Labiau hobis nei verslas

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė atkreipia dėmesį, kad nelegalių šunų daugintojų problema aktuali ne tik mūsų šaliai. Pasak jos, pogrindinės šunų daugyklos veikia ir užsienyje, todėl LKD pozicija nekinta: visuotinis gyvūnų ženklinimas, visuomenės švietimas ir poįstatyminių aktų veiksnumas (sureguliavimas) gali eliminuoti šunų daugyklas.

Nelegalių daugintojų klausimas Lietuvoje buvo keliamas jau ne vienus metus. LKD nuolat šviečia visuomenę įspėdama nepirkti keturkojų iš daugintojų, taip pat pataria, kaip nebūti apgautiems. LKD Mokymo centro iniciatyva prieš penkerius metus startavo ir "Atsakingo šeimininko akademija" – nemokamos paskaitos būsimiems šunų augintojams. Daugintojų problema ne kartą buvo aptarta ir su politikais bei gyvūnų gerovės specialistais, siūlyti įvairūs sprendimo būdai, bet didelių pokyčių nepasiekta.

R.Kazlauskaitės teigimu, Lietuvoje veikiantys oficialūs veislynai veisia aukščiausius standartus atitinkančius šunis, kartu suteikdami jiems geriausias gyvenimo sąlygas. Todėl ir pati veislynų misija yra visiškai priešinga daugykloms: "Mūsų veisėjai, nepriklausomai nuo to, kiek jie laiko šunų, atsakingai rūpinasi augintiniais. Veisdami laikosi griežtų reikalavimų, kurie gali pasirodyti esą pertekliniai kitoms šunų mylėtojų organizacijoms, o juo labiau daugintojams. Šunų veisimas dažniausiai yra tik hobis, veisėjų pajamų šaltiniai paprastai yra kiti, o štai daugintojų tikslas yra pats paprasčiausias – generuoti pelną. Gyvūnų gerovė, sveikata ar poreikiai daugintojų nedomina."

Gyvūnų gerovė, sveikata ar poreikiai daugintojų nedomina.

Prisidėjo ir pirkėjai

Visuomenėje žinoma taksų veisėja Skaiva Jasevičiūtė teigia esanti pasipiktinusi susiklosčiusia situacija, kurią nulėmė patys žmonės, įsigydami augintinius iš daugintojų. "Jie daugina nesveikus tiek psichiškai, tiek fiziologiškai šunis, kurie nukeliavę į naujus namus nuvilia šeimininkus ir jie nusivilia visa veisle. Žmonės, kurie taupydami įsigyja taksų veislės šunį iš daugintojų, vėliau rašo man ir verkdami klausia, ką daryti su nepageidaujama agresija, sveikatos problemomis. Juk savo daugintojui negali parašyti, nes jis seniai tave pamiršo", – apie savo patirtį pasakoja S.Jasevičiūtė.

Pasak žinomos moters, pirkėjai patys suformavo paklausą, o daugintojai greitai aptiko nišą, kur galima pasipinigauti. Todėl, S.Jasevičiūtės nuomone, kol tokių žmonių bus, daugyklos ir toliau dirbs. Jai taip pat apmaudu ir dėl to, kad žmonės vis dar neatskiria atsakingo šunų veisėjo nuo daugintojo.

"Mes turime kuo daugiau kalbėti ir šviesti žmones, kad jie išmoktų, kaip atskirti veisėją nuo daugintojo, kad išmoktų pasirinkti. Kad suprastų, jog mūsų veiklą reguliuoja veislės mylėtojų klubai, Lietuvos kinologų draugija. Galų gale, mes dirbame labai daug tam, kad naujieji šeimininkai turėtų sveiką ir stabilų šunį", – aiškina S. Jasevičiūtė.

Kenčia oficialūs veislynai

Kauno "Tauro Kennel" veislyno, kuriame veisiami Maltos bišonai, garbanotieji bišonai bei vokiečių nykštukiniai špicai, įkūrėja ir savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė akcentuoja, kad nelegalių daugintojų klausimas Lietuvoje buvo keliamas jau ne vienus metus. Pašnekovė džiaugiasi, kad paviešinus kraupias istorijas, valdžia ir visuomenė pagaliau atkreipė dėmesį į šią opią problemą.

"Labai sunku stebėti situaciją, kai dori veisėjai, kurie iš tikrųjų yra pasiaukoję savo darbui, negaili nei savo laiko, nei jėgų, yra sugretinami su daugintojais. Pastarieji į tai žiūri tik kaip į verslą, o profesionalūs kinologai turi savo viziją, tikslą, kurio siekia aukodami savo asmeninius tikslus, hobius ir finansus. Dalis visuomenės šio skirtumo nesupranta ir ne tik mums meta nepagrįstus kaltinimus bei viešai šmeižia, bet netgi vykdo išpuolius", – sako veislyno įkūrėja.

