„Pagrindinės priežastys yra tokios, kad yra labai daug neaiškumo tarptautinėje erdvėje ir nėra aišku, kiek laiko įvairiose šalyse tęsis karantinas, kiek karantinas tęsis pačioje Lietuvoje. Kadangi ekspedicija reikalauja labai daug pasiruošimo, o visą informacija norime žinoti ir turėti kiek įmanoma anksčiau, tai buvo priimtas sprendimas, kad šiemet nėra galimybių vykti į ekspediciją“, – BNS teigė projekto vadovė Aistė Eidukaitytė.

„Pradėsime iš karto ruoštis 2021 metų ekspedicijai“, – pridūrė ji.

Anot jos, šiais metais planuotos misijos tiksli kryptis dar nebuvo nustatyta.

„Pagrindinis planas – Sibiras, bet, kaip rodo praėjusių metų patirtis, jei būtų nepavykę gauti leidimo vykti ten, būtume ieškoję kitų variantų“, – sakė A. Eidukaitytė.

Pradėsime iš karto ruoštis 2021 metų ekspedicijai.

„Paskutinius dvejus metus susidūrėm su problema, kai negalėjom išvykti į Sibirą, nes Rusijos ambasada Lietuvoje neišduodavo vizų, tačiau vykome į Kazachstaną, visada surasdavome kažkokių būdų, tačiau šį kartą nepavyks“, – kalbėjo ji.

Pirmoji „Misijos Sibiras“ ekspedicija surengta 2006 metais, nuo to tada į jas skirtingose šalyse vykta 18 kartų.

„Šiemet mes minim 15 savo veiklos metų sukaktį. Per tuos metus tai yra pirmas kartas, kuomet ekspedicija neišvyksta“, – teigė A. Eidukaitytė.

Kaip teigia projekto vadovė, šiais metais planuojamos „tam tikros veiklos Lietuvoje“.

„Netrukus apie jas paskelbsime. (...) Tai yra susiję su atminties išsaugojimu, svarstome galimybę turėti galbūt kapų tvarkymo darbus Lietuvoje, tačiau tai dar nėra užtikrinta. (...) Dar nenorime atskleisti, nes yra daug nežinomybės, dirbame ties tuo, kad galutinį planą turėtume“, – kalbėjo ji.

Birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, „Misijos Sibiras“ dalyvių rengiama atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, pasak A. Eidukaitytės, turėtų įvykti ir šiemet.

„Tikrai labai greitai pakviesime visuomenę jungtis – ar gyvai, ar virtualiai. Tikrai nestabdysime veiklos“, – sakė projekto vadovė.

Projektas „Misija Sibiras“ – labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo iniciatyva, kuomet lankomos ir tvarkomos sovietų ištremtų Lietuvos gyventojų kapavietės.

Nuo 2006 metų projekto dalyviai sutvarkė daugiau nei 170 kapinių Sibire ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Pirmieji dideli trėmimai iš Baltijos šalių įvyko 1941 metų birželio 14 dieną. Sovietų teroras vėl atsinaujino sovietams iš naujo okupavus Lietuvą 1944 metais. Iš viso per sovietinę okupaciją iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.