Represinių priemonių prieš demonstrantus buvo imtasi kelios valandos po to, kai šventajame Nadžafo mieste buvo padegtas Irano konsulatas. 

Ministras pirmininkas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Adelis Abdel Mahdi (Adelis Abdel Mahdis) nusiuntė kariuomenės vadus į kelias neramias provincijas „tvarkai atkurti“, rašoma kariškių išplatintame pranešime. 

Irako sostinę ir šalies pietus krečia rimčiausi neramumai nuo 2003 metų JAV vadovautos invazijos, per kurią buvo nuverstas Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimas.

Per spalį prasidėjusius didelius protestus demonstrantai iš pradžių reikalavo, kad valdžia atkreiptų dėmesį į jaunimo nedarbą ir vyraujančią korupciją, o vėliau ėmė reikalauti visiškai pertvarkyti Irako politinę sistemą. Protestų judėjimas, kurio ašį sudaro jaunimas, savo pyktį nukreipė ir į Bagdado vyriausybės rėmėjus kaimyniniame Irane.

Trečiadienį vėlai vakare protestuotojai padegė Irano konsulatą Nadžafo mieste, skanduodami šūkius „Irako pergalė“ bei „Iranai, lauk“. Teheranas pasmerkė šį „pasibjaurėtiną“ išpuolį ir pareikalavo imtis „ryžtingų, veiksmingų ir atsakingų veiksmų... prieš destruktyvius agentus ir agresorius“.

Nuo spalio pradžios per susirėmimus Irako miestų gatvėse jau žuvo daugiau kaip 360 žmonių, dar per 15 tūkst. buvo sužeisti, rodo naujienų agentūros AFP turimi duomenys. Šalies valdžia tikslaus aukų skaičiaus neskelbia. 

Protestuotojai degina padangas ir svaido į saugumo pajėgas padegamąsias bombas, o šios atsako ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir koviniais šaudmenimis.

Naujausias susirėmimas įsiplieskė ketvirtadienį vienu iš protestų židinių tapusiame Nasirijos mieste, kai saugumo pajėgos ėmė vaikyti protestuotojus nuo dviejų pagrindinių tiltų, kuriuos jie buvo užėmę kelias dienas.  

Medikai ir saugumo šaltiniai pranešė, kad per susirėmimus buvo nušauti mažiausiai trylika protestuotojų, dar 100 buvo sužeisti. Keli sužeistieji yra kritinės būklės.

Komendanto valanda

Kiek vėliau vietos valdžia įvedė komendanto valandą, o Nasirijos prieigose dislokuoti kariai tikrino visus įvažiuojančius automobilius ir žmones, pranešė AFP korespondentas.     

Analogiškų priemonių praėjusią naktį, po protestuotojų išpuolio prieš Irano konsulatą, buvo imtasi ir Nadžafe. 

Demonstrantai kaltina rytinį Irako kaimyną Iraną palaikant Bagdado vyriausybę, kurią jie siekia nuversti.

Ketvirtadienį ryte Nadžafo gatvėse dėl įvestos komendanto valandos ir nurodymo valstybės tarnautojams likti namuose beveik nebuvo matyti žmonių. 

Iranas griežtai pasmerkė išpuolį prieš konsulatą ir pareikalavo Irano imtis ryžtingų veiksmų prieš protestuotojus.

„Iranas oficialiai išreiškė savo pasibjaurėjimą Irako ambasadoriui Teherane“, – sakė šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Abbasas Mousavi (Abasas Musavis), kurį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA. 

„Atkurti tvarką“

Per dramatiškas trečiadienio vakaro scenas protestuotojams padegus aplink konsulatą sukrautas padangas ir kitokias šiukšles, į padangę pakilo aukšti liepsnų stulpai ir tiršti dūmų kamuoliai, pranešė AFP korespondentas.    

Protestuotojai įsiveržė į pastatą, iš kurio buvo evakuoti jame buvę darbuotojai iraniečiai.

Anksčiau šį mėnesį buvo užpultas kitame šventajame Irako mieste Karbaloje esantis Irano konsulatas, o prie atstovybės budėjusios saugumo pajėgos tuomet nušovė keturis demonstrantus.

Irano ir Irako ryšiai yra glaudūs, bet sudėtingi.

Abi šalys 1980–1988 metais dalyvavo niokojančiame kare, tačiau dabar Iranas daro reikšmingą įtaką Irako politiniams ir kariniams lyderiams.

Vienas aukščiausių Irano revoliucinės gvardijos vadovybės narių generolas majoras Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), kuriam pavesta kuruoti santykius su Iraku, surengė kelis susitikimus Bagdade ir Nadžafe, siekdamas įtikinti politines frakcijas palaikyti A. Abdel Mahdi vyriausybę. 

Po tokių susitikimų protestuotojai Bagdade ir šalies pietuose anksčiau yra sulaukę griežto saugumo pajėgų atkirčio.     