Savo ruožtu valų korgių veislyno "Gyvatės ašara" įkūrėja Livija Zizevskė tikina, kad LKD veisėjams rūpėjo ir rūpi gyvūnų gerovė, todėl įstatymų bei reglamentų veislynuose laikomasi.

"Šiuo metu, kai galų gale sprogo daugyklų burbulas, to sprogimo bangos ritasi ir per oficialius veisėjus. Norisi tikėti, kad šis vajus nebus momentinis, tiesiog viską išgriaunantis ir vėl pamirštas. Viliuosi, kad visos institucijos, sprendžiančios gyvūnų gerovės problemas, turės pakankamai kompetencijos, resursų ir noro veikti. Tik svarbu, kad būtų veikiama teisėtai, nesupriešinant visuomenės", – pabrėžia L.Zizevskė.

Šveicarų zenenhundų klubo prezidento Eriko Piskunovo nuomone, naudingiausia būtų, jei šioje istorijoje kiekvienas darytų savo darbą: savanoriai apie įtartinas daugyklas praneštų veterinarijos tarnyboms ir policijai, o atitinkamų žinybų pareigūnai atliktų savo darbą – patikrintų, ar konkrečioje vietoje vykdoma legali veikla, ar ne.

"Kyla dviprasmiškų jausmų, kai viskas suplakama į vieną vietą – tiek legalūs veislynai, entuziastai, kuriems šunų veisimas yra hobis, tiek nelegalūs daugintojai, kurių vienintelis tikslas – pinigai. Dabar gi pagrindinė žala, kad visuomenėje formuojama nuomonė, neva visi veisėjai yra nusikaltėliai. Labiausiai nerimą kelia tai, kad puolami būtent legalūs veislynai, nes jie geriausiai matomi ir lengviausiai pasiekiami. O daugyklos patyliukais tęs savo veiklą", – motyvuoja savo požiūrį E.Piskunovas.

Reaguoti, pranešti ir suvaldyti

"Situacija sunkiai suvokiama! Dešimtys šunų ir kitų gyvūnų laikomi klaikiomis, antisanitarinėmis sąlygomis be maisto, vandens! Čia gyvūnų kankinimas! Jie uždaryti tvarte su kiauru stogu per lietų. Protu nesuvokiamas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neveikimas. Atsakymas, kad gyvūnai yra laikomi tinkamomis sąlygomis ir jie nemato jokių trūkumų, tiesiog pribloškiantis", – į situaciją Pilioniuose, Kėdainių rajone, reagavo Seimo narys kaunietis Mindaugas Puidokas, pasisakęs feisbuke.

Žinančius apie gyvūnų netinkamo laikymo atvejus jis ragino pranešti tarnyboms, susisiekti su gelbėjimo operacijos dalyviais. "Tik bendradarbiaujant galima nutraukti šią melo ir gyvūnų skausmo grandinę!" – dėstė politikas.

Jo ir kitų politikų nuomone, būtina sugriežtinti atsakomybę už netinkamą ir žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimo nariai kaunietė Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad pirmadienį registravo įstatymų pataisas, kuriomis, be ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo trijų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno.

Veikti ES mastu

Europarlamentaras kaunietis Liudas Mažylis dar kovą kalbėjo apie būtinybę turėti privalomą ES kačių ir šunų registravimo sistemą ir jų žymėjimą mikroschemomis. Tuomet jis akcentavo, kad pagrindinė problema yra gyvūnų pardavimas iš nelegalių šunų, kačių ar kitų naminių gyvūnų veisyklų, įvardijo, kad Vidurio Europos valstybėse toks verslas labai klesti. Šią savaitę įsitikinome, kad problemos mastai dideli ir Lietuvoje.

Toks verslas yra trečias po narkotikų ir ginklų, tai yra labai pelninga.

"Toks verslas yra trečias po narkotikų ir ginklų, tai yra labai pelninga. Šis verslas paremtas apgavystėmis, melagingais sertifikatais. Visas Vakarų Europos pasaulis yra aprūpinamas tokiais nesveikais, galbūt apsikrėtusiais, neteisėtu būdu išveistais gyvūnėliais", – 15min.lt yra sakęs L.Mažylis.

Gyvūnų registravimo sistemos ir ženklinimo mikroschemomis jis neatsisako ir dabar. Tokios priemonės, anot jo, padėtų pajudėti iš mirties taško kovoje su nelegaliu ir neatsakingu veisimu.

