„Raudona vėliava, moteriškė vaikui leidžia maudytis, o pati tuo metu stovi su kūdikiu ant rankų. Klausiu, o kaip gelbėsite, prižiūrėdama kūdikį, jei vaikas skęs? Sako, kažkaip išgelbėsiu. Buvo ir tokių, kurie klausė, o kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti savo vaikus vandenyje. Jie negalvoja, kad vienas žingsnis giliau – srovė pagaus vaikus ir nuneš į jūrą. Visi mano, kad taip nutiks kitam, tik ne jiems“, – neslėpė apmaudo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Savaitgalį į pagalbą teko kviestis ir policiją. Iš paplūdimio išprašyti keletas alkoholį vartojusių poilsiautojų.

Buvo ir tokių, kurie klausė, o kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti savo vaikus vandenyje.

„Žmonių ėjo tūkstančiais. Iki pietų gelbėtojai dar susitvarkė. O paskui visi puolė į vandenį ir nekreipė dėmesio į gelbėtojų perspėjimus“, – teigė A.Siakki.

Nelaimių savaitgalį pajūryje vis dėlto pavyko išvengti.

„Vienam kitam teko padėti iš duobės išplaukti – gelbėtojai nelaukia, kada žmogus pradės skęsti. Pamatė, kad neša į jūrą, priplaukė ir padėjo grįžti į krantą“, – paaiškino „Klaipėdos paplūdimių“  direktoriaus pavaduotojas.

Aleksandras Siakki / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sekmadienį jūra buvo ypač apgaulinga.

„Šeštadienį pakilo bangos, ir jūra įsibėgėjo. Tada dar buvo ne taip pavojinga. Ir vėliava buvo geltona, tik vakare pakeitėme į raudoną. O sekmadienį atvirkščiai – vėjas rimo, tuomet labai padidėja atgalinės srovės ir prasideda trauka į jūrą“, – paaiškino A.Siakki.

Jis apgailestavo, kad poilsiautojai neigiamai žiūri į gelbėtojų perspėjimus, esą šie tik trukdo ilsėtis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, penktadienį nuskendusio žmogaus kūnas apie 14 valandą ištrauktas iš Labūnavos tvenkinio Kėdainių rajone. Skenduolį pastebėjo žvejys.

Šeštadienį Juodos upėje Panevėžio rajone prieš vidurdienį pastebėtas nuskendęs žmogus, jį ugniagesiai ištraukė į krantą.

Sekmadienio rytą Molėtų rajone, Ambraziškių kaime esančiame to paties pavadinimo ežere, apie 70 metrų atstumu nuo kranto taip pat rastas skenduolis.

Dar vienas nuskendęs žmogus apie 13 valandą rastas Pasvalio rajone, Kurpalaukio kaime. Apie galėjusį nuskęsti vyrą pranešė policija, atlikus žvalgybą upėje 20 metrų nuo kranto rastas vyriškos lyties skenduolis, jis ištrauktas perduotas policijos pareigūnams.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vyro kūnas tvenkinyje rastas apie 19 valandą.

Kūnas ištraukas ir perduotas policijos pareigūnams bei medikams.

Policija atlieka tyrimą dėl įvykio, sukrėtusio bendruomenę, kai liepos 20 d. Šventosios upėje, prie tilto (Vilniaus g.) nuskendo 9-erių metų berniukas.

Apklausus šiurpaus įvykio liudytojus, pareigūnai mano, kad yra ir daugiau žmonių, įsidėmėjusių nelaimės detales, kurios gali būti itin svarbios tyrimui.

Jeigu matėte šią nelaimę ir dar nesate apklausti, policija prašo paskambinti vyriausiajam tyrėjui Tomui Zimbliui tel. 862203461 arba parašyti el. paštu tomas.zimblys@policija.lt.

Pasak PAGD, apie 13 valandą buvo pranešta, kad vyras nuskendo Kretingos rajone, Kretingsodžio kaime, esančiame tvenkinyje.

Gelbėtojai vyro kūną pastebėjo maždaug 50 metrų atstumu nuo kranto. Jis ištrauktas iš tvenkinio.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Durbino upelyje nuskendusį žmogų ištraukė ugniagesiai.

Kūnas perduotas į įvykio vietą atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams.

Nuskendusio vyro kūnas rastas Telšių rajone esančio Upynos kaimo vandens telkinyje.

Dar vieną žmogų, skendusį Asvejos ežere Vilniaus rajone, pavyko išgelbėti. Ugniagesiai skelbia, jog privažiavimo iki nelaimės vietos nebuvo, todėl jiems teko eiti pėsčiomis.

Panaudojus gelbėjimo priemonės vyras ištrauktas ir perduotas medikams.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, pranešta, jog tvenkinyje plūduriuoja žmogaus kūnas. Ugniagesiai gelbėtojai nuskendusios apie 60 metų moters kūną ištraukė į krantą.

Vyraujant karštiems orams, paskutinėmis savaitėmis padaugėjo nuskendusiųjų: vien praėjusią savaitę ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 19 skenduolių.

Nuo metų pradžios ištraukti 52 skenduoliai.

Pareigūnai situaciją prie maudynių zonų ar kitų vandens telkinių stebės dar atidžiau, jie atliks prevencinius veiksmus, sudrausmins netinkamai besielgiančius ar apsvaigusius asmenis.

„Prašau ir pareigūnų, gelbėtojų būti budresniems, pagal galimybes dažniau patikrinti, ar poilsiautojams nereikia pagalbos, stebėti ir sudrausminti neatsakingai besielgiančius, viešąją tvarką pažeidžiančius poilsiautojus“, – VRM išplatintame pranešime ministras Eimutis Misiūnas.

