Pasak vienos iš teatro meno vadovių Kamilės Gudmonaitės, 84-ajame sezone bus kalbama apie teritorijas, dalykus, kurių paprastai vengiama, kurių stengiamasi nepastebėti, apeiti.

„Mes iš tiesų labiausiai kviečiame ateiti į teatrą, bet įspėjame, kad gali būti ir nepatogu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė K. Gudmonaitė.

„Sveiki atvykę į šį sezoną, kaip matome, stiprių išgyvenimų sezoną“, – teigė ji.

S. Lisausko / BNS nuotr.

Reklama padidino susidomėjimą

LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis tvirtino, kad rezonansą visuomenėje sukėlusi naujojo sezono reklaminė kampanija „Neik į teatrą“ pasiteisino – bilietų pardavimai išaugo dvigubai, o visų Vilniaus teatrų pardavimai – 50 procentų.

„Gal vis tik buvo verta patirti tuos stiprius išgyvenimus. Labai gerai, kad apie tai kalbama, tikiuosi, kad tos kalbos nenutils ir persikels į mūsų teatro fojė, kaip iš tiesų turėtų nevyriausybinio sektoriaus kultūros žmonės gyventi, koks turėtų būti valstybės dėmesys jiems ir bendra kultūrai“, – per spaudos konferenciją sakė LNDT generalinis direktorius.

Pirmadienį pristatytas pirmojo premjerinio spektaklio reklaminis pavadinimas – „Neik į teatrą. Priprasi“.

„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. (...) Neik į teatrą, nes įsimylėsi“, – teatro meno vadovai vardijo kitus reklaminės kampanijos variantus.

Jie pripažino, kad viešoje erdvėje kilusi stipri neigiama reakciją į jų reklaminę kampaniją buvo netikėta.

„Nepatogu buvo ir reakcija, susiskaldymas, kuris įvyko praėjusią visą savaitę. Matome, kad šių nevyriausybinių ir vyriausybinių institucijų susiskaldymas ir stipri reakcija atskleidžia didelę žaizdą, didžiulį sopulį, kuris yra mūsų kultūriniame sektoriuje ir iškelia didelę problemą, kad kultūros finansavimo klausimas apskritai yra didelė problema. Mes tai matome ir norime į tai reaguoti“, – teigė K. Gudmonaitė.

S. Lisausko / BNS nuotr. 

Grįžta Y. Ross, G. Varnas

Naujas LNDT sezonas prasidės rugsėjo 6 dieną režisieriaus Jo Stromgreno spektakliu „Ruletė“.

„Ruletė apeliuoja į tai, kas sukasi, tai lyg gyvenimo ratas, tai žaidimas, per kurį smarkiai rizikuojame ir dažniausiai jį pralaimime“, – pristatydamas premjerą sakė režisierius.

Anot jo, tai spektaklis apie vyrą, kuris priklausomas nuo normalumo, atskleidžiama, kaip jis reaguoja į nuolatinius pokyčius.

Rugsėjo 21-ąją Mažojoje salėje į LNDT po šešerių metų pertraukos grįžtanti režisierė Yana Ross parodys spektaklį „Apmąstant omarą“.

Anot teatro vadovų, tai yra vienas iš šio sezono koncepcijos vėliavnešių – kūrybinė grupė tyrinės žmonių galimybes suprasti kito skausmą.

Spalį numatoma spektaklio vaikams „Emilių Emilis“ premjera pagal Jurgos Vilės knygą „Sibiro haiku“.

Dresdene pagrindinį prizą už spektaklį „Sirenų tyla“ jaunųjų režisierių konkurse „Fast Forward“ pelniusi režisierė Laura Kutkaitė grįžta į LNDT Mažąją salę su spektakliu „Teiresijo krūtis“ pagal Guillaume’o Apollinaire’o (Giljermo Apoliero) kūrinį. Tai bus kūrinys apie pyktį, švelnumą ir bandymus susikalbėti skirtingų lyčių atstovams. 

Sausį Mažojoje salėje LNDT meno vadovas režisierius Antanas Obcarskas planuoja parodyti „Pjesę gyvenantiems išnykimo laikais“.

„Tai bus savotiškas eksperimentas, apmąstantis planetos egzistavimo istoriją, joje įvykusius išnykimus ir dabar vykstantį išnykimą. Dirbsiu kartu šitame spektaklyje kaip bendrakūrėjas su atlikėju Alen Chicco. Tikiuosi labai įdomaus rezultato, dar nežinau, kas tai bus“, – per spaudos konferenciją teigė A. Obcarskas.

Sezoną žadama baigti režisieriaus Gintaro Varno premjera – ironiška, siurrealistine satyra „Viktoras, arba vaikai valdžioje“ pagal Rogero Vitraco (Rožero Vitrako) kūrinį.

