevyriausybinėms organizacijoms“, – tvirtino ji.

Diskutuota ir dėl to, kiek gali trukti neįgalumas. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, metams bėgant gali kisti žmogaus funkcijos, todėl nustatytas neįgalumo lygis gali keistis: „Terminuotumas vaikų grupėje nustatomas dažnai“.

Ji pabrėžė, kad ketinama sekti estų pavyzdžiu ir parengti negalių ir būklių sąrašą, kokiems žmonėms neįgalumo lygis ar sumažėjęs darbingumas būtų nustatomas automatiškai – tik pagal medicininius kriterijus.     

Pagal Seimui rugsėjį pateiktas pataisas būtų vertinama ne tik negalią turinčių žmonių sveikatos būklė, bet ir įsitraukti į darbą ir viešą gyvenimą trukdančios kasdienės gyvenimo kliūtys.

Negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu: siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Neįgaliųjų sistemos finansavimas 2023 metais turėtų būti 16,3 mln. eurų didesnis nei šiemet – įvairioms reikmėms numatyta 394 mln. eurų.

Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.

M. Navickienė yra sakiusi, kad negalią turi virš 147 tūkst., arba apie 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

„Virš 147 tūkst. apie 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų turi negalią. Daugiausiai darbingo amžiaus asmenų turi vidutinę negalią, 46 proc., tačiau laiku negaudami integracinės pagalbos jie taip ir neįsitraukia į darbo rinką, nesukaupia reikiamo stažo ir turi teisę tik į šalpos pensiją“, – pristatydama pertvarką Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot jos, negaudami pagalbos, nedalyvaudami darbo rinkoje ir gyvendami atskirtyje žmonės su negalia patiria skurdo riziką – kas trečias iš jų, todėl reikalingi sisteminiai pokyčiai.

Parlamentas ketvirtadienį po patiekimo 90 balsų „už“, dviem parlamentarams balsavus prieš ir 26 susilaikius pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydintiesiems projektams. Toliau juos svarstys Seimo komitetai.

„Net kas trečias asmuo su negalia patiria skurdo riziką, todėl yra reikalingi sisteminiai pokyčiai“, – pristatydama pertvarką Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak M. Navickienės, tik trečdalis, apie 34 proc. žmonių su negalia, pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis, o daugiausiai dėmesio skyrus aplinkos kliūčių, o ne medicininių kriterijų vertinimui bus labiau atsižvelgiama į individualius žmogaus poreikius ir situaciją.

Net kas trečias asmuo su negalia patiria skurdo riziką, todėl yra reikalingi sisteminiai pokyčiai.

„Naujas negalios nustatymo modelis bus orientuotas į aplinkos kliūtis ir dalyvumo vertinimą, atitinkantis žmogaus individualius poreikius, o ne tik medicinines išvadas. Vieno langelio  principu veikianti pagalbos žmonėms su negalia sistema, įteisinant atvejo vadybos metodą, užtikrins, kad reikiama pagalba asmeniui būtų suteikiama laiku“, – teigė ministrė.

Pasak ministrės, dabar negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Pertvarka numato, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

SADM pranešime teigiama, kad šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Tuo tarpu 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas.

Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.

„Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti. Neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimas nuo medicininio neįgalumo nustatymo principo pereinant prie kažkokių kitokių, socioekonominių kriterijų kelia didžiausią nerimą“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas kritikavo pačią reformą sakydamas, kad „dažniausiai visos reorganizacijos paslaugą nutolina nuo žmogaus, nes sumažinama, centralizuojama“.

„Kai išgirstu žodį „optimizacija“, vargu bau ar žmogui  su negalia palengvės (...), kai norima reorganizuoti visą sistemą, keturios institucijos, kurios vienaip ar kitaip susiduria su neįgaliųjų problemomis, trys iš jų jungiamos į vieną ir padaroma agentūra“, – kalbėjo A. Sysas.

A. Sysas, P. Peleckio / BNS nuotr.

Įžvelgia prielaidas korupcijai

Vienos ir reorganizuojamų institucijų, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narys, teisininkas Tomas Bakučionis teigė, kad neįgalumo nustatymo tvarkos pakeitimai sukurs prielaidas korupcijai.

