„Griežtai neigiame žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad minėtos atsarginės detalės yra karinės paskirties. Tai yra maisto gamybos įrengimų veiklos palaikymui skirtos detalės, kurios naudojamos mūsų maisto pramonės įrengimų techniniam palaikymui ir niekuomet nebuvo perparduotos iš „Vičiūnų“ įmonių grupės į išorę“, – Eltai perduotame komentare teigė įmonės komunikacijos vadovė Vilma Veverskė.

„Šiuo metu atliekame vidinį tyrimą, taip pat vyksta ir muitinės kriminalinės tarnybos patikrinimas. Bendradarbiausime su visomis institucijomis, kad paneigtume visus šiuos kaltinimus“, – sakė atstovė.

Pasirodžius informacijai, kad „Vičiūnų“ grupės įmonė galimai į Rusiją vežė sankcionuotas ir kare pritaikomas prekes, prokuratūra ketvirtadienį pranešė dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Šį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

ELTA primena, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinio skyriaus pareigūnams pavedė atlikti tyrimą dėl galimo „Vičiūnų“ grupės įmonės „Plungės kooperatinė prekyba“ tarptautinių sankcijų pažeidimo.

Antradienį naujienų portalas lrt.lt publikavo tyrimą, kuriuo atskleidė, jog „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Sovetską bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Pranešama, kad iš Lietuvos į Kaliningradą buvo gabenamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms priskiriami gaminiai bei technologijos.

„Vičiūnai“ pripažino, kad tokias prekes į Rusiją vežė, tačiau teigia, kad apie sankcijas nežinojo.

„Mes nuolatos sekame, kad tokių atsitikimų nebūtų. Be abejo, po informacijos atskleidimo iš karto pasitikrinome sistemas, nes galvojome, gal iš tikro mūsų duomenys nutekėjo. Bet pažiūrėjome, kad tų duomenų apie 40 kartų daugiau nei pas mus“, – Eltai sakė R. Šertvytis.

„Jokio incidento nefiksavome“, – pabrėžė jis.

„Aiva sistema“ vadovas taip pat atskleidė, kad nors pranešta apie nutekintus vartotojų duomenis, tokius kaip vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, bendrovė su tokia informacija nedirba ir jos nesaugoja.

„Kiek suprantu, tiek pranešime, tiek spaudoje buvo rašoma, kad buvo atskleista gyventojų informacija. Bet mes dirbame tik su įmonėmis, gyventojų duomenų mūsų sistemose praktiškai nėra. Gal tik prieš 10 metų buvo keli žmonės. Ir bendrai, mes neturime jautrios informacijos. Gal dėl to ir turėtume būti neįdomūs visokiems programišiams“, – komentavo jis.

Jokio incidento nefiksavome.

 

Visgi, R. Šervytis sakė nežinantis kas galėjo paskatinti nutekintojus teigti, kad informacija paimta iš „Aiva sistemos“ duombazės.

„Gal kažkas pasireklamuoti norėjo, gal specifiškai įmonei pakenkti, gal kas nemėgsta mūsų. Bet galima tik spekuliuoti“, – teigė R. Šertvytis.

IT inžinierius: nutekintoje informacijoje buvo įmonės elektroninių paštų adresai, susirašinėjimas

„Baltimax“ IT inžinierius L. Apynis teigė, kad nors neturintis prieigos prie „Aiva sistema“ vidinių duomenų, nutekintoje informacijoje buvo pateikti bendrovės elektroniniai paštai, bent vienas susirašinėjimas. Jis paminėjo, kad bendrovė turėtų kreiptis į institucijas, kurios galėtų situaciją ištirti.

„Mes nematome, kas yra „Aiva sistema“ sistemų viduje, bet turimi duomenis gali priklausyti jiems. Ir jiems reiktų kreiptis į atitinkamas institucijas, kad viskas būtų pilnai ištirta. Bet nežinau, koks dabar yra statusas“, – Eltai teigė L. Apynis.

„Pirminė informacija rodo, kad tai galėjo būti duomenys, nes viduje yra panašumų, šios įmonės elektroninių paštų, susirašinėjimas bent vienas. Nors jie teigia kitaip“, – pridūrė jis.

(...) Ir patys programišiai nurodė domeną, kuriame apsilankęs esi nukreipiamas į „Aiva sistema“ svetainę“.

 

IT inžinierius pabrėžė, kad tiek tarp pačių duomenų, tiek nutekintojų komentarų galima rasti nuorodų būtent į „Aiva sistema“ internetinę svetainę.

„Bet kalbant apie domeną, tai jis duomenų bazėse nurodytas daugelį kartų. Ir patys programišiai nurodė domeną, kuriame apsilankęs esi nukreipiamas į „Aiva sistema“ svetainę“, – teigė jis.

Sausio 7 d. buvo nutekinta įmonės „Aiva sistema“ duomenų bazė. Ją sausio 11 d. viešai prieinamuose programišių forumuose aptiko L. Apynis. „Aiva sistema“ apie užfiksuotą kibernetinę ataką buvo nedelsiant informuota.

Skelbta, kad į internetinių sukčių rankas pateko apie 260 tūkst. vienetų verslo įstaigų, perkančių paslaugas iš minėtos organizacijos, kontaktinės informacijos – vartotojų vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai.

„Aiva sistemos“ vadovas Robertas Šertvytis BNS sakė, kad bendrovės duomenų bazė yra saugi.

„Mes pirmi Lietuvoje pradėjome teikti komercines interneto paslaugas ir per tą laiką niekada gyvenime pas mus niekada nieko nenutekėjo, niekas neįsilaužė, gerais saugoma yra informacija. (...) Serveris labai gerai apsaugotas, yra apsaugos, darbuotojas specialus, geras specialistas prižiūri serverius, tai ramiai visą laiką miegame. Tikrai ne mūsų duomenys (nutekėjo – BNS)“, – teigė jis.

Bendrovės vadovas sako, kad ji disponuoja kur kas mažesniu duomenų skaičiumi, todėl 260 tūkst. vartotojų iš jos bazės nutekėti negalėjo.

„Pas mus nėra tiek duomenų, kad būtų panašiai nors kažkiek, bet 40 kartų mažiau duomenų (...) Kad 260 tūkstančių – tikrai pas mus tiek nėra, tai ir negalėjo iš mūsų tiek nutekėti“, – teigė R. Šertvytis.

Jo teigimu, informacija apie nutekėjusius duomenis galėjo būti paskleista sąmoningai norint įmonei pakenkti: „Kas tą bazę paleido ir kokia tai bazė ir kodėl, norėdami gal, manau, kad pakenkti mums, parašę, kad čia „Aiva sistema“ bazė“.

Kad 260 tūkstančių – tikrai pas mus tiek nėra, tai ir negalėjo iš mūsų tiek nutekėti.

 

Ketvirtadienį kibernetinio saugumo sprendimų bendrovė „Baltimax“ išplatino pranešimą, jog sausio 7 dieną iš „Aiva sistema“ duomenų bazės nutekėjo ir viešai paskelbti maždaug 260 tūkst. vartotojų duomenys – vartotojų vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai iš verslo įstaigų, o „Aiva sistema“ nedelsiant informuota apie šią kibernetinę ataką.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras BNS ketvirtadienį teigė, kad jam apie nutekėjusius duomenis nepranešė nei „Aiva sistema“, nei „Baltimax“.

R. Šertvytis sako, kad įmonė ketvirtadienį gavo pranešimą apie nutekėjusius duomenis ir iš karto ėmėsi atsargumo priemonių, tačiau vėliau pastebėta, kad skelbiama informacija ne apie „Aiva sistemą“.

„Iš pradžių pamaniau, kad gal tikrai iš mūsų, tada paprašiau administratoriaus, kad pakeistų slaptažodžius (...) Paskui pradėjau žiūrėti, kas ten parašyta, pasižiūrėjau, kad tai visiškai ne apie mus kalba eina“, – BNS sakė R. Šertvytis.

„Baltimax“ pranešime apie nutekintą informaciją šios bendrovės inžinierius Lukas Apynis sako, jog į „Aiva sistemos“ duomenų bazę galėjo įsilaužti ir informaciją gauti naudojantis palikta saugumo spraga, neatnaujinta programine sistema.

Netrukus po pranešimo išplatinimo BNS su R. Šertvyčiu susisiekti nepavyko, o Šiauliuose esančios įmonės „Aiva sistema“ vadovas Regimantas Vėgėlė nurodė, kad interneto sprendimų bendrovė veiklos nevykdo jau penkerius metus ir yra likviduojama.

Vėliau R. Šertvytis BNS patikslino, kad Šiaulių įmonė su jo vadovaujamomis „Aiva sistemomis“ nesusijusi, sutampa tik bendrovių pavadinimas: „Nieko su mumis bendro neturi, tik pavadinimas bendras“.