Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šis teisinis režimas reikalingas, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

„Dėl Rusijos vykdomo valstybinio terorizmo ir nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vis didėja humanitarinė ir pabėgėlių iš Ukrainos krizė. Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo ir šių šalių gyventojų pasitraukimo tikimybė“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, taip pat stebima suintensyvėjusi asmenų veikla prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, įskaitant ir galimą informaciją rinkimą.

Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių.

„Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių“, – sakė ji.

Pratęsiant padėtį nuo vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį, atsisakoma buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.

Toks siūlymas pateiktas, kadangi iki šiol dėl to nefiksuota incidentų, o esant poreikiui būtų galima taikyti baudžiamojo proceso priemones.

Paliktas draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas. Išimtys numatomos tik jei yra suteiktas atskiras Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimas arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Taip pat paliekamas draudimas organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

Be kita ko, neatsisakyta ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Ji jau buvo kartą pratęsta kovo 10 dieną ir galiojo iki balandžio 20-osios imtinai.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu negali būti taisoma Konstitucija. Todėl dėl šio režimo buvo buvo sustojusios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Padarius vienos dienos nepaprastosios padėties pertrauką, ketvirtadienį visos šios pataisos priimtos.

Ši priemonė, kurią dar turės oficialiai patvirtinti parlamentas, numato, be kita ko, intensyvesnes transporto priemonių ir dokumentų patikras, teigė tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas.

A. Danilovas nurodė, kad vėliau trečiadienį parlamentui pristatys atitinkamą ataskaitą. Įstatymų leidėjų pritarimo tikimasi šią savaitę. Nepaprastoji padėtis būtų taikoma visoje Ukrainos teritorijoje, išskyrus du separatistinius regionus.

Pasak A. Danilovo, kiekvienas regionas galės pasirinkti, kurias konkrečias priemones taikyti, „priklausomai nuo jų poreikio“. „Tai galėtų apimti tam tikrų transporto priemonių judėjimo ribojimus bei intensyvesnes transporto priemonių ar asmens dokumentų patikras“, – teigė sekretorius.

„Šiandien yra kovo 24 diena, aš nematau priežasčių, kodėl reiktų eiti papildant (ekstremalios situacijos – BNS) režimą, kad būtų ribojamos kitos konstitucinės teisės“, – antradienį sakė ministras per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.

R. Karoblis sutiko, kad Vyriausybės paskelbtas karantino režimas varžo kai kurias piliečių konstitucines teises, tačiau šie suvaržymai, anot jo, galimi pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.

„Mano supratimu, dabar priežasčių, kodėl reiktų įvesti specifinį nepaprastosios padėties režimą, nėra. Tai yra ekstremalios situacijos režimas pagal Užkrečiamųjų ligų prevencijos įstatymą, tos priemonės dabartinės leidžiamos“, – teigė ministras.

Mano supratimu, dabar priežasčių, kodėl reiktų įvesti specifinį nepaprastosios padėties režimą, nėra.

„Kalbant apie konstitucines teises, taip, tai yra būtini reikalavimai pagal karantino sąlygas, tačiau neribojama nei žodžio laisvė, nei  panašios kitos politinės laisvės, tos laisvės galioja, ir tas yra skirtumas tarp ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties“, – pažymėjo R. Karoblis.

Anot jo, nepaprastąją padėtį reikėtų įvesti tuomet, jei situacija pradėtų kelti grėsmę visuomenės rimčiai ir valstybės konstitucinei sąrangai, ir jų būtų neįmanoma pašalinti neįvedus nepaprastosios padėties.

Opozicijos lyderio konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio siūlymu Seimo valdyba parlamento teisininkų paprašė išaiškinimo dėl karantino priemonių pratęsimo teisinių pagrindų.

G. Landsbergis rėmėsi kelių teisės profesorių nuomone, kad užsitęsus karantinui ir gilėjant krizei kyla reali grėsmė visuomenės rimčiai, o tai yra pagrindas įvesti nepaprastąją padėtį.

Įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.

Pasak Seimo opozicijos lyderio, pasibaigus krizei valstybė gali sulaukti kreipimųsi dėl žalos atlyginimo, o tada kils klausimas, ar Vyriausybės nustatyti ribojimai buvo teisėti.

Vyriausybė trečiadienį planuoja pratęsti anksčiau nustatytą dviejų savaičių karantino terminą.

Pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė sako, kad nenumatytą posėdį planuojama rengti arba šią, arba kitą savaitę.

„Nenumatytą posėdį planuojame rengti arba šią savaitę, arba kovo 31 dieną antradienį, kitą savaitę, bet negaliu dabar pasakyti, palikime valdybai priimti sprendimą“, – BNS sakė R. Baškienė.

Pasak jos, per nenumatytus posėdžius būtų sprendžiama dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo, Vyriausybės siūlomų teisės aktų, susijusių su karantino įvedimu dėl koronaviruso, priėmimo.

„Tai pat yra Gabrieliaus Landsbergio kreipimasis dėl nepaprastosios padėties, irgi norėsime pasitarti“, – sakė R. Baškienė.

Opoziciniai konservatoriai kelia klausimą, ar Seimui nepaskelbus nepaprastosios padėties Vyriausybė galėjo priimti sprendimus dėl karantino, suvaržydama gyventojų judėjimo, susirinkimų laisvę ir t. t.

Nuo praėjusio pirmadienio siekiant stabdyt koronaviruso plitimą šalyje įvestas karantinas.