Ketvirtadienį kariuomenės vadovybė pranešė, kad prižiūrint provincijų gubernatoriams buvo įsteigtas „kritinių padėčių padalinys saugumui užtikrinti ir tvarkai atkurti“.

Irako sostinėje ir kituose miestuose pietinėje šalies dalyje pastarosiomis savaitėmis protestuoja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaudami didžiulių politinių pokyčių.

Protestuotojai skundžiasi korupcija, darbo galimybių trūkumu ir prastomis būtiniausiomis paslaugomis, įskaitant elektros energijos tiekimo sutrikimus.

Nuo spalio 1 dienos per protestus Irake žuvo per 250 žmonių.

NATO „rimtai“ svarstys bet kokį Irako prašymą suteikti pagalbą kare su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

„Diskutuosime, ką atskiros sąjungininkės ir ką (visa) NATO gali padaryti, siekiant atremti grėsmę, keliamą tos teroristinės organizacijos, vadinamosios „Islamo valstybės“, – jis sakė prieš prasidedant dvi dienas truksiančiam Vakarų šalių karinio bloko lyderių susitikimui Niuporto mieste Velse.

„Dabar dar nesame gavę jokio prašymo NATO įsitraukimui. Esu tikras, jog jeigu Irako vyriausybė pateiktų tokį pagalbos prašymą NATO, tai būtų rimtai svarstoma NATO sąjungininkių“, – pridūrė generalinis sekretorius.

„Esu įsitikinęs, kad visa tarptautinė bendruomenė jaučia pareigą sustabdyti „Islamo valstybės“ tolesnę pažangą“, – A.F.Rasmussenas sakė po to, kai ekstremistai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuos matoma, kaip IS kovotojai įvykdo egzekucijas dviem JAV žurnalistams, keršydami už Amerikos aviacijos smūgius prieš šios grupuotės pajėgas Irake.

Viename iš įrašų taip pat sakoma, kad vėliau bus nužudytas į kovotojų rankas patekęs britas, jeigu bombardavimas nesiliaus.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį dienraštyje „The Times“ paskelbtame bendrame straipsnyje pareiškė, kad jų šalys niekada nebus „įbaugintos“ tų grasinimų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį įsakė pasiųsti į Bagdadą dar apie 350 amerikiečių karių, kurie padės saugoti Amerikos diplomatinius objektus ir darbuotojus Irako sostinėje, pranešė Baltieji rūmai.

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS arba ISIL) paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip kaukėtas kovotojas, kalbantis su britišku akcentu, perpjovė gerklę pagrobtam amerikiečių žurnalistui.

Ši sunitų ekstremistų grupuotė paskelbė islamo „kalifatą“ savo kontroliuojamuose regionuose Irake ir Sirijoje. IS kovotojai nuo birželio užėmė daugumą sunitų gyvenamų teritorijų į šiaurę nuo Bagdado, o vėliau šturmavo regionus, kuriuose gyvena daug krikščionių ir jezidų.

Jungtinės Valstijos rengė aviacijos smūgius prieš IS pozicijas Irake, o šimtai karių jau anksčiau buvo pasiųsti sustiprinti diplomatų saugumo Irake.

„Prezidentas nurodė Gynybos departamentui patenkinti Valstybės departamento prašymą (pasiųsti) apie 350 papildomų JAV karių saugoti mūsų diplomatinius objektus ir darbuotojus Bagdade, Irake, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. – Taip pat tęsime palaikymą Irako pastangoms atremti ISIL, keliančią pavojų ne tik Irakui, bet ir platesniems Vidurio Rytams bei JAV personalui ir interesams tame regione.“

B.Obama, kuris trečiadienį atskrido į Estiją, o vėliau dalyvaus Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, „šią savaitę konsultuosis su NATO sąjungininkais dėl papildomų veiksmų prieš ISIL ir kurs plačią tarptautinę koaliciją, siekiant įgyvendinti nuoseklią strategiją, kad būtų apsaugoti mūsų žmonės ir suteiktas palaikymas mūsų partneriams kovotoje su ISIL“, – pridūrė Baltieji rūmai.

Naujausias kontingento stiprinimas „remiasi ankstesniais ambasados apsaugos (personalo) dislokavimais, paskelbtais birželio 15-ąją ir 30-ąją; dėl to bendras pajėgų, atsakingų už diplomatinio saugumo Irake užtikrinimą padidės iki maždaug 820“ karių, sakė Pentagono atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ragina prezidentę, Vyriausybės ir Seimo narius padaryti viską, kas įmanoma, kad Irake būtų sustabdyta smurtas.

„Lietuva šiuo metu yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir veikliai prisideda prie taikos bei saugumo pasaulyje užtikrinimo. Lietuvos ir kitų Europos Vyskupų Konferencijos pirmininkų vardu prašau jus padaryti viską, kas įmanoma, kad Irake būtų sustabdyta smurto banga, o kenčiantiems žmonėms būtų suteikta visa įmanoma pagalba“, - sakoma arkivyskupo laiške.