„Iš esmės ketinama eliminuoti medicininius kriterijus kaip  tam tikrą objektyvų pagrindą nustatant negalią, manau, tai iš esmės ydingas požiūris, nes ketinama mažinti iki 40 proc. vertinant neįgalumo lygį, dalykas tas, kad nustatant žmogaus negalią vis tik pagrindas visais atvejais yra medicininiai kriterijai, nes jie yra objektyviausi“, – kalbėjo T. Bakučionis.

Pasak jo, klinikiniais, instrumentiniais tyrimais grįsti medicininiai kriterijai patiekia objektyviausią informaciją apie asmenį, tuo tarpu siūloma, kad 60 proc. reikšmės nustatant neįgalumo lygį sudarytų nebe medicininiai, o socialiniai-ekonominiai kriterijai.

Faktiškai visa sistema nuo kojų pastatoma ant galvos ir lauksime, ar sugebėsime ant tos galvos išstovėti.

„Čia kertinė problema dėl požiūrio ir neramina, kuomet eliminuojami objektyvieji, medicininiai, kriterijai, iš karto atsiranda terpė korupcinėms veikoms atsirasti ir prielaidos korupcinei terpei“, – kalbėjo T. Bakučionis.

SADM: siekiama geriau pritaikyti paslaugas

Reformą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad neįgaliųjų situaciją vertinant  ne tik pagal medicininius kriterijus, bet bendrą jų gyvenimo situaciją žmogui bus galima geriau pritaikyti paslaugas, užtikrinti jo didesnį savarankiškumą, įsitraukimą į viešą gyvenimą, darbo rinką.

„Siekis yra, kad žmonės, kurie turi negalią, vertinant neįgalumo lygį būtų vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip yra dabar, bet labiausiai susitelkta į tai, kokios kliūtys yra tų žmonių aplinkoje, kad jų dalyvumo lygis galėtų būti didesnis“, – praėjusią savaitę pristatydama reformą per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak SADM, galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo. Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Vertintų gebėjimus

Pagal pataisas, kurios bus teikiamos Seimui, negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Taip pat siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.

Anot SADM pranešimo, teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygiui mažėti. Šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 procentus.

Pasak ministerijos, dabar nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu.

Taip pat, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.

Siūlo steigti agentūrą

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Agentūra formuotų ir įgyvendintų žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrintų „vieno langelio“ principą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Ji taip pat priimtų sprendimą dėl asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pasak SADM, taip mažės administracinė našta besikreipiančiajam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.

„Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu, nuo tada, kai jis ateina į naujai suformuojamą agentūrą, tas žmogus iš karto taptų matomas visoms institucijoms ir pagal tai būtų derinamos paslaugos“, – kalbėjo ministrė.

Trečiadienį pataisų paketui pritarė Ministrų kabinetas, toliau jis bus teikiamas Seimui, jis ir priims galutinį sprendimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pakeitimai leis neįgaliųjų situaciją vertinti ne tik pagal medicininius kriterijus, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu, bus siekiama, kad negalią turintys žmonės gautų visą informaciją apie galimas paslaugas.

„Siekis yra, kad žmonės, kurie turi negalią, vertinant neįgalumo lygį būtų vertinami ne tik medicininiai kriterijai, kaip yra dabar, bet labiausiai susitelkta į tai, kokios kliūtys yra tų žmonių aplinkoje, kad jų dalyvavimo lygis galėtų būti didesnis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Vyriausybėje sakė M. Navickienė.

Keisis negalios nustatymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo.

Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Vyriausybė pritarė, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Taip pat pritarta, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas dalyvumo lygis. Jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.

Anot SADM pranešimo, teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos skurdo rizikos lygiui mažėti. Šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pensinio amžiaus asmenų siekia 29 procentus.

Pasak ministerijos, dabar nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

Taip pat, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių. Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką norėtų gauti – netekto darbingumo pensiją ar senatvės pensiją.

Rūpinsis viena institucija

Vyriausybė siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Agentūra formuotų ir įgyvendintų žmonių su negalia socialinės įtraukties politiką bei užtikrintų „vieno langelio“ principą žmogui kreipiantis dėl negalios vertinimo ar pagalbos, paslaugų gavimo.

Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu.

Ji taip pat priimtų sprendimą dėl asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pasak SADM, taip mažės administracinė našta besikreipiančiajam, nes nereikės pateikti papildomų dokumentų ar siuntimų dėl poreikio nustatymo, bus rečiau kreipiamasi į šeimos gydytojus.