Ekspertai pastebi, kad dėl klestinčios juodosios augintinių rinkos nukenčia ne tik gyvūnai, bet ir ištisos valstybės, nes nelegaliai veikiantys daugintojai kraudamiesi kišenes dažniausiai vengia mokėti mokesčius.

Ligoti šunys ir palaikai

Per savaitę į viešumą iškilo gausybė informacijos ir vaizdų, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai Lietuvoje, kokios būklės rasta šunų, kokie yra tokios ne tik neetiško, bet ir žiauraus verslo mastai.

Kaunietis veterinaras Paulius Morkūnas buvo vienas iš tų žmonių, kurie vyko į įvykių vietas ir stengėsi padėti kuo tik galėdamas. Po bemiegės nakties viešėdamas "Kauno dienos" studijoje sunkiai tvardė emocijas, kai bandė nupasakoti siaubingą aplinką, kurią išvydo vienoje iš savanorių aptiktų daugyklų.

Pirmą kartą mačiau, kaip didžiuliai šunys, užuot gynę savo teritoriją ar bent jau loję, tylomis ėjo prie svetimų žmonių, tarsi prašydami pagalbos.

Marijampolės apskrityje jis su policijos pareigūnais ir savanoriais rado apie 20 ligotų šunų. Teritorijoje, kurioje antisanitarinėmis sąlygomis buvo laikomi gyvūnai, mėtėsi jau nustipusių šunelių palaikai. Tarp konfiskuotų šunų buvo ir veislinių – senbernarų, samojedų.

"Pirmą kartą mačiau, kaip didžiuliai šunys, užuot gynę savo teritoriją ar bent jau loję, tylomis ėjo prie svetimų žmonių, tarsi prašydami pagalbos", – pasakojo P.Morkūnas.

Kaip veterinarijos gydytojas jis teigė, kad nelegaliose veisyklose dažni ir kraujomaišos atvejai. Po jų gimę gyvūnai neretai yra kamuojami įvairių ligų ir apsigimimų, kurių pagydyti, deja, neįmanoma. Tačiau gyvūnų sveikatos būklę, juos parduodančios nelegalios daugyklos dažniausiai nuslepia.

"Pastarųjų dienų įvykiai subūrė tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje, kurie yra neabejingi gyvūnams. Nelegalios gyvūnų daugyklos, neadekvačios bausmės jų skriaudėjams – visa tai turi baigtis. Naminis gyvūnas – ne daiktas, jo teisės turi būti ginamos", – teigė P.Morkūnas.

Atvėrė pūlinį

Kai prasidėjo savanorių reidai, patikrinusi gautą informaciją policija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais jau pradėjo ikiteisminius tyrimus Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Širvintų, Kretingos ir kt. rajonuose.

Po to, kai ketvirtadienį Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, oficialiai įregistruotos veisėjos valdose rasti 82 apgailėtinomis sąlygomis laikyti šunys, policija taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą, o šunys buvo paimti.

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) pasiekia šimtai pranešimų apie pažeidimus, susijusius su gyvūnų laikymo sąlygų, gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimais, nelegaliu gyvūnų veisimu ir pan. Pradėta daug tyrimų, aiškinamasi aplinkybes, tikrinami nauji pranešimai.

VMVT duomenimis, vien per kelias pirmąsias dienas po pranešimų antplūdžio iš įvairių galimai nelegalių gyvūnų veisyklų šalyje paimti ir gyvūnų globos įstaigoms perduoti 142 šunys ir trys katės.

Planuojama sukurti nuolat veikiančią tarpinstitucinę grupę, į kurią bus įtraukti įvairių atsakingų tarnybų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši grupė vykdys proaktyvią situacijos stebėseną, rinks informaciją, vertins gautą medžiagą, siūlys sprendimus ar reikalingus teisės aktų pakeitimus.

„Norisi išklausyti visas puses ir tada padaryti vertinimus. Tikrai nėra atsakyti klausimai, dėl ko taip ilgai tai tęsėsi. Visuomenininkai 2013 metais, 2014 metais signalizuoja, kad elgesys su gyvūnais yra netinkamas, o vienu ar kitu atveju visuomenei neatrodo, kad mūsų institucijos atliko viską, ką turėjo atlikti“, – Eltai po susitikimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika trečiadienį sakė A. Palionis.

„Susitikus su visuomenininkais ir išklausius jų argumentų, manau, būtų tikslinga ministerijai sudaryti ir tiriamąją grupę. Tai būtų objektyviau negu kad VMVT padarytų ir patikrinti konkrečius atvejus, kaip vyko tyrimas, kodėl tie veisėjai dar iki šiol žiauriai elgiasi su gyvūnais“, – pridūrė ministras.

A. Palionio teigimu, šią situaciją galėjo lemti kompleksas problemų, viena iš priežasčių – tyrimus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais gali pradėti ir savivaldybė, ir policija, ir VMVT, o susistemintos tvarkos nėra.