Jame pažymima, kad atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus kreipimusis, Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos nariai iš 39 Europos valstybių, tarp jų ir iš Lietuvos, pasirašė bendrą laišką Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėms, ragindami apsaugoti kenčiančius Šiaures Irako krikščionis ir kitų religinių mažumų atstovus.

S.Tamkevičiaus pabrėžia, kad Irake krikščionys bei kitų religinių mažumų atstovai tampa beribio smurto ir prievartos aukomis, po kojomis mindžiojamos elementariausios šių piliečių žmogaus teisės, jie žudomi, kankinami ir masiškai išvaromi iš savo namų.

Savo ruožtu Vatikanas, būgštaudamas dėl galimo krikščionių genocido, pritarė JAV oro smūgiams Irake, padarydamas retą išimtį savo politikoje pritarti tik taikiam konfliktų sprendimui, rašo užsienio žiniasklaida.

Šventojo Sosto ambasadorius Jungtinėse Tautose Silvano Tomasi (Silvanas Tomazis) praėjusį savaitgalį parėmė JAV antskrydžius Irake, nukreiptus prieš kovotojus iš džihadistų grupuoptės „Islamo valstybė“, ragindamas „įsikišti, kol nevėlu“.

„Gali reikėti karinių veiksmų“, - sakė jis.

S.Tomasi savo raginimą paskelbė po krikščionių lyderių Irake įspėjimų, kad jų bendruomenės narių persekiojimas perauga į genocidą, o šalies šiaurėje gyvenantiems krikščionims ir jezidams, kurių dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus gelbėdamiesi nuo islamistų, būtina skubi apsauga.

Katalikų Bažnyčios katekizmas apibrėžia vadinamąją teisingo karo doktriną, kuri tarp morališkai teisėtos gynybos sąlygų įvardija kelio užkirtimą genocidui.

Tikisi „milžiniškų pokyčių“ kovoje su džihadistais 

Irako armijos štabo vadas išreiškė viltį, kad federalinės pajėgos ir kurdų saugumo pajėgos (pešmergai) susigrąžins didžiules šalies teritorijas, kai JAV aviacija penktadienį pradėjo atakas prieš džihadistų kovotojų pozicijas.

„Artimiausiomis valandomis įvyks milžiniškų pokyčių“, – generolas leitenantas Babakeras Zebari (Babakeras Zebaris) sakė naujienų agentūrai AFP tuojau po to, kai Pentagonas patvirtino surengęs pirmuosius aviacijos reidus prieš sunitų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojus.

Smogė Irako džihadistų artilerijai

JAV aviacija smogė ekstremistų pozicijoms šiaurės Irake, kai kovotojų artilerija apšaudė vietą netoli toje šalyje esančių JAV pareigūnų, penktadienį pranešė Pentagonas.

Pentagonas nurodė, kad du JAV naikintuvai numetė bombas ant islamistų kovotojų, kurių automobiliai tempė artilerijos pabūklus netoli Arbilio miesto ir teritorijos, kur dirba amerikiečiai pareigūnai.

JAV gynybos departamento atstovas kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad JAV pajėgos smogė po to, kai džihadistų kovotojų artilerija apšaudė kurdų pajėgas, ginančias strategiškai svarbų Arbilio miestą.

Pasak J.Kirby, du šturmo lėktuvai F/A-18 numetė 500 svarų bombas ant artilerijos pabūklo ir jį tempusio sunkvežimio.

Tokius smūgius ketvirtadienį leido rengti JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kai sunitų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai priartėjo prie Arbilio šiaurės rytų Irake, kur dirba JAV kariniai instruktoriai.

Popiežius siunčia kardinolą 

Popiežius Pranciškus siunčia kardinolą į Iraką padėti tūkstančiams krikščionių, kurie bėga nuo sparčiai priekin žengiančių sunitų džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų, penktadienį pranešė Vatikanas.

Kardinolas Fernando Filoni (Fernandas Filonis), kuris anksčiau buvo popiežiaus nuncijus Irake, yra siunčiamas į Kurdistaną tam, kad „parodytų popiežiaus solidarumą su kenčiančiais žmonėmis“, sakoma Apaštalų Sosto atstovo spaudai Federico Lombardi (Federiko Lombardžio) pranešime.

Didina spaudimą premjerui Al Maliki atsistatydinti

Irako šiitų aukščiausiasis dvasinis lyderis didysis ajatola Ali al Sistani (Alis Sistanis) penktadienį pareiškė, kad politikai, kurie laikosi įsikibę savo postų, daro „pragaištingą klaidą“, toliau didindamas spaudimą premjerui Nuri al Maliki (Nuriui Malikiui) atsisakyti ketinimų vadovauti vyriausybei trečią kadenciją.

A.al Sistani, kurio savaitinį pamokslą jo atstovas paskelbė šiitų šventajame Kerbelos mieste, ragino susipriešinusius Irako politinius lyderius išrinkti premjerą, kuris galėtų užbaigti saugumo krizę, keliamą sunitų džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų.