„Reforma siekiama, kad visos paslaugos žmogui būtų teikiamos vieno langelio principu, nuo tada, kai jis ateina į naujai suformuojamą agentūrą, tas žmogus iš karto taptų matomas visoms institucijoms ir pagal tai būtų derinamos paslaugos“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, siekiama, kad žmogus galėtų būti kuo labiau savarankiškas, dalyvauti švietimo sistemoje, darbo rinkoje, būtų mažiau priklausomas nuo išmokų ir turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką.

Ministerija teigia, kad šiuo metu egzistuoja kelios žmonių su negalia socialinės integracijos politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Visos jos orientuotos į asmenų su negalia dalyvumo pokyčius, tačiau nė viena neturi visos reikiamos informacijos apie žmogų su negalia.

SADM teigimu, institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos, neretai žmonės dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis dėl jiems priklausančios pagalbos ar reikiamų paslaugų, apskritai net nesikreipia.

Paslaugomis pasinaudoja tik apie trečdalis

SADM pranešime teigiama, kad šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Pasak ministerijos, siūloma, kad nustačius negalią asmeniui būtų paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarytų atvejo vadybos planą, pagal kurį asmeniui turėtų būti organizuojama kompleksinė pagalba ir paslaugos.

Taip būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri ne tik padėtų išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir sudarytų sąlygas jiems patiems siekti pokyčių.

Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės paslaugas gauti mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia.

Ministerija taip pat nurodo, kad šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti žmonėms su negalia prieinami bendravimo būdai, išskyrus lietuvių gestų kalbą. Įstatyme reglamentuotas tik informacijos pritaikymas žmonėms su negalia, o ne bendras informacijos prieinamumo principas, todėl dalies žmonių informacijos poreikiai lieka nepatenkinti.

„Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nepritaikyta skirtingą negalios pobūdį turinčių asmenų poreikiams. Viešosios informacijos asmenims su negalia prieinamumas elektroninėje erdvėje tesiekia 3,4 procento“, – teigiama ministerijos pranešime.

SADM duomenimis, 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas.

21 proc. žmonių su negalia, tai yra per 35 tūkst. žmonių, reikalingas informacijos pritaikymas.

Pasak SADM, informacijos prieinamumas gali būti aktualus net daugiau nei 420 tūkst. gyventojų, nes informacija prieinama forma teikia naudą ne tik asmenims su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, laikinas traumas patyrusiems ar funkcinius sutrikimus turintiems asmenims, tautinių mažumų atstovams ir kt.

Ministerija tikisi, kad pradėjus įgyvendinti naujoves socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius aštuonerius metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.

Paprasčiau gauti tikslines kompensacijas

Vyriausybė taip pat pritarė naujai lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai. Žmonės galės pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per šešerius metus 2944 eurus) arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per šešerius metus iki 5888 eurų).

Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.

Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.

Pasak ministerijos, pokyčiais siekiama, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.

„Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką“, – reziumavo M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) artimiausiu metu Vyriausybei ketina teikti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, parengtus kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Finišo tiesiojoje esantys pakeitimai, jei nebus kliūčių, rudenį turėtų pasiekti Seimą.

Juose, kaip pranešė SADM, bus aiškiau reglamentuotas žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmas.

„Tikimės, kad bus geriau užtikrintos žmonių su negalia teisės, lygios galimybės ir nediskriminavimas visose gyvenimo srityse. Didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas asmenims su negalia, bus operatyviau suteikiamos individualizuotos paslaugos ir pagalba, informacinė aplinka ir informacija taps prieinama žmonėms su negalia“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikimės, kad bus geriau užtikrintos žmonių su negalia teisės, lygios galimybės ir nediskriminavimas visose gyvenimo srityse.

Anot SADM, siūloma tobulinti negalios vertinimo modelį, kad jis iš esmės keistų visuomenės požiūrį į negalią.

„Dėmesys būtų skiriamas ne tiek medicininės asmens būklės, kiek jo gebėjimų veikti ir dalyvauti kasdieniame ir visuomeniniame gyvenime vertinimui. Negalios vertinimo procese jau būtų taikoma atvejo vadyba“, – BNS informavo ministerija.

Taip pat numatoma optimizuoti šiuo metu žmonių su negalia reikalus koordinuojančių įstaigų darbą – sujungti jas į vieną įstaigą.

