Vilniaus apygardos teismas sausio pradžioje atmetė Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdomos Baltijos šalių draudimo bendrovės ieškinį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, įmonėms „Restauracija“, „Račkausko AGROTECH“, „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas ir „Lietuvos paminklai“.
Draudikai tvirtino, kad tai jos yra atsakingos už gaisrą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje Kelmės rajone.
Dar 2016 metais pateiktame ieškinyje dabar viena bendrove tapusios įmonės „Gjensidige Baltic“ ir „PZU Lietuva“ teigė, kad gaisras bažnyčioje ir vienuolyne kilo dėl to, jog buvo netinkamai įrengtas dūmtraukis.
Tačiau teismas su tuo nesutiko. Jo vertinimu, draudikai neįrodė, kad „konkretus statybos darbų rezultatas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų“.
„Dūmtraukio įrengimo darbai nelaikytini atliktais su trūkumais ar nesilaikant galiojančių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Joje taip pat teigiama, kad vienuolyne veikusio Piligrimų centro vadovui tinkamai atlikus savo pareigas, gaisro būtų buvę galima išvengti arba gerokai sumažinti jo padarytą žalą. Todėl gaisras, teismo vertinimu, „yra priežastiniame ryšyje tik su Piligrimų centro vadovo P. J. veiksmais“.
„Kadangi neįrodyti visų atsakovų neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos (nėra dviejų civilinės atsakomybės sąlygų), vien tik dėl šios priežasties ieškinys visų atsakovų atžvilgiu atmetamas“, – rašoma nutartyje.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ advokatas Renaldas Baliūtis BNS sakė, kad įmonė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog dūmtraukis buvo įrengtas tinkamai ir tai neturėjo jokios įtakos gaisrui kilti.
„Manome, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje patraukti atsakovai, susiję su statybos darbų atlikimu, nepažeidė tuo metu galiojusių priešgaisrinės saugos reikalavimų“, – BNS komentavo advokatas.
Tačiau advokatas dar negalėjo pasakyti, ar įmonė sprendimą skųs.
Per gaisrą 2012 metų sausį buvo sugadinti Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų.
Kadangi tuomet neseniai restauruoti pastatai buvo apdrausti, „Gjensidige Baltic“ ir „PZU Lietuva“ išmokėjo apie 3 mln. litų kompensacijas. Dabar draudikai siekė susigrąžinti šiuos 872 tūkst. eurų.
2017 metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaltu dėl gaisro pripažino buvusį Tytuvėnų piligrimų centro vadovą Praną Jurkaitį. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų.
Nustatyta, kad suveikus gaisro signalizacijai, P. Jurkaitis ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo.
