BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ vasarį atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad tolesnėms daugiafunkcio komplekso su UEFA reikalavimus atitinkančiu stadionu statyboms pritaria 35,5 proc. gyventojų.

36,3 proc. mano, kad kompleksas neturėtų būti statomas, nes toks stadionas jau yra Kaune. Dar 28 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Statyboms pritaria didesnė dalis gyventojų iki 29 metų (46,5 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (41,9 proc.), moksleiviai ir studentai (54,8 proc.).

Tarp manančių, kad stadiono statyti nereikėtų, didesnė dalis – 60-69 metų gyventojai (43,7 proc.), taip pat turintys vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą (37,9 proc.), bedarbiai (43,8 proc.).

Nuomonės dėl statybų ateities neturi 38,2 proc. gyventojų, kurių amžius siekia 70 ir daugiau metų, 39,3 proc. – nebaigę vidurinio išsilavinimo.

Anot apklausos, tarp vilniečių tolesnes stadiono statybas palaiko 38,1 proc., nepalaiko – 26,2 proc., o nuomonės neturi 35,6 proc.  gyventojų.

Labiausiai už stadiono statybas pasisako balsuojantys už Laisvės partiją (68,8 proc.), Liberalų sąjūdį (60 proc.) ir už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (50,4 proc.).

Tolesnių stadiono statybų labiausiai nepalaiko balsuojantys už Darbo partiją (51,1 proc.).

Vilniaus meras: „BaltCap“ istorija galėjo paveikti gyventojų nuomonę

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad visuomenės nuotaikos dėl stadiono suprantamos, ir neatmeta, jog gyventojų nuomonę gali veikti dešimtis milijonų eurų iš „BaltCap“ fondo įmonių pralošusio Šarūno Stepukonio istorija.

Visgi meras toliau tvirtina, kad daugiafunkcis kompleksas Vilniui yra būtinas.

„Be jokios abejonės, visa šita istorija gal būtų mažiau įdomi visiems, jei ne tas dramaturginis serialas su „BaltCap“ ir jų bėdomis. Bet tai niekaip nekeičia teisinės aplinkos, kuri mums yra pagrindas priimant sprendimus, siūlant sprendimus ir juos įgyvendinant“, – BNS sakė sostinės meras.

Visa šita istorija gal būtų mažiau įdomi visiems, jei ne tas dramaturginis serialas su „BaltCap“ ir jų bėdomis.

„Sumažėjimas (palaikančių projektą – BNS) gali būti labai trumpalaikis, dėl įvairių priežasčių – turime žiemą, nuo kurios esame pavargę, turime eskalavimą, kad nacionalinis stadionas versus mūsų visa gynyba ir panašiai. Bendrai apklausos, kurios darytos paskutiniais metais, rodo, kad vilniečiams jau seniai reikia šito objekto ir iš emocinės pusės, o žiūrint iš ekonominės pusės, iš sporto infrastruktūros, čia abejonių nekyla“, – pridūrė V. Benkunskas.

Meras teigė, kad visuomenės nuomonė projekto tęstinumo klausimu nedarys jam įtakos.

„Šiuo atveju turime galiojančią sutartį, iš to išplaukiančius tarpusavio įsipareigojimus iš savo pusės, įsipareigojimus iš koncesininko pusės ir pirmiausia teisinė aplinka yra pagrindas sprendimus priimti politikams“, – sakė V. Benkunskas.

Pasak jo, yra dvi alternatyvos – tęsti projektą ir jį užbaigti per kelerius metus arba stabdyti, o tai turėtų daug rizikų iš teisinės pusės, nes galėtų kilti teisminių ginčų.

Projektas brango, „BaltCap“ pasitraukė

Nacionalinio stadiono statybos projektas ėmė strigti paaiškėjus, kad jis gerokai pabrango, o jo koncesininkė – investicijų bendrovė „BaltCap“ atsisakė dalyvauti projekte, buvusiam „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriui Š. Stepukoniui iššvaisčius milijonus fondo įmonių lėšų ir bendrovei negavus bankų finansavimo, taip pat dėl pašlijusios reputacijos. 

Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“ sutiko perimti projektą, kurio indeksuotą kainą dar turi patvirtinti miesto taryba.