Dėmesys sergantiems demencija

Už sveikatos paslaugų dalį reformos pakete atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ketina paslaugų išplėsti tiek dienos centruose, tiek namuose.

Įstatymo pakeitimai palies neįgalius asmenis, taip pat vyresnius kaip 65 metų žmones, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

Siūloma visas žmogui su negalia skiriamas tikslines kompensacijas, taip pat ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, reglamentuoti viename įstatyme.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad labai didelis dėmesys šioje reformoje bus skiriamas demencija ir Alzhaimeriu sergantiems asmenims, jie visą laiką būdavo tarsi už ribos. Žinome, kad šita pacientų grupė stipriai stigmatizuojama mūsų visuomenėje“, – BNS teigė Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis.

Anot jo, naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stacionariose įstaigose ketinama įrengti tokiems ligoniams pritaikytus skyrius.

„Žmonės būtų nerišami prie lovų, nenaudojami medikamentiniai slopinimo būdai, o būtų paruošta speciali, ergonomiška, pritaikyta tokiems asmenims aplinka“, – sakė patarėjas.

Žinių ketinama suteikti ir specialistams, lankantiems asmenis namuose, kad šie kuo anksčiau galėtų identifikuoti ir pastebėti galimus demencijos simptomus bei nukreipti tokius asmenis į medikus.

Anot M. Čiurlionio, „pasiruošiamieji darbai jau bus pradėti, bet fiziškai juos galėsime pačiupinėti po 2024 metų“.

Didins paslaugų skaičių

Anot M. Čiurlionio, pakeitimai numato koordinuotą socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą negalią turintiems asmenims tiek namuose, tiek dienos centruose ar stacionarinėse įstaigose.

SAM numačiusi stiprinti sveikatos paslaugų teikimą neįgaliems asmenims – jų ketinama suteikti daugiau, ilginti teikimo laiką.

„Jei viskas bus gerai, gal net šiemet turėsime sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymo projektą, kuriame bus numatyta, kad slaugos paslaugos turi būti užtikrinamos namuose ir vakarais, ir savaitgaliais“, – sakė M. Čiurlionis.

Šiuo metu tokios paslaugos teikiamos tik dienos metu.

Anot jo, šiuo metu apribotas ir paslaugų skaičius – asmuo per metus jų gali gauti iki 104.

„Įsigaliojus naujam įsakymui, kuomet įstaigos pradės teikti paslaugas vakarais ir savaitgaliais, numatytas paslaugų skaičius galėtų išaugti tris kartus, virš 300 paslaugų“, – teigė patarėjas.

Neįgaliam asmeniui namuose galėtų būti atliekami kraujo tyrimai, elektrokardiograma, visi reikiami tyrimai, kurie būtini vykstant į stacionarią įstaigą.

Be slaugos paslaugų, anot M. Čiurliono, numatytas ir kineziterapeuto įtraukimas, jis teiktų tęstinę reabilitaciją, o slaugytojo padėjėjas pagelbėtų rūpinantis higiena ir kt.

„Pagrindinis dalykas, kad žmogus, norėdamas gauti šias paslaugas, turi kreiptis į šeimos gydytoją. Taip jau yra ir dabar, bet visuomenė mažai apie tai žino“, – sakė ministerijos atstovas.

Ateityje taip pat ketinama sukurti vadinamąjį vertinimo įrankį, kuris, pasak atstovo, padėtų sveikatos priežiūros darbuotojams nustatyti, ar žmogui reikalinga ilgalaikė pagalba, ar ji galėtų būti teikiama namuose arba dienos centre ir kokiu dažnumu. 

„Tikimės, kad iki 2024 metų turėsime tą įrankį, su kuriuo galėsime įvertinti asmens poreikius, neprisirišime prie žmogaus diagnozės, o labiau prie šiuo metu esančios būklės. Jei grįžęs iš ligoninės negali apsitarnauti, nustatytas funkcinis sutrikimas, mes padėsime“, – sakė M. Čiurlionis.

Daugiau pagalbos namuose

Anot M. Čiurlionio, stingant vietų stacionariose slaugos įstaigose, didesnis pagalbos teikimas namuose galėtų kompensuoti paslaugų suteikimą.