S. Lisausko / BNS nuotr.

Didžioji salė veiks porą mėnesių

Gruodį planuojama laikinai atidaryti Didžiąją LNDT salę. Jos atidarymui K. Gudmonaitė sukūrė šiuolaikinę operą-spektaklį „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.

Jis sukurtas iš taksofono įrašų. Speciali taksofono būdelė daugiau nei prieš metus buvo pastatyta prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vilniuje, žmonės kviesti užeiti į ją, pakelti ragelį ir „paskambinti“ žmonėms, kuriems gyvenime jau nebegali paskambinti ir pasakyti tai, ko nespėjo.

Pasak K. Gudmonaitės, ragelis pakeltas per 4 tūkst. kartų.

„Tai sutapo su karo pradžia, žmonės aktyviai dalijosi išgyvenimais. Visa opera yra tam tikras tyrinėjimas tų geografinių teritorijų, kurios atsiveria, kai mes ką nors prarandame, kas įvyksta žmogui, kai jis ką nors praranda, kas yra gedėjimas, kas yra ta teritorija, kai mes gedime. Tai yra žvelgimas į Anapus, tai yra meilės laiškas tiems, kurių nebėra (...) Spektaklis, opera yra apie patį gyvenimą, apie didelę gyvenimo paslaptį, apie gyvybės esmę, kai mes nežinome, iš kur ateiname ir kur einame. Tai yra tam tikras kreipimasis į Anapus, tam tikra egzistencinė tyrumo, liūdesio ir džiaugsmo gyventi istorija“, – aiškino režisierė.

„Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ yra bendras LNDT, viešosios įstaigos „Operomanija“ ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro projektas.

„Kūrinys kuriamas su choru, dalimi simfoninio orkestro, dalyvaus dirigentas Ričardas Šumila ir teatro aktoriai“, – sakė K. Gudmonaitė.

Iki galo nebaigtoje rekonstruoti Didžiojoje salėje bus parodyti iki LNDT rekonstrukcijos pastatyti spektakliai „Lokis“, „Išvarymas“, „Tartiufas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“.

M. Budraitis teigė, kad LNDT bendradarbiaus su pernai iš teatro meno vadovo pareigų atleistu režisieriumi Oskaru Koršunovu. Anot direktoriaus, tariamasi dėl į sceną grįžtančių O. Koršunovo spektaklių atnaujinimo.

„Be abejo, bus repetuojama, be režisieriaus tos repeticijos nevyktų. Turbūt viskas tvarkoje“, – sakė M. Budraitis, paklaustas apie santykius su O. Koršunovu.

Direktoriaus teigimu, Didžioji salė veiks iki vasario vidurio, po to ji bus vėl uždaryta iki kitų metų rugpjūčio.

Anot jo, statybos darbai teatre bus baigti rugsėjį, Didžiojoje salėje jau galima bus repetuoti ir rodyti spektaklius, bet ji nebus iki galo įrengta.

„Dar nebus pilnai sumontuota visa reikiama įranga, tai yra garso, šviesos, vaizdo įranga. Dėl to salė vasario vidury bus uždaryta minėtiems darbams“, – sakė teatro direktorius.

Rekonstrukciją LNDT pradėjo 2018 metais. Pastatyta nauja Mažoji salė, studija, pertvarkyta fojė, atnaujinta didžioji salė, įrengtos naujos šildymo, vėdinimo sistemos, kt.

„Statybų etapas baigiasi rugsėjo mėnesį. Statybininkai pilnai išeina iš teatro, mes turėsime visas patalpas – biuro, gamybines, visas scenas ir liks tik technologinė dalis“, – pirmadienį sakė M. Budraitis.

„NEIK Į TEATRĄ  – tai Lietuvos nacionalinis dramos teatras (mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas) didžiulėmis raidėmis juodu ant balto užrašė ant plakatų ir juos šiandien iškabino visame Vilniuje!!!! Pamačiau ir vos nenukritau. Kol mažieji nepriklausomi teatro kolektyvai nusiplūkę, dirbdami per 50 darbų, kaip įmanydami bandome parduoti bilietus į nerepertuarinio teatro spektaklius, populiarinti ir auginti teatro kultūrą... didžiausias, stipriausias, pagrindinius biudžetus spektaklių sukūrimui gaunantis, elitiniame sostinės Gedimino prospekte stovintis teatras, pasako – neik į teatrą“, – feisbuke sekmadienį stebėjosi menų reklamos specialistė Stefanija Jokštytė.

Moteris klausė, tai, kur eiti? Į kiną? Į baseiną? Į „Akropolį“? Į„ Norfą“?