Komplekso statybos kainą siūloma indeksuoti 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė padengtų apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – „Hanner“, kuri ją dengtų iš apyvartinių lėšų ir pelno.

Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo sieks 158,19 mln. eurų (su PVM) ir būtų 2,13 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra miesto ir valstybės įsipareigojimų suma.

Indeksavus vien statybos kainą ji didės apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 10,86 mln. eurų kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Vasario pradžioje pranešta, kad Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perims nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“. Ar Vilniuje turėtų būti toliau statomas daugiafunkcis kompleksas, kuriame bus ir UEFA reikalavimus atitinkantis stadionas?

Atsakymai:

1. Turėtų būti statomas – 35,5 proc.

2. Manau, kad neturėtų būti statomas, nes toks stadionas jau yra Kaune – 36,3 proc.

3. Neturiu nuomonės – 28,1 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią apklausą atliko vasario 8–17 dienomis, gyventojai į klausimus atsakė akivaizdinių interviu ir interviu telefonu metu.

Apklausti 1002 pilnamečiai šalies gyventojai 35 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali paklaida siekia 3,1 procento.

„Turėjome produktyvių pokalbių apie tai, kaip atrodytų realus karo veiksmų nutraukimas“, – sakė B.Obama po susitikimo su V.Putinu Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Kinijoje užkulisiuose.

Jaunimas nepritaria D. Trumpo pozicijai

JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė manantis, kad jauni amerikiečiai „visiškai nepritaria“ respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) griežtai pozicijai dėl imigracijos, ir tokio pat požiūrio laikosi dauguma amerikiečių.

„Jungtinėse Valstijose gaji sena inkliuzyvumo, imigracijos, įvairovės tradicija“, – sakė prezidentas sekmadienį CNN transliuotame interviu, įrašytą prieš B. Obamai išvykstant į Kiniją dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

„Nemanau, kad kiek didesnis nei įprasta pono D. Trumpo dėmesys tai pakeistų“, – pridūrė B. Obama.

Jis taip pat pakartojo neabejojąs, kad 70-metis nekilnojamojo turto magnatas netaps jo įpėdiniu ateinantį sausį.

„Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jam pavyko į savo pusę palenkti tam tikrą grupę žmonių, kurie mano, kad jų interesų nepaisoma, arba būgštauja dėl socialinių pokyčių. Taip pat tų, kurie pagrįstai nerimauja dėl ekonomikos ir galvoja, kad yra palikti nuošalyje. Tačiau jie nėra amerikiečių dauguma“, – sakė B. Obama.

„Pakalbėjus su jaunesniais žmonėmis aišku, kad kita amerikiečių karta visiškai nepritaria krypčiai“, kurią yra pasirinkęs D. Trumpas, pabrėžė prezidentas.

B. Obama taip pat sakė, kad svarbu „atidžiai stebėti“ nepakantumo augimą ir raginimus „uždrausti (patekti į šalį) tam tikrų grupių žmonėms“, akivaizdžiai turėdamas galvoje respublikonų kandidato į prezidentus pernai išsakytą raginimą uždrausti įvažiuoti į Jungtines Valstijas visiems musulmonams, „kol išsiaiškinsime, kas vyksta“.

Visgi B. Obama konstatavo, kad yra nusiteikęs optimistiškai.

Po virtinės itin prieštaringų pareiškimų apie imigrantus, atspindinčių D. Trumpo rinkimų štabe tvyrančią įtampą, verslo magnatas trečiadienį Finikso mieste Arizonoje pasakė nekantriai lauktą kalbą ir iš esmės pakartojo savo griežtą poziciją imigracijos klausimu, padėjusią jam triumfuoti respublikonų pirminiuose rinkimuose.

Kalbėdamas apie griežtas priemones, kurių imsis, jei lapkričio 8 dienos rinkimuose įveiks savo varžovę demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton), D. Trumpas pabrėžė, kad dokumentų neturintys ir nelegaliai Jungtinėse Valstijose gyvenantys migrantai, daugiausia meksikiečiai, neturės jokių galimybių įgyti JAV pilietybę.

Tačiau D. Trumpas atsisakė savo ankstesnio siūlymo prievarta deportuoti iš šalies visus dokumentų neturinčius migrantus, kurių yra apie 11 mln., veikiausiai įvertinęs milžiniškus logistinius iššūkius, su kuriais neišvengiamai tektų susidurti įgyvendinant tokio masto operaciją.