„Norėčiau atkreipti didžiulį dėmesį, kad didžioji dalis Vakarų Europos šalių, ypač Skandinavijos šalys, renkasi paslaugų namuose modelį, kuomet asmuo gauna reikiamas paslaugas namuose. Pas asmenį gali atvažiuoti specialistai – tiek sveikatos priežiūros, tiek socialiniai darbuotojai, teikti namų aplinkoje paslaugas“, – teigė M. Čiurlionis.

Jo teigimu, dar vienas svarbus komponentas šioje sistemoje – dienos centrai, padedantys neįgaliuosius prižiūrintiems, tačiau dirbantiems šeimos nariams. Praleidę dieną tokiame centre asmenys vakare parvežami namo, taip artimiesiems sudarant sąlygas dirbti.

Anot M. Čiurlionio, pagrindinis dalykas, kuris kelia daugiausiai klausimų – stacionarių įstaigų apjungimas.

„Šiuo metu didžiausia problema, su kuria susiduria asmenys, – kad iš slaugos ligoninės po keturių mėnesių gulėjimo asmuo yra išrašomas, nors reikalinga tęstinė pagalba. Tuo metu SADM globos įstaigose žmogus gali gulėti neribotą laiką, bet yra asmens prisimokėjimo dalis. Pagrindinis tikslas – sukurti tinklą įstaigų, kurios teiktų ilgalaikės priežiūros paslaugas“, – teigė patarėjas.

Siekia suvienodinti sistemą

Šiuo metu slaugos ligonines kuruoja SAM, o globos įstaigas – SADM. Vienų veikla kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kitų – iš savivaldybės ir biudžeto lėšų.

„Norėtume turėti vienodą ilgalaikę sistemą su vienu finansavimu, pavadinkime, tėkme viena kryptimi. Sulieti PSDF įmokas slaugai, sulieti valstybės ir savivaldybių biudžetus paslaugoms kompensuoti“, – sakė M. Čiurlionis.

Kaip BNS informavo SADM, siūloma optimizuoti šiuo metu žmonių su negalia reikalus koordinuojančių įstaigų darbą – sujungti jas į vieną įstaigą ir išplėsti funkcijas, didinti jų kompetencijas. Tikimasi, kad suplanuoti pokyčiai padės užtikrinti „vieno langelio“ principą ir tokiu būdu padidins asmeniui su negalia būtinos pagalbos prieinamumą.

Patarėjo teigimu, ambulatorinėmis slaugos paslaugomis namuose, pernai naudojosi 40 tūkst. asmenų. 

Tarptautinių specialistų nuomone, pasak M. Čiurlionio, ilgalaikės priežiūros paslaugų tiek namuose, tiek dienos centruose ar stacionare Lietuvoje gali reikėti apie 127–200 tūkst. asmenų. 

Utenos apylinkės teismas patvirtino Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

A. T. skirta maksimali arešto bausmė – 90 parų, ji pagal įstatymą sumažinta vienu trečdaliu, o bausmės vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams.

„Atsižvelgta į tai, kad uteniškė pripažino kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir teisiama pirmą kartą. Nuteistoji taip pat įsipareigojo valstybės įstaigoms atlyginti padarytą didesnę kaip 3 tūkst. eurų turtinę žalą“, – rašoma pranešime.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Nuteistoji taip pat įsipareigojo valstybės įstaigoms atlyginti padarytą didesnę kaip 3 tūkst. eurų turtinę žalą.

Tyrimo duomenimis, A. T., būdama atsakinga už atliktų specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio vertinimų teisingumą, laikinai vykdydama skyriaus vedėjo pareigas, 2018 metais kyšininkavo ir klastojo dokumentus.

Nustatyta, kad tuometinė Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja neteisėtai nustatydavo žemesnį nei objektyvus darbingumo lygį, neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį.

Tokiu būdu buvo suklastoti darbingumo lygio vertinimo aktai ir patvirtintos neteisingos vertinimo kriterijų neatitinkančios išvados dėl specialiųjų nuolatinės priežiūros poreikių ir darbingumo lygio nustatymo.

Panevėžio policija pranešė, kad 57 metų moteris valstybės tarnautojui davė 100 eurų kyšį.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba išplatintame pranešime teigė, kad moteris bandė papirkti darbuotoją negalios vertinimo procedūros metu.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo.

Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Vasario 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka, priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl vienos darbuotojos. Moteriai teismas skyrė daugiau nei 5 tūkstančius eurų siekiančią baudą bei konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnais atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

STT Klaipėdos valdybos pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad moteris, dirbdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje Klaipėdos I-ojo teritorinio skyriaus vyriausiąja specialiste, keturis kartus savo naudai priėmė kyšį.

Kaip skelbia prokuratūra, tris kartus įstaigos darbuotoja kyšį ėmė už teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus – kad būtų nustatytas atitinkamas darbingumo lygis ir vieną kartą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – kad per įmanomai trumpą laiką ir nesant tam pagrindo, pačiam asmeniui netgi tiesiogiai nedalyvaujant darbingumo lygio nustatymo procedūroje, jam būtų nustatytas pageidaujamas darbingumo lygis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pacientai, siekiantys, kad jiems būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis arba nustatytas didesnis nei priklauso neįgalumo ar darbingumo lygis, tiesiogiai ar per tarpininkus kreipdavosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos skyriaus darbuotojus, kurie už kyšius nustatydavo norimą neįgalumo ar darbingumo lygį. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime buvo ir tebėra tiriama keliasdešimt tokių korupcinių nusikalstamų veikų epizodų.

Prokuroro sprendimu 16 asmenų yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2 atžvilgiu priimtas sprendimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 27 asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Manfredas Žymantas tikisi, kad naujos priemonės leis nuo 5 iki 1-2 procentų sumažinti klaidingų išvadų, pateiktų ar dėl medikų nekompetencijos, ar dėl piktybinio siekio padėti pacientams gauti didesnes išmokas.

Pasak direktoriaus, nuo šių metų sausio įsigaliojo tvarka, leidžianti jam tiesiogiai kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Ši priemonė, taip pat konsultacijos su medikais bei dažnesni ligonių patikrinimai jau davė rezultatų: slaugos poreikis po psichiatrų išvadų šiemet nustatomas gerokai mažesnei daliai dimensija sergančių pacientų, jiems dažniau skiriama priežiūra.

„Atlikę tyrimą, mes galime kreiptis į akreditavimo tarnybą gydytojų licencijoms stabdyti, gavome palaiminimą iš tarnybos ir nuo šių metų pradžios pati tvarka įsigaliojo, kai mes tai darysime. Šiandien mes dar neturime nė vieno (licencijos stabdymo – BNS) atvejo, bet medicinos bendruomenė sureagavo teigiamai į tai ir tokių didelių melavimų, didelių neatitikimų šiandien gerokai sumažėjo“, – BNS sakė M.Žymantas.

Šiuo metu šiurkščių pažeidimų, kai medikai teikia neteisingus medicininius dokumentus, yra apie 5 procentai.

„Visada yra maksimalistinis siekis. Aš suprantu, kad jis gal ir nėra įmanomas, bet kad liktų 1-2 procentai tokių atvejų, yra optimistinis ir realistinis skaičius“, – teigė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas.

Dokumentuose parašyta: ligonis guli lovoje, „daro“ po savimi, nesiorientuoja laike ir erdvėje. Nuvažiuojame į namus patikrinti, durų neatidaro. Klausiame kaimynu, kur jis, sako, išėjo į polikliniką išsirašyti vaistų.

Anot jo, didžiausia rizika dėl neteisingų medicininių išvadų teikimo kyla medikams, dėl kurių nustatytų ligų dažniausiai skiriamas invalidumas: kardiologams, neurologams, traumatologams ir psichiatrams. Būtent dėl pastarųjų pernai atliktas neplaninis patikrinimas – NDNT darbuotojai buvo siunčiami pas ligonį dėl kiekvieno įtarimo sukėlusio atvejo.

Tarnybos vadovo pristatyti duomenys rodo, kad pagal psichiatrų teiktas išvadas pernai sausį slauga paskirta 62, o priežiūra – 46 pacientams. Šių metų pradžioje proporcija pasikeitė ir slauga vasario mėnesį skirta jau 36, priežiūra – 73 pacientams. Už slaugą valstybė moka 300 eurų, už priežiūrą – 56 eurus.