Džihadistų kovotojai kontroliuoja Mosulo užtvanką

Irake džihadistai užėmė didžiausią šalies užtvanką į šiaurę nuo savo tvirtovės Mosulo, tuo pačiu perimdami vandens ir elektros kontrolę didžiulėje teritorijoje, penktadienį pranešė pareigūnai.

„Mosulo užtvanka nuo praeitos nakties yra sukilėlių rankose“, – sakė kurdų pešmergų pajėgų, kurios anksčiau saugojo tą svarbų infrastruktūros objektą, atstovas Holgardas Hekmatas.

Londonas pats neketina prisidėti

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) penktadienį išreiškė didžiulį susirūpinimą padėtimi Irake ir sveikino JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sprendimą sankcionuoti oro smūgius prieš sunitų ekstremistus.

Tačiau Dauning Strito atstovas spaudai pažymėjo, kad Didžioji Britanija, 2003-iaisiais prisijungusi prie JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, dabar neplanuoja imtis jokių karinių veiksmų.
„Man didžiulį susirūpinimą kelia baisi situacija Irake ir beviltiška padėtis, kurioje yra atsidūrę šimtai tūkstančių irakiečių“, - sakoma D.Camerono pareiškime.

„Ir aš absoliučiai smerkiu barbariškas atakas, kurias visame regione rengia teroristai iš ISIL („Irako ir Levanto islamo valstybės“, dabar vadinamos „Islamo valstybe“ (IS)“, - pažymima premjero pareiškime.

„Sveikinu prezidento Obamos sprendimą patenkinti Irako vyriausybės pagalbos prašymą ir esant būtinybei rengti tikslinius oro smūgius, padedant su ISIL teroristais kovojančioms Irako pajėgoms išlaisvinti civilius, kurie yra įkalinti ant Sindžaro kalno“, - priduriama jame.

Vis dėlto Dauning Strito atstovas spaudai pažymėjo: „Neplanuojame karinės intervencijos“.

JT Saugumo Taryba ragina pasaulį padėti Irakui

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį paragino pasaulį padėti Irakui susidoroti su humanitarine krize, kurią sukėlė džihadistų puolimas, privertęs bėgti šimtus tūkstančių irakiečių.

15 narių Saugumo Taryba savo pareiškime, kuris buvo priimtas vieningai, paragino „tarptautinę bendruomenę paremti Irako vyriausybę bei žmones ir padaryti viską, ką ji gali, kad būtų padėta kenčiantiems gyventojams.“

Kovotojų islamistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), kuri didelėse Sirijos ir Irako teritorijoje birželio pabaigoje paskelbė „kalifatą“, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį užėmė Irako Karakošo miestą, kurio dauguma gyventojų sudaro krikščionys, kai iš jo pasitraukė kurdų pešmergų pajėgos.

Religinių lyderių teigimu, IS kovotojai, kurie užiminėja bažnyčias, griauna kryžius bei naikina rankraščius,privertė iš šiaurinio Irako pabėgti apie 100 tūkst. krikščionių.

Irako ambasadorius Ali al Hakimas (Alis al Hakimas) po nepaprastojo Saugumo Tarybos posėdžio, sušaukto Prancūzijos iniciatyva, sakė, kad jo dalyviai susitelkė į klausimą, kaip galima skubiai padėti nuo smurto bėgantiems civiliams gyventojams, bet paneigė pranešimus, kad džihadistų pozicijoms buvo suduoti oro smūgiai.
„Smūgių dar nebuvo suduota“, - sakė A. al Hakimas.

JAV spartina karinę pagalbą Irako kurdams

Jungtinės Valstijos paspartins karinę pagalbą kurdų pešmergų pajėgoms Irake, ketvirtadienį pareiškė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.

Tai bus papildoma pagalba prie šiuo metu Irako saugumo pajėgoms siunčiamų raketų „Hellfire“, šaudmenų ir prieštankinių šaudmenų.

„Dabar forsuojame pagalbą kurdams“, - sakė pareigūnas žurnalistams.

Pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu, nenurodė, kokio pobūdžio pagalba bus suteikta kurdų pajėgoms.

B. Obama sankcionavo oro smūgius Irake

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pranešė, kad sankcionavo oro smūgius Irake ir humanitarinės pagalbos paketų tiekimą iš oro siekiant užkirsti kelią radikalių islamistų „genocidui“ prieš tos šalies mažumas.

„Galime veikti - atsargiai ir atsakingai - kad būtų užkirstas kelias potencialiam genocidui“, - sakė JAV lyderis, turėdamas galvoje atakas prieš apsiaustą kurdų jezidų bendruomenę, kurios tūkstančiai narių yra apsiausti ant kalno Irako šiaurėje.

