Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

„Igničio“ 24 mėnesių šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25,2 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 23,4 centai, „Enefit“ – 32,5 cento.

LEA duomenimis, birželio 1–13 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos elektros kaina siekė 8,2 cento (be PVM) už kWh ir buvo 5,1 proc. didesnė nei didmeninė gegužės mėnesio kaina (7,8 cento).  

Šią savaitę tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų 12 mėnesių planų vidutinė kaina siekė 25,7 cento, 24 mėnesių – 27,1 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas birželį, palyginti su geguže, pabrango 8,8 proc. iki 18,4 cento už kWh.

Šiuo metu 6 mėnesių kainos fiksavimo planus siūlo „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“, 12 ir 24 mėnesių – visi trys tiekėjai.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 71 proc. visų buitinių vartotojų.

„Iš savo pusės kontrolę užtikriname kiek tik įmanoma, bet kalbant apie visišką (rusiškų ir baltarusiškų krovinių – BNS) atsisakymą iki nulio mums reikia platesnės grupės šalių ir Europos Sąjungos lygmens. Priešingu atveju, patys padarę žingsnį mes galime matyti įvairiausių pasekmių“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Skuodis.

„Politiškai gal ir nediplomatiškai pasakysiu, bet mes matome tam tikrą situaciją, kai Estijos geležinkeliams priėmus tam tikrus sprendimus, krovinį perėmė Latvijos geležinkeliai. Dėl to mes, trijų Baltijos valstybių ministrai, kalbame tarpusavyje, kad tą klausimą išspręstume iki galo“, – pridūrė jis.

Pernai gruodį Estijos vyriausybė valstybinei geležinkelių bendrovei „Operail“ uždraudė vežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės krovinius.

„Mes turime kitų šalių geležinkelius, kurie gali vykdyti pervežimus, tai priimant vieną sprendimą reikia galvoti apie kitas pasekmes“, – sakė M. Skuodis. 

Patys padarę žingsnį mes galime matyti įvairiausių pasekmių.

„Mes lygiai taip pat turime vilkikus. Ir vienas klausimas yra išorinė Europos Sąjungos siena, antras klausimas – vidinė siena su visais pervežimais vidaus rinkoje. Mums reikia tvarių ir protingų sprendimų“, – pridūrė jis.

M. Skuodis pabrėžė, kad visos ES šalys turėtų nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija. Anot jo, pernai per išorinę Bendrijos sieną daugiausia važinėjo ES šalių, o ne Lietuvos vilkikai.

„Geriausias būtų prekybos atsisakymas ir tada mums nebereikėtų kalbėti apie įvairiausias transporto priemones, ar čia geležinkeliai, ar vienos ar kitos šalies vilkikai, ar laivai“, – teigė ministras.

M. Skuodis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) siekdami užkirsti kelią Vakarų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimui pastaruoju metu iš esmės sustiprino kontrolę.

„Geležinkeliai yra įsivedę nulinės tolerancijos principą – tai reiškia, kad krovinys gali važiuoti tik toks, kur geležinkeliai yra 99,9 procento tikri, kad toks krovinys nepažeis sankcijų, nesukurs grėsmės įmonės ir Lietuvos reputacijai“, – teigė M. Skuodis.

„Man atrodo, artimiausiu metu tikriausiai išgirsime labai daug mūsų verslo nusiskundimų, nes kontrolės sistemos ir iš muitinės, ir geležinkelių pusės yra iš esmės sustiprintos“, – sakė jis.

Pasak ministro, dėl sankcijų apėjimo „vyksta ne vienas ikiteisminis tyrimas“ ir sulaikyta „ne viena dešimtis vagonų“.

M. Skuodis teigė, kad šiemet sausį–vasarį LTG pervežė mažiau nei 500 tūkst. tonų krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos, pernai tuo pačiu metu – mažiau nei 2 mln. tonų, o 2021 metais – 3 mln. tonų.

„Ir tai didelė dalis (šiemet pervežtų krovinių – BNS) yra tranzitas į Kaliningradą“, – sakė M. Skuodis.

Vyriausybei ketina griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus siūlant skirti tūkstantines baudas, M. Skuodis sako, kad jos yra reikalingos, nes tai yra sudėtinė kompleksinių sprendimų dalis.

„Baudos yra reikalingos – tai yra vienas iš principų“, – sakė ministras.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ kovo pradžioje sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Bendrovė visiems kroviniams – tiek vykstantiems iš Baltarusijos, tiek ir iš kitų šalių – atlieka detalesnes patikras.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, LTG tris kartus kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų bandymų apeiti sankcijas.