B. Obama nesusitiks su R. Duterte?

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį suabejojo dėl planuojamo susitikimo su Filipinų prezidentu Rodrigo Duterte (Rodrigu Duterte), kai šis jo atžvilgiu paleido necenzūrinę tiradą.

„Jis spalvingas žmogus“, – pajuokavo B.Obama suplanuoto susitikimo akis į akį išvakarėse, bet paskui pabrėžė: „Visuomet noriu įsitikinti, ar dalyvausiu susitikime, kuris tikrai bus produktyvus.“

R.Duterte pirmadienį pasitelkdamas necenzūrinę leksiką įspėjo JAV prezidentą neklausinėti jo apie šalyje be teismo vykdomas egzekucijas.

Karingo būdo Filipinų lyderis prieš skrydį į Laosą sakė, kad yra suverenios valstybės vadovas, atskaitingas tik savo šalies žmonėms.

Pasak R.Duterte, B.Obama turi elgtis pagarbiai jo atžvilgiu, užuot uždavinėjęs jam klausimus, nes priešingu atveju, „kalės vaike, išplūsiu tave tame forume“.

Filipinų prezidentas taip atsakė į vieno žurnalisto klausimą, kaip jis ketina pasiaiškinti B.Obamai dėl šalyje vykdomų neteisminių egzekucijų.

R.Duterte birželio 30 dieną tapo Filipinų prezidentu ir paskelbė karą narkotikams. Per porą mėnesių šalyje jau buvo likviduota daugiau nei 2 tūkst. įtariamų narkotikų prekeivių.

Filipinų valdžios kruvina kova su narkotikų prekeiviais kelia nerimą žmogaus teisių grupėms ir Katalikų Bažnyčiai.

Tačiau R.Duterte nuogąstavimus atmeta ir ragina atvirai žudyti įtariamus nusikaltėlius. Jis taip pat tikina ginsiąs visus su nusikalstamumu kovojančius teisėsaugininkus nuo bet kokių ieškinių. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti, kad lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės taptų nedarbo diena.

SADM parengtame Vyriausybės išvados projekte, kurį ministrų kabinetas svartys posėdyje kitą savaitę, pažymima, kad Mirusiųjų atminimo diena (Vėlinės) yra paskelbta atmintina diena, o švenčių diena paskelbta lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena.

"Tiek minėta atmintina diena, tiek minėta švenčių diena yra greta ir viena kitą papildo bei sudaro galimybes jas paminėti", - aiškina ministerija.

Nepritarimas grupės parlamentarų siūlymui nedirbti ir lapkričio 2-ąją taip pat argumentuojamas tuo, kad šiuo metu 15 Europos Sąjungos (ES) valstybių švenčių diena paskelbusios Visų Šventųjų dieną lapkričio 1-ąją, o Mirusiųjų atminimo dieną švenčių diena paskelbusios tik dvi ES valstybės. Šventinėmis abi dienas yra paskelbusi tik viena ES valstybė - Belgija, kuri turi daugiausia švenčių dienų iš visų ES valstybių.

"Be to, šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12 dienų, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. Todėl papildomai paskelbus dar vieną dieną švenčių diena, iš viso Lietuvoje būtų 16 švenčių dienų. Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų Europos Sąjungoje turinčių valstybių narių", - aiškina SADM.

Kartu pažymima, kad įtvirtinus papildomą laisvadienį kiltų neigiamų ekonominių padarinių - pavyzdžiui, valstybės biudžetą  per kiekvieną papildomą nedarbo dieną nesurenkama apie 100 mln. litų.

Pataisą registravę socialdemokratai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė, Edmundas Jonyla, Valerijus Simulikas bei konservatorius Vytautas Juozapaitis ją aiškina tuo, jog žmonės paprastai šiuo laikotarpiu aplanko atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis, ir vienos laisvos dienos tam neužtenka.

Pataisas Seimo posėdyje rugsėjį pristatęs E.Žakaris sakė sutinkantis, kad įteisinant Vėlinių šventinę dieną būtų atsisakyta kurios nors kitos iš švenčių sąrašo.