„Dėl šios priežasties sankcionavau tikslinius oro smūgius, kurie bus vykdomi, jei jų reikės siekiant padėti Irako pajėgoms, mėginančioms pralaužti apsiaustį ir apsaugoti ten įkalintus civilius“, - sakė B.Obama.

Prezidentas sakė, kad JAV lėktuvai taip pat gali smogti džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojams, jei jie mėgins užimti Arbilio miestą, kuriame yra amerikiečių diplomatų ir patarėjų, padedančių Irako armijai.

„Ketiname būti budrūs ir imtis veiksmų, jei jie kels grėsmę mūsų objektams kur nors Irake, įskaitant konsulatą Arbilyje ir ambasadą Bagdade“, - sakė JAV vadovas.

B.Obama nenurodė, ar Irake jau vykdomi antskrydžiai, tačiau sakė, kad amerikiečių pajėgos jau pradėjo mėtyti paketus su vandens ir maisto atsargomis irakiečiams, mėginantiems išsigelbėti nuo sunitų kovotojų iš „Islamo valstybės“.

Pentagonas pranešė, kad iš JAV oro pajėgų lėktuvo C-17 ir dviejų C-130, kuriuos lydėjo du naikintuvai F/A-18, buvo išmesta tūkstančiai litrų geriamojo vandens ir 8 tūkst. paketų su maisto produktais ant Sindžaro kalno apsiaustai jezidų bendruomenei.

B.Obama pripažino, kad Jungtinės Valstijos negali imtis veiksmų kaskart, kai mato neteisybę, tačiau pabrėžė, jog oro smūgiai gali būti būtini siekiant apsaugoti kovotojų apsuptyje atsidūrusius civilius žmones.

„Būtent tai darome ant to kalno“, - pridūrė prezidentas.

Nepaisant šio ryžtingo pareiškimo, B.Obama stengėsi užtikrinti nuo karo pavargusius amerikiečius, kad jis - prezidentas, išvedęs amerikiečių pajėgas iš Irako, tikrai nesirengia įtraukti šalies į dar vieną karą.

„Amerikos kovinės pajėgos negrįš kovoti į Iraką, nes negali būti Amerikos karinio sprendinio didžiulei krizei Irake“, - pabrėžė jis.

B.Obama stojo prie Jungtinių Valstijų vairo pasiryžęs užbaigti Amerikos karinį dalyvavimą Irako konflikte. Per jo pirmąją kadenciją iš Irako buvo išvestos didžiulės amerikiečių sausumos pajėgos, kurios buvo toje šalyje nuo 2003-iųjų invazijos.

Tačiau pastaruoju metu džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), kuri anksčiau buvo žinoma kaip „ Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), pasiekti laimėjimai privertė B.Obamą sugrąžinti amerikiečių karinius patarėjus į Bagdadą įvertinti situacijos.

Sunitų ekstremistai kartu su kitomis sunitų kovotojų formuotėmis kariauja su Irako premjero Nuri al-Maliki (Nurio Malikio) šiitų vyriausybės pajėgomis ir pešmergų pajėgomis iš kurdų autonominio regiono.

Birželio pabaigoje IS paskelbė įkūrusi „kalifatą“ savo kontroliuojamose teritorijose Irake bei Sirijoje ir užėmė didelį Mosulo miestą. Pastarosiomis dienomis IS kovotojai įsitvirtino miestuose, kuriuose anksčiau gyveno krikščionys ir jezidai.

„Dabar žinau, kad Karakošo, Tal Kaifos, Bartelos ir Karamlešo miestuose nebeliko jų tikrųjų gyventojų ir kad juos dabar kontroliuoja kovotojai“, – Kirkuko ir Suleimanijos chaldėjų katalikų arkivyskupas Josephas Thomas (Džozefas Tomas) ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai AFP.

Krikščionių Karakošo miestas yra tarp Mosulo, tapusio pagrindiniu džihadistų bastionu Irake, ir kurdų regiono sostinės Arbilio. Jame anksčiau gyveno apie 50 tūkst. žmonių.

Tal Kaifa, kurioje gyveno nemaža krikščionių bendruomenė ir šabakų mažumos atstovai, per naktį taip pat ištuštėjo.

„Praėjusią naktį girdėjau šūvius. Kai pažiūrėjau į lauką, pamačiau „Islamo valstybės“ karinę koloną... Jie skandavo „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“)“, - pasakojo vienas pabėgėlis, su kuriuo pavyko susisiekti telefonu Arbilyje.

Tuo tarpu keli tūkstančiai jezidų, senovinės ikiislamiškos religinės mažumos atstovų, kurie IS kovotojų buvo išvaryti iš savo gimtojo Sindžaro miesto, yra įstrigę aukštumų vietovėje.
Turkų pareigūnai pranešė, kad apie 800 namus palikusių sindžariečių atkeliavo į Turkiją.

Tuo tarpu kurdų separatistų Kurdistano darbininkų partija (PKK) nurodė, jog  evakavo kelias šeimas, užtikrinusi saugų koridorių į Siriją.