Jis ragino gyventojus išlikti sąmoningais ir atsakingais. Būnant prie vandens telkinio gerti daug vandens, neiti maudytis neblaiviems, būti pavėsyje, nesimaudyti nežinomoje vietoje.

Prireikus pagalbos, gyventojų prašoma nedelsiant kreiptis pagalbos į gelbėtojus, prižiūrinčius maudymosi zoną, taip pat kreiptis skubios pagalbos numeriu 112 nurodant vietą, kur įvyko nelaimė.

Ši informacija išplatinta po to, kai ketvirtadienį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė tris skenduolius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ketvirtadienį po vidurnakčio Kaune, Panemunės šile, pranešta apie ant kranto rastus žmogaus drabužius, todėl įtarta, kad žmogus nuskendo.

Dėl tamsaus meto ugniagesiai paiešką atidėjo iki ryto ir 13.22 val. apie 50 metrų nuo kranto rastas 1991 metais gimusio vyro kūnas.

Taip pat apie 16 v. pranešta apie Vilniuje, Balsio ežere, skęstančius du jaunuolius. Aštuoniolikmetė mergina ir penkiolikmetis vaikinas ištraukti be gyvybės požymių, jų atgaivinti nepavyko.

Dar šeši žmonės vandens telkiniuose nuskendo trečiadienį.

„Titaniko“ tragedija turėjo šiokios tokios naudos, jei jau žiūrėtume į šviesiąją pusę. Greitai po jos atsirado reikalavimai, kad gelbėjimosi valčių užtektų visiems keleiviams.  Tai stipriai pagerino saugumą, tačiau su laiku gelbėjimosi valtys pačios tapo kur kas sudėtingesnėmis išgyvenimo priemonėmis.

„Titanikas“ iš esmės turėjo tik dviejų rūšių gelbėjimosi valtis – medines ir sulankstomas. Jos buvo atviros, varomos paprastais irklais. Ar galite įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei šias valtis būtų užklupusi audra? Nemažai jų būtų apsivertusios, o ir išlikusiose išgyventi ilgesnį laiką būtų sunku, jei pagalba neatplauktų laiku.

Tikriausiai paprasčiausia gelbėjimosi priemonė šiais laikais yra pripučiami plaustai. Jie turi daugybę privalumų prieš gelbėjimosi valtis. Jie užima nedaug vietos ir yra palyginti lengvi. Tai reiškia, kad išskleisti ir nuleisti tokį plaustą yra pakankamai lengva, o jis telpa ir nedideliuose kateriuose. Pripučiami plaustai gali turėti stogą ar kitokią uždangą ir patys yra labai platūs, kad jų lengvai neapverstų banguojanti jūra.

„Titaniko“ sulankstomos valtys buvo naudojamos būtent dėl to, kad sutaupytų vietos, tačiau jos nebuvo labai tvirtos ir stabilios. Iš viso garsiausias pasaulio garlaivis turėjo 20 gelbėjimosi valčių, keturios iš jų buvo sulankstomos. Paaiškėjo, kad jas nuleisti į vandenį ir buvo sunkiausia – be apmokytos įgulos pagalbos tai padaryti buvo neįmanoma. Šiuolaikiniai pripučiami plaustai yra būtent taip ir kuriami, kad būtų lengvai nuleidžiami į vandenį net jei žmogus neturi patirties ir nėra gerai apmokytas.

Tačiau ir plaustai nusileidžia moderniems gelbėjimosi laivams. Šie dažnai turi visiškai uždarą korpusą, pagamintą iš įvairaus pluošto kompozitų. Tai yra tikrų tikriausi kateriai su savo langais, varikliais (ar net burėmis), vietomis keleiviams. Kai kurie gelbėjimosi laivai turi net po du sraigtus, kad galėtų lengviau manevruoti, o išgyvenimo įrangos jiems galėtų pavydėti ir kai kurios mėgėjiškos jachtos.

Visų pirma, moderniame gelbėjimosi laive yra nemažai maisto ir geriamojo vandens – jis ten privalo būti pagal reikalavimus. Tačiau jei tik ims lyti, geriamojo vandens atsargas galima ir papildyti – gelbėjimosi laivai turi lietaus surinkimo sistemas. Kai kurie gelbėjimosi laivai turi net vandens distiliavimo aparatus ar net žvejybos įrangą. Čia taip pat bus pagrindiniai įrankiai, kurių gali prireikti siekiant išgyventi gamtoje ar norint suremontuoti valtį. Beveik visada tokiame gelbėjimosi laive taip pat bus ir kelios gelbėjimosi liemenės bei ratai, pirmosios pagalbos rinkinys, pasyvus GPS siųstuvas.

Tikriausiai naudingiausi daiktai, kuriuos galima surasti gelbėjimosi kateriuose –dėmesio atkreipimo priemonės. Tai – įvairūs radijo švyturiai, signalinės raketos, vėliavėlės, veidrodžiai. Patys kateriai yra dažomi ryškiai oranžinėmis ar geltonomis spalvomis, kad vandenyje būtų pastebėti iš labai toli. Beje, didžioji šios įrangos dalis yra aptinkama ir pripučiamuose plaustuose – visko tiesiog yra šiek tiek mažiau, nes nepripūsti plaustai turi būti labai kompaktiški. Tačiau, žinoma, gelbėjimosi katerių trūkumas yra tai, kad jiems saugiai nuleisti yra reikalingi specialūs keltuvai.