Ministras taip pat teigė, kad VMVT ir Policijos departamento susitarimas leis patikrinimus atlikti efektyviau.

„Kiekvienu atveju kiekviena institucija, kuri gauna skundą, pradeda pagal savo tvarkas vykdyti tyrimą ir priiminėti sprendimus. Manau, kad čia turėtų būti susisteminta. (...) Jeigu VMVT negali patekti į patalpas, kelis kartus bandydama, gali teismo sprendimu prašytis, tai bendras pozicijų sujungimas su Policijos departamentu VMVT išeis į naudą ir tos patikros bus atliekamos efektyviau“, – sakė A. Palionis.

Ministras su VMVT direktoriumi aptarė įvežtinių gyvūnų iš trečiųjų šalių problemas.

„Šiandien išgirdau iš VMVT, kad yra problema su įvežtiniais gyvūnais iš trečiųjų šalių. (...) Ne paslaptis, kad mes vieni negalime sukontroliuoti sienų. Gali per mus įvažiuoti, per kitą šalį išvažiuoti. ES erdvėje yra laisvas judėjimas, tai jei įvažiuoja su šuniukais per mūsų sieną, išvažiuoja per Latviją be šuniukų, (...) tos grįžtamosios informacijos nėra“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ministras sakė iš VMVT vadovo išgirdęs, kad trys Baltijos šalys ir Lenkija rengia bendrą duomenų bazę, kurioje būtų fiksuojami į šalis įvežami gyvūnai.

„Jei yra įvažiavęs pilietis iš trečiųjų šalių su augintiniais ir kirtęs sieną atgal per šitas keturias valstybes, tada bus pareikalauta pasakyti, kur jo augintiniai liko. Nes dažnu atveju jie deklaruoja, kad neveža parduoti, o vežasi su savimi kaip į kelionę. Čia yra visos Europos Sąjungos problema“, – sakė A. Palionis.

„Facebook“ nuotr.

VMVT vadovas D. Remeika taip pat akcentavo, kad tarp trijų kontroliuojančių institucijų reikėtų nustatyti bendrą tvarką. Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybės ne visais atvejais yra pasitvirtinusios taisykles dėl gyvūnų laikymo gyvenamosiose patalpose.

„Savivaldybės pagal mūsų nustatytas taisykles dėl gyvūnų geroves turi patvirtinti specialiąsias taisykles, kaip gyvūnai turi būti laikomi gyvenamosiose patalpose ir kontroliuoti tą. Bet matome, kad ne visos savivaldybės tokias taisykles yra pasitvirtinusios. Yra žmogiškųjų išteklių trūkumas, nes vienas žmogus atsakingas ir už gyvūnų gerovę, ir už kitas ūkines veiklas“, – Eltai sakė D. Remeika.

„Manome, kad tarp trijų institucijų nustatyti bendrą tvarką būtų geriausia. (...) Su policija žadame taip išspręsti ir tikimės įtraukti Savivaldybių asociaciją, kad būtų tvarkos ir didesni resursai iš savivaldybių pusės aktyviai dalyvauti“, – sakė tarnybos vadovas.

Jis taip pat minėjo, kad reikalingos įstatymų pataisos, neleidžiančios už žiaurų elgesį su gyvūnu nubaustam žmogui vėl jų laikyti, taip pat reikia stiprinti reglamentavimą dėl gyvūnų ženklinimo.

„Turime atvejus, kai 2014 metais mūsų tarnyba nustatė žiaurų elgesį su gyvūnais, po kelerių metų vėl tas žmogus laiko. Tokiam žmogui turėtų bent jau uždrausta laikyti gyvūnus, kuris žiauriai elgiasi ir iš kurio negalima tikėtis, kad jis juos sistemiškai, gerai prižiūrės. Toliau – ženklinimo, registravimo gyvūnų stipresnis reglamentavimas, nes šiuo metu gyvūnų ženklinimas ir registravimas galioja tik tada, kai mes parduodame gyvūną, bet mes norėtume, kad tai būtų taikoma plačiau ir prisidėtų prie platesnio gyvūnų atsekamumo“, – sakė D. Remeika.

Jis taip pat pakartojo, kad būtina didinti baudas.

„Šiuo metu baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra nuo įspėjimo iki 1750 eurų pagal du straipsnius. Manome, kad siūlysime dar kartą, kad (bauda. – ELTA) būtų bent jau nuo 100 ar 200 eurų“, – sakė D. Remeika.

Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais, primena ELTA.

Pirmadienį Seimo konservatorių frakcijos nariai registravo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. Parlamentarai siūlo dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir tris kartus padidinti pinigines baudas.