Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius ir jo bendražygiai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės teigia, kad F. Kukliansky pareiškimai gali nuteikti prieš žydus kitą Lietuvos visuomenės dalį.
„Apgailestaujame, kad dėl savo autoritarizmo nepasitarusi su Lietuvos žydų bendruomenėmis LŽB pirmininkė daro nekorektiškus pareiškimus visų Lietuvos žydų vardu ir taip galimai nuteikia prieš mus (Lietuvos žydus) kitą Lietuvos visuomenės dalį“, – rašoma pareiškime.
Anot S. Gurevičiaus, prie šio pareiškimo taip pat prisidėjo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, Panevėžio žydų paramos bendrijos pirmininkas Leonidas Mejerovas ir Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas.
S. Gurevičius ir F. Kukliansky konfliktuoja jau ne vienus metus, tarp jų vyko ne vienas teisinis ginčas.
F. Kukliansky antradienį paskelbė, kad dėl saugumo uždaro Lietuvos žydų bendruomenės pastatą ir Vilniaus sinagogą, nors į policiją kreiptis neketina.
F. Kukliansky antisemitizmu apkaltino buvusį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Jis sako, kad savo pastabomis kaip tik norėjo perspėti nepasiduoti provokacijoms ir susilaikyti nuo pasisakymų prieš žydus.
Trečiadienį paskelbto pareiškimo autoriai pabrėžė, kad vienareikšmiškai pritaria „su naciais kolaboravusių asmenų atminimo ženklų pašalinimui iš viešųjų erdvių Vilniuje ir visoje Lietuvoje“.
Kviečiame visus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių veiksmų ir pareiškimų.
„Apgailestaujame, kad kraštutinės jėgos nori tuo pasinaudoti skaldant ir supriešinant visuomenę, o taip pat, kad Lietuvos politikos elitas ir lyderiai to vienareikšmiškai nepasmerkia“, – rašoma pareiškime.
Organizacijos teigia, jog „tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje jaučiasi saugūs, tačiau antisemitizmo augimas mus neramina“.
„Pasisakome už konstruktyvų dialogą tarp įvairių Lietuvos piliečių grupių. Dialogas ir ekspertų pokalbiai - tai, ko reikia šiuolaikinei visuomenei. Taip pat manome, kad teisėsaugos institucijos turi labai dėmesingai tirti visus tautinės nesantaikos ar kitokius ksenofobijos atvejus bei užkirsti kelią jiems įvykti“, – rašoma pareiškime.
„Manome, jog vieną kartą ir visiems laikams, pasitelkus Lietuvos ir tarptautinius ekspertus reiktų nuodugniai ištirti ir įvertinti mūsų valstybės istorijos puslapius, nekuriant istorijos politikos, o tiesiog įvardinant ir įvertinant faktus bei platesnį kontekstą. Tai prisidėtų prie santarvės, tiesos ir teisingumo Lietuvoje“, – teigia pareiškimo autoriai.
„Kviečiame visus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių veiksmų ir pareiškimų, o apie skaudžias XX a. istorijos patirtis kalbėti istorinių argumentų kalba, remiantis Vakarietiškais vertinimo standartais“, – rašo žydų atstovai.
Pastarosiomis savaitėmis daug diskusijų sukėlė Vilniaus valdžios sprendimai nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.