IS gyrėsi savo naujomis pergalėmis. „Mums malonu paskelbti islamo tautai apie naują Ninevės provincijos išvadavimą ir pamoką sekuliariems kurdams“.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino tarptautinę bendriją apginti krikščionių bendruomenes Šiaurės Irake, kurių nariai priversti palikti savo namus, gelbėdamiesi nuo spartaus sunitų kovotojų puolimo.

Pontifiko atstovo spaudai paskelbtame pareiškime pažymima, kad Katalikų Bažnyčios vadovas prisijungia prie vyskupų iš Artimųjų Rytų taikos raginimų ir prašo tarptautinės bendrijos „užtikrinti, kad būtina pagalba“ pasieks žmones, bėgančius nuo džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojų.

Anksčiau dieną chaldėjų patriarchas Louisas Sako (Luisas Sakas) pranešė, kad džihadistai, užėmę dideles teritorijas šiaurės Irake, privertė sprukti apie 100 tūkst. vietos krikščionių ir pradėjo vartyti kryžius užgrobtose bažnyčiose bei naikinti rankraščius,

„100 tūkst. krikščionių tapo pabėgėliais ir spruko nepasiėmę nieko, tik savo drabužius – kai kurie pėsčiomis – kad pasiektų Kurdistano regioną“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tai humanitarinė katastrofa. Bažnyčios užgrobtos, jų kryžiai buvo nuversti“, – pridūrė L.Sako.

Prašo sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) ketvirtadienį paragino sušaukti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kai islamistų kovotojai Irake užėmė didžiausią krikščionių miestą, priversdami bėgti dešimtis tūkstančių žmonių.

„Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, dėl ko pirmiausia kenčia civiliai ir religinės mažumos, Prancūzija prašo skubaus Saugumo Tarybos posėdžio, kad tarptautinė bendrija galėtų mobilizuotis atremti teroristų grėsmę Irake ir paremti bei apginti pavojuje atsidūrusius gyventojus“, - sakoma L.Fabiuso paskelbtame pareiškime.

Niokoja bažnyčias ir degina rankraščius

Džihadistai, ketvirtadienį užėmę dideles teritorijas šiaurės Irake, privertė sprukti apie 100 tūkst. vietos krikščionių ir pradėjo vartyti kryžius užgrobtose bažnyčiose bei naikinti rankraščius, pareiškė chaldėjų patriarchas Louisas Sako (Luisas Sakas).

„100 tūkst. krikščionių tapo pabėgėliais ir spruko nepasiėmę nieko, tik savo drabužius – kai kurie pėsčiomis – kad pasiektų Kurdistano regioną“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
„Tai humanitarinė katastrofa. Bažnyčios užgrobtos, jų kryžiai buvo nuversti“, – pridūrė L.Sako.

Dešimtys tūkstančių žmonių traukiasi 

Džihadistams užėmus didelę teritoriją šiaurės Irake, kur gyveno daugelis šios šalies krikščionių bendruomenės narių, ketvirtadienį dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti sprukti, nurodė vienas aukšto rango krikščionių dvasininkas.

„Tai katastrofa, tragiška padėtis. Raginame JT (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybą nedelsiant įsikišti. Dešimtys tūkstančių išsigandusių žmonių traukiasi dabar, kai kalbame, – to neįmanoma apsakyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kirkuko ir Suleimanijos chaldėjų arkivyskupas Josephas Thomas (Džozefas Tomas).

Užėmė didžiausią krikščionišką Irako miestą

Džihadistai kovotojai naktį užėmė Karakošą – didžiausią krikščionišką miestą Irake – ir jo apylinkes, kai iš jų atsitraukė kurdų pajėgos, ketvirtadienį pranešė iš ten pabėgę gyventojai ir krikščionių dvasininkai.

„Dabar žinau, kad Karakošo, Tal Kaifos, Bartelos ir Karamlešo miestuose nebeliko jų tikrųjų gyventojų ir kad juos dabar kontroliuoja kovotojai“, – Kirkuko ir Suleimanijos chaldėjų arkivyskupas Josephas Thomas (Džozefas Tomas) sakė naujienų agentūrai AFP.

Keli tų miestų gyventojai, su kuriais susisiekė AFP patvirtino, kad džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai užėmė visą tą teritoriją šiaurės Irake, kur gyveno didelė dalis šios šalies krikščionių.

Irake praėjusį mėnesį smurtiniai išpuoliai pareikalavo daugiau nei 1 600 žmonių gyvybių, o dauguma aukų buvo civiliai, rodo penktadienį vyriausybės paskelbti duomenys, į kuriuos neįtraukti žuvę džihadistai.

Remiantis sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ir gynybos ministerijų pateiktais duomenimis, liepą žuvo 1 401 civilis gyventojas, 185 kariai ir 83 policininkai.

Liepos aukų skaičius yra kiek mažesnis nei birželio, kuris buvo kruviniausias mėnuo nuo 2007-ųjų gegužės.