„Psichiatrai nelauktai atsiųsdavo pas mus ligonius su neaiškios kilmės dimensija, vadinkime, silpnaprotyste, taip užpildyti dokumentai jau leistų skirti slaugą. Dokumentuose parašyta: ligonis guli lovoje, „daro“ po savimi, nesiorientuoja laike ir erdvėje. Nuvažiuojame į namus patikrinti, durų neatidaro. Klausiame kaimynu, kur jis, sako, išėjo į polikliniką išsirašyti vaistų“, – pasakojo direktorius.

M.Žymantas tvirtino, kad „išgaudyti tokius medikus, kurie drįsta radikaliai klastoti dokumentus“, yra pačių gydymo įstaigų garbės reikalas.

Pasak jo, numatyta, kad į akreditavimo tarnybą dėl mediko licencijos stabdymo bus galima kreiptis, jei jo teikiamose išvadose bus rasta didelių neatitikimų tris kartus. Sustabdžius licenciją, akreditavimo tarnyba gali spręsti ir dėl visiško jos atėmimo.

Direktorius pabrėžė, kad šiemet sugriežtinta ir vidinė kontrolė tarnyboje: sistema dukart per metus automatiniu būdu atrenka po 60 bylų iš kiekvieno tarnybos teritorinio skyriaus, kurių yra 23, tuomet specialistai tikrina, ar nebuvo padaryta klaidų. Todėl neteisingai neįgalumą ar nedarbingumą nustatę vertintojai gali būti bet kada patikrinti, jiems skirtos drausminės nuobaudos.

M.Žymantas sako, kad sumažėjo ir tarnybos korupcijos vertinimo indeksas. Anoniminėse apklausose bent kartą davę ar siūlę kyšį 2015-aisiais nurodė 12 proc. respondentų, 2016-aisiais jų skaičius sumažėjo iki 9 procentų.

Vienas galimo sukčiavimo nustatant neįgalumą atvejų plačiau nuskambėjo 2015-aisiais. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai gavę medicinos ekspertų išvadą, kad buvusios Seimo nario Eduardo Žakario padėjėjos Virginijos Račienės neįgalumo lygis iš tiesų yra mažesnis nei nurodoma, jai pateikti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Šiaulietei dėl regėjimo sutrikimų nustatytas 10 proc. darbingumas, specialus nuolatinės priežiūros poreikis, nors moteris pati vairavo automobilį. Iškilus šiai istorijai NDNT panaikino jos neįgalumą. M.Žymantas BNS  teigė, kad tai buvo ne tarnybos darbuotojų klaida, neįgalumas moteriai esą paskirtas gavus klaidingą medikų diagnozę.

NDNT vertina neįgalumo lygį vaikams iki 18 metų, vertina pilnamečių pensijos nesulaukusių asmenų darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, nustato profesinės reabilitacijos poreikį. 2016-aisiais į NDNT kreipėsi 96,3 tūkst. asmenų, iš jų per 15 tūkst. – pirmą kartą.

Pirmoji – priminimas gydytojams, kad piktnaudžiavimas medicininiais dokumentais jiems gali kainuoti licenciją. Antroji – gera žinia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) klientams: bus lengviau pateikti pažymas išmokoms dėl negalios. Apie šias naujoves plačiau kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei NDNT direktoriumi Manfredu Žymantu.

– Ministre, kartu su sveikatos apsaugos ministru pasirašėte įsakymą, kuriuo griežtinama atsakomybė gydytojams, piktnaudžiaujančiais diagnozėmis žmonių neįgalumui nustatyti. Kodėl to reikėjo?

A.P.: NDNT negalią vertina dviem aspektais – medicininiu ir socialiniu. Medicininius duomenis ji gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų, pati sveikatos netiria ir nediagnozuoja. Pastebima, kad medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o kartais ir neobjektyvi, surašoma taip, kad asmuo gautų nebūtinai jam priklausančias išmokas. Pavyzdžiui, dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų NDNT per 2015 m. dėl papildomos informacijos į aukštesnio lygio specialistus turėjo kreiptis apie 8 tūkst. kartų. Dalyje iš jų, tikėtina, buvo neobjektyvios diagnozės didesnėms išmokoms gauti.

Kadangi išmokos dėl negalios mokamos iš valstybės biudžeto, dėl pasitaikančių netikslių ir neobjektyvių diagnozių kenčia visi piliečiai. Paskyrus išmokas ar didesnes išmokas tiems, kam jos nepriklauso, be adekvačios finansinės paramos gali likti tie, kam jos iš tiesų priklauso. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų dar didesnį neįgalumo ir darbingumo nustatymo proceso skaidrumą.