„Nepriklausomi teatro kolektyvai bando už iš Kultūros tarybos gautus 10-12k kažkokiu būdu ir sukurti, pastatyti, ir parodyti spektaklius (už tuos pinigus apmokėti aktorių (gėda pasakyt, kiek jiems sumokam už trijų mėnesių darbą), režisieriaus, dramaturgų, scenografo, šviesų dailininko, kompozitoriaus, kostiumų dailininko, kelių technikų, prodiuserių ir komunikacijos pusmečio darbus, paleisti tą spektaklį išnuomotoje salėje), o po premjerinių parodymų jų nenumarinti ir vis rodyti žiūrovams, kaskart mokant visiems iš naujo už darbą, salių nuomas, nes niekas nedirba ant etato... Ir kai dabar su jauduliu laukiame naujo sezono ir nežinome, ar pavyks pripildyti sales, autoritetingiausias teatras pasako žmonėms viešai vieną sakinį: NEIK Į TEATRĄ“, – dėstė S. Jokštytė. 

Moteris teigė, kad jai svyra rankos ir darosi silpna.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Kaip taip galite kalbėti už visą teatro kategoriją. Ar jūs suprantate, kokią žalą darote šiuo vienu sakiniu visam teatro laukui? Juk neseniai turėjome „Call Russia“ istoriją ir nieko nepasimokėme? Tie, kurie maži, yra pažeidžiami labiausiai, jūs kaip pagrindinis teatras, kurio repertuariniai pardavimai einasi stabiliai gerai, nenukentėsite taip stipriai, nes galite sakyti arogantiškai „Neik į teatrą“, nes vis tiek kažkas ateis. Bet mažieji, kasdien bandantys populiarint teatro lauką, kurti spektaklius ir tikėtis, kad vieną dieną ir jų spektakliai bus rodomi nacionaliniame teatre, gali nueiti į tokį minusą vien nuo šių žodžių. Bet jūs kalbate už visą meno formą!!! Wow!!! O gal jūs norite mažinti mūsų mažųjų teatrų konkurencinį lauką???? Ir apmąstytai rekomenduojate neiti į teatrą žmonėms, žinodami, kad pas jus žiūrovų srautai sumažės paskutinius... Tikiuosi, kad taip nėra, nes tada tai išvis ne neapdairumas, o sąmoningas kenkimas visam teatro laukui. O gal jūs juokaujat??? Tada labai neįdomiai, neprofesionaliai, neskoningai ir nekūrybiškai, nes prieš dešimtmetį NEW jau daryta reklaminė kampanija „Nevaryk į Sattą“ buvo žymiai žymiai geresnė, juokingesnė, vietoj ir laiku ir visiems į naudą“, – dėstė menų reklamos specialistė.

Manau, kad tai yra ciniškas nusikaltimas.

Kritikos reklaminei kampanijai nepagailėjo ir komunikacijos ekspertė Laisvė Radzevičienė. „Laukiu rudens ir teatro sezono. Į teatrą eisiu, kad ir ką sakytų afišos mieste. Suprantu, kad tai tik pirmas žingsnis teatro komunikacijoj, sujudinęs vandenis, bet man jis atrodo pakartotas, neįdomus ir netgi įžeidžiantis tuos, kurie teatrui atiduoda savo gyvenimą. S. Jokstytė sudėliojo viską puikiai. Ir dar galvoju, negi trys jauni vadovai tik tiek tesugebėjo?!“ – klausė L. Radzevičienė.

Savo nuomonę feisbuke išdėstė ir režisierius Oskaras Koršunovas.

„EIK Į TEATRĄ! Lietuvos nacionalinis dramos teatras po visą miestą iškabino reklamą „Neik į teatrą“. Manau, kad tai yra ciniškas nusikaltimas. Suprasčiau, jeigu reklama skambėtų „Neik į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą“, – tada tas hipsteriškas juokelis, neva moderni, o iš tikrųjų pasenusi reklama, gal ir pasiteisintų, nes šis teatras turi tokią dotaciją, kad eis pas juos žiūrovas ar neis, jiems pof**. Tas naivus galvojimas, kad tokio pobūdžio reklama suveiks atvirkščiai, šiuo atveju yra tiesiog absurdiškas. Žmonės ir taip nebelinkę eiti į teatrą. Reikia nors šiek tiek išmanyti žmogaus psichologiją ir pasąmonę – juk toks po visą miestą iškabintas lozungas koduoja. O kitus tiesiog atpalaiduoja nuo sunkių kultūrinių įsipareigojimų naštos. Lietuvos teatrai turėtų į tai sureaguoti. Bent jau OKT šių metų reklaminis šūkis bus EIK Į TEATRĄ“, – feisbuke skelbė O. Koršunovas.

LNDT Komunikacijos projektų koordinatorė Aušra Pociūtė portalui kauno.diena.lt teigė, kad čia yra tik sezono reklaminės kampanijos pradžia.

„Tai yra tik sezono reklaminės kampanijos pradžia. Kviečiame laukti tęsinio, kuris – jau kitą savaitę. Kiekviena premjera turės individualų vizualą ir žinutę. Visa ši reklaminė kampanija sukurta siekiant pristatyti 84 sezono meninę programą. Kitą savaitę bus spaudos konferencija apie sezoną, ten ir pateiksime visą informaciją“, – teigė teatro atstovė.