Naują smurto bangą sukėlė kovotojų iš „Islamo valstybės“ (IS), kuri anksčiau buvo žinoma kaip „ Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), puolimas, per kurį buvo užimtos didžiulės teritorijos penkiose provincijose į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado.

Naujausi duomenys taip pat rodo, kad iš viso buvo sužeisti 2 104 žmonės, tarp jų 246 kariai ir 153 policininkai.

Jungtinių Tautų atstovybė Irake pateikė kiek didesnį aukų skaičių. Jos duomenimis, liepą smurtas šioje šalyje nusinešė mažiausiai 1 737 gyvybes.

Irako krizė gali išsiveržti už šalies sienų, perspėja JT vadovas

Islamistų kovotojų puolimas Irake kelia tarpkonfesinio konflikto grėsmę, kuri gali persimesti už tos neramios šalies sienų, antradienį perspėjo Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

„Esu giliai susirūpinęs dėl sparčiai blogėjančios saugumo padėties Irake, įskaitant pranešimus apie masines egzekucijas, vykdomas (islamistų judėjimo) „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), – Ban Ki-mopnas sakė žurnalistams Ženevoje. – Egzistuoja reali grėsmė, kad tarpkonfesinis smurtas toliau tęsis Irake ir už jo sienų.“

ISIL kovotojai, palaikomi dalies Irako sunitų, kaunasi su šiitų vadovaujama centrine vyriausybe, vadovaujančia šaliai nuo 2003 metų, kai JAV vadovaujamos koalicinės pajėgos nuvertė diktatorių Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną).

Kovotojai, kuriems prijaučia buvę S.Husseino rėmėjai sunitai, pradėję didelio masto puolimą praeitą savaitę, perėmė kontrolę vienoje šiaurinėje provincijoje ir užėmė dalį trijų kitų regionų teritorijų.

Sukilėliai paskelbė nužudę daugybę sučiuptų irakiečių karių, taip pat puldinėjo civilius ir pagrobė dešimtis Turkijos diplomatų.

Irake tęsiantis džihadistų puolimui uždaryta didžiausia naftos perdirbimo įmonė, evakuoti užsieniečiai

Irako šiaurėje esanti didžiausia šalyje Baidžio naftos perdirbimo įmonė buvo uždaryta, o jos užsieniečiai darbuotojai – evakuoti, antradienį pranešė pareigūnai, pridūrę, kad vietos darbuotojai liko darbo vietose, o kariškiai tebekontroliuoja tą objektą, tęsiantis dideliam sunitų kovotojų puolimui.

Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusio džihadistų judėjimo kovotojai, praeitą savaitę užėmę antrąjį didžiausią Irako miestą Mosulą, priartėjo prie Baidžio miestelio ir apsupo šalia jo veikiančią naftos įmonę.

Šaltiniai nurodė, kad praeitą naktį ta įmonė sustabdė gamybą.

Krizė „kelia pavojų Irako gyvybei“, sako JT pasiuntinys

Jau savaitę trunkantis kovotojų puolimas, kurio metu buvo užimti dideli Irako teritorijos plotai, „kelia pavojų Irako gyvybei“ ir yra didžiausia per daugelį metų grėsmė šalies suverenumui, sakė Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Bagdade.

„Šiuo metu tai kelia pavojų Irako gyvybei, bet tai (taip pat) kelia rimtą pavojų regionui“, – interviu sakė Nikolajus Mladenovas.

Atakuojant Baakubą žuvo 44 kaliniai

Irako mieste Baakuboje mažiausiai 44 kaliniai žuvo naktį per kovotojų puolimą vienoje policijos nuovadoje, antradienį pranešė saugumo pareigūnai ir medikai.

Skelbiama prieštaringa informacija, kas atsakingas dėl tų žmonių žūties: premjero Nuri al Maliki (Nurio Malikio) atstovas sakė, kad kalinius nužudė nuovadą atakavę sukilėliai, o kiti pareigūnai teigė, kad juos nukovė saugumo pajėgos, kai suimtieji mėgino pabėgti.

Sunitų kovotojams užėmus dalį svarbaus šiaurinio miesto žuvo dešimtys žmonių

Sunitų kovotojai užėmė didžiąją dalį vieno svarbaus šiitiško miesto šiaurės Irake, antradienį pranešė vyriausybė, o per tuos susirėmimus žuvo dešimtys civilių ir kombatantų.

Saugumo pajėgos ir ginkluoti civiliai tebekontroliuoja kai kuriuos rajonus Tal Afaro mieste, esančiame Ninevės provincijoje, šalia strategiškai svarbiaus koridoriaus, jungiančio su Sirija, sakė provincijos tarybos pirmininko pavaduotojas Nuriddinas Qabalanas (Nuridinas Kabalanas).

Pasak jo, sukilėliai kontroliuoja didžiąją dalį Tar Afaro ir jo apylinkių, tačiau išlieka pasipriešinimo židinių, o kariai, policininkai ir gyventojai tebėra įsitvirtinę dalyje oro uosto.

N.Qabalanas pridūrė, kad per šiuos susirėmimus žuvo apie 50 civilių, taip pat dešimtys kovotojų ir saugumo pajėgų narių.Tar Afare gimęs Mohammedas al Bayati (Mohamedas Bajatis), vadovaujantis Ninevės provincijos tarybos saugumo komitetui, sakė, kad puolime dalyvauja 500–700 kovotojų.

Islamistai kovotojai per pastarąją savaitę perėmė kontrolę didžiojoje Ninevės provincijos dalyje, tęsdami žaibišką puolimą, per kurį jie užėmė antrąjį didžiausią šalies miestą Mosulą ir dalį kitų trijų provincijų.

JAV siunčia į Iraką 275 karius

Maždaug 275 JAV kariai yra siunčiami į Iraką padėti ten dirbantiems amerikiečiams ir saugoti ambasados Bagdade, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį nurodė laiške Kongreso lyderiams.

Šios pajėgos, kurių dislokavimas prasidėjo sekmadienį, siunčiamos „siekiant apsaugoti JAV piliečius ir turtą, jeigu to prireiks, ir yra paruoštos kovos veiksmams“, rašo B.Obama.
„Tos pajėgos liks Irake, kol saugumo padėtis taps tokia, jog jų nebereikės“, – pridūrė prezidentas.

Šis žingsnis buvo atliktas tuo metu, kai džihadistų judėjimo „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) kaunasi su Irako saugumo pajėgomis dėl kontrolės viename strategiškai svarbiame šiauriniame mieste, o Vašingtonas svarsto galimybę pasiųsti prieš kovotojus bepiločius lėktuvus.

ISIL kovotojai užėmė didelę teritoriją į šiaurę nuo Bagdado, prieš savaitę pradėję žygį į Irako sostinę.

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad JAV kariai padės Valstybės departamentui perkelti dalį ambasados darbuotojų iš Bagdado į konsulatus Arbile ir Basroje, taip pat Amane
Nurodoma, kad ambasada Bagdade nebus uždaryta ir kad dauguma pareigūnų liks savo darbo vietose.

Šios pajėgos siunčiamos į Iraką gavus premjero Nuri al Maliki (Nurio Malikio) vyriausybės sutikimą, sakoma pranešime.

JAV ir Iranas Vienoje trumpai aptarė Irako krizę

Jungtinės Valstijos ir Iranas per penktąjį derybų dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos ratą Vienoje trumpai aptarė krizę Irake, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.

Šalys, kurių santykius daugiau nei tris dešimtmečius temdo abipusis priešiškumas, pastaruoju metu yra labai sunerimusios dėl padėties Irake, kur sunitų maištininkai praėjusią savaitę per žaibišką puolimą užėmė dideles teritorijas šalies šiaurėje.

„Klausimas buvo trumpai apsvarstytas su Iranu šiandien Vienoje P5+1 derybų užkulisiuose, ne mūsų trišaliame susitikime“, kuriame dalyvavo ir Europos Sąjunga, nurodė aukšto rango valstybės departamento pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Valstybės departamento atstovė Marie Harf (Mari Harf) televizijai CNN patvirtino, kad įvyko „trumpos diskusijos“.

Dar nenuspręsta, „ar mes norime toliau kalbėtis su Iranu apie Iraką“, pridūrė ji, visgi pripažindama, kad Teheraną ir Vašingtoną sieja „bendras interesas“ užtikrinti, kad kovotojai „daugiau neįsitvirtins Irake“.

Tačiau M.Harf pabrėžė: „Jokia užsienio valstybė negali išspręsti Irako problemų. Mums reikia, kad iškiltų Irako politiniai lyderiai, kurie atstovautų visam politiniam spektrui“.

Kitas amerikiečių pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, jog Vienoje neplanuojama daugiau jokių dvišalių derybų dėl Irako, tačiau pridūrė, jog tradicinės priešininkės gali surengti diskusijas šiuo klausimu kurioje nors kitoje vietoje.

Tačiau Vašingtonas griežtai atmetė galimybę konsultuotis su Teheranu dėl bet kokių galimų karinių veiksmų.

Pentagono atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kirbis) sakė, kad „tikrai nėra jokio ketinimo, jokio plano koordinuoti veiklą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“.

Į Austrijos sostinę yra atvykę valstybės sekretoriaus pavaduotojas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas), pernai dalyvavęs slaptose derybose su Iranu branduoliniu klausimu, bei šiitiškos respublikos užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas).

M.J.Zarifas buvo pagrindinis tarpininkas tarp Irano ir JAV vyriausybės po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, kai abi šalys siekė nušalinti sunitišką Talibano režimą Afganistane.

„JAV ir Iranas kalbėjosi apie Afganistaną... Taigi kartais būna prasminga dalyvauti pokalbyje“, - sakė vienas amerikiečių pareigūnas.