– Tai nuo šiol visi medikai, rašydami netinkamas diagnozes, neteks savo licencijų?

A.P.: Naujojo įsakymo tikslas – ne bausti, o pirmiausia atgrasyti gydytojus ir kitus medicinos specialistus nuo galimo piktnaudžiavimo. Tik tais atvejais, kai bus pastebėti sisteminiai piktnaudžiavimo atvejai, kai konkretus gydytojas tris ir daugiau kartų surašys neobjektyvius medicininius duomenis neįgalumui nustatyti, NDNT turės teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl tokio mediko licencijos sustabdymo.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir pati tarnyba dėl piktnaudžiavimo yra atlikusi prevencinius namų darbus. Joje veikia Sprendimų kontrolės skyrius, kuris atlieka tiek planinę, tiek neplaninę visų teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę. Kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus, kurias bylas tikrinti atsitiktiniu būdu atrenka informacinė sistema. Be to, jei gaunamas skundas dėl galimų korupcinių veikų, tokį nagrinėja Antikorupcijos komisija.

– Kiek žmonių Lietuvoje per metus pripažįstami neįgaliais ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

A.P.: 2015 m. neįgalumas buvo pripažintas 12,9 tūkst. asmenų. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per metus dėl netekto darbingumo išmokama apie 450 mln. eurų.

– Direktoriau, ar galite išskirti kokius nors regionus, vietoves, kur fiksuojama daugiausia gydytojų piktnaudžiavimo atvejų? Kaip su šiuo piktnaudžiavimu kovodavote iki šiol?

M.Ž.: Piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko visoje Lietuvoje – ir rajonuose, ir didmiesčiuose, tik galbūt piktnaudžiavimo motyvai būna kitokie. Tačiau kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną mediką, kurio pateikiami medicininiai duomenys verčia abejoti jų objektyvumu.

Ir iki šiol kreipdavome dėmesį į pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus. Informuodavome įstaigos, kurioje dirba įtarimų keliantis medikas, vadovą. Šis galėdavo ir turėdavo imtis atitinkamų veiksmų ar priemonių savo pavaldinio atžvilgiu, tačiau to ne visada užtekdavo. Todėl tikimės, kad naujoji priemonė bus efektyvesnė, bet tikrai neketiname jos naudoti persekiojimui. Tai turėtų būti labiau prevencinė priemonė.

– Ministre, nuo liepos 1 d. startavo dar viena su neįgalumo ir darbingumo nustatymu susijusi naujovė. Ko nuo šiol gali tikėtis į NDNT besikreipiantys asmenys?

A.P.: Nuo liepos 1-osios keičiama darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių ir lengvojo automobilio įsigijimo bei jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo pažymų forma – atsisakoma saugiųjų dokumentų.

Pasitelkiant šiuolaikines technologijas atsisakoma perteklinio spausdintų blankų naudojimo. Naujoji tvarka bus patogesnė ir paprastesnė visiems, gaunantiems negalios išmokas.

Saugieji dokumentai su technologine apsauga tapo netikslingi, nes tarnyba aktualius duomenis „Sodrai“ ir savivaldybėms pateikia per informacinę sistemą. Taip patogiau ir greičiau klientui – atlikus negalios vertinimą, duomenys minėtoms institucijoms perduodami tiesiogiai.

Be to, klientai NDNT interneto svetainėje gali užsiregistruoti jiems patogiu laiku atvykti pateikti dokumentus, parašyti prašymą gauti negalios vertinimo akto kopiją arba tarnybos išduotų dokumentų dublikatus (darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių pažymų, neįgaliojo pažymėjimo ir pan.). Be to, naujoje informacinėje sistemoje galima nurodyti patogų dokumentų gavimo būdą – registruotu laišku arba atsiimti asmeniškai.

Taip pat sukurta galimybė pasitikrinti atliekamo negalios vertinimo būklę arba peržiūrėti ankstesniųjų istoriją. Tam tereikia svetainėje susikurti savo profilį.

Išmanioji sistema padeda mažinti neįgalių asmenų administracinę naštą, o paslaugas gauti patogiu laiku ir patogioje vietoje, kartais net neišėjus iš namų.

Parengta bendradarbiaujant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba