Biografijos – iškalbingos

Kaip tada pranešė Kalėjimų departamentas, nuo šių metų sausio 1-osios taip pat tapęs Kalėjimų tarnyba, viskas įvyko rugpjūčio 3-ąją – apie 18 val. minėtos įkalinimo įstaigos pasivaikščiojimo kiemelyje. Jame konflikto metu vienas nuteistasis iki gyvos galvos sužalojo kitą tokį patį nuteistąjį, kuris, vežamas į Marijampolės ligoninę, nuo patirtų sužalojimų mirė.

Vėliau paaiškėjo, kad nužudytas 1980 m. gimęs Nerijus Bilevičius, atlikęs bausmę iki gyvos galvos už 2015-ųjų birželį Švedijoje, kurioje tuo metu dirbo, įvykdytą 17-metės nužudymą bei jos kūno išniekinimą. Remiantis nuosprendžiu, jis nužudė šią iš darbo kavinėje dviračiu į namus grįžusią nepilnametę, kėsindamasis ją išžaginti. Iki gyvos galvos už tai įkalintas N. Bilevičius buvo deportuotas į Lietuvą atlikti bausmės 2017-aisiais.

Su  juo susidorojo 1979 m. gimęs Robertas Raulynas, įkalintas iki gyvos galvos 2003 m. už dvigubą žmogžudystę, kuria taip pat bandė nuslėpti nepilnametės, su kuria buvo susiję jo aukos, išžaginimą.

Anot tuometinės žiniasklaidos, 2001-ųjų pabaigoje, vos grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę už plėšimus bei vagystes, R. Raulynas išžagino Virbalio (Vilkaviškio r.) šventėje sutiktą 14-metę, o po kelių dienų nužudė šios aštuntokės mamą bei patėvį ir padegė jų namus. Dėl to, kad subadytieji peiliu nepraneštų policijai apie minėtą jo nusikaltimą prieš nepilnametę. Ši tada buvo pagrobta ir išsivežta į Kauną, kur laikyta prievarta viename bute, kol buvo išlaisvinta R. Raulyną sulaikiusių pareigūnų.

Nerijus Bilevičius

Prireikė psichiatrų pagalbos

Tiriant dar vieną R. Raulynui inkriminuojamą žmogžudystę, išsiaiškinta, kad šis ir anksčiau agresyviu elgesiu pasižymėjęs kalinys (būdamas Lukiškių kalėjime, apipylė fekalijomis vieną prižiūrėtoją) vėl pradėjo elgtis agresyviai dar šio naujo savo nusikaltimo išvakarėse. Į tai buvo atkreiptas dėmesys, prižiūrėtojams nuvedus jį į pataisos namų parduotuvę. Tačiau tada R. Raulyno agresyvumas pardavėjos, kuri, dėl viso pikto, buvo nuo jo atskirta specialia įranga, atžvilgiu pasireiškė tik žodžiais.

O kitą dieną, kaip užfiksavo vaizdo kameros, išvestas pasivaikščioti į tam skirtą pataisos namų kiemelį, jis priėjo prie ten buvusio N. Bilevičiaus ir, išsitraukęs iš drabužių savadarbę geležtę, išgaląstą iš abiejų pusių, dūrė nusižiūrėtajam į aukas į kaklą. Visa tai įvyko iš viršaus pasivaikščiojimo kiemelį stebėjusių šios įkalinimo įstaigos prižiūrėtojų akyse, kuriems beliko sulaikyti niekaip pabėgti iš uždaros erdvės negalėjusį R. Raulyną ir bandyti suteikti pagalbą jo aukai.

R. Raulynui inkriminuotas nužudymas iš chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios priežasties, už kurį taip pat gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Tačiau dar dėl viso pikto – o gal jis nesuvokė, ką daro, R. Raulynui buvo skirta psichiatrinė ekspertizė. Šią atlikę specialistai konstatavo, kad jis ne tik suvokė savo veiksmus, bet ir galėjo šiuos valdyti, t. y. yra pakaltinamas.

Nužudė ir paskutinę viltį

Ikiteisminį tyrimą dėl minėto išpuolio atlikę Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, jokių duomenų, kad N. Bilevičiaus nužudymas galėjo būti suplanuotas iš anksto, arba, jog R. Raulynas buvo tik kažkieno kito valios vykdytojas, neturi. Tačiau po šios žmogžudystės pastarasis perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.

R. Raulyno, kuris yra išgarsėjęs ir nesibaigiančių skundų dėl prastų jo gyvenimo sąlygų už grotų rašymu, byla bus perduota Kauno apygardos teismui. Nukentėjusiąja joje yra pripažinta nužudytojo giminaitė, kuri jokio ieškinio R.Raulynui nepareiškė. Panašu, kad ji tenori sužinoti šio šiurpaus nusikaltimo aplinkybes.

Nors teismas negali skirti R. Raulynui griežtesnės bausmės negu jis jau yra nuteistas prieš 20 metų, naujasis nuosprendis atims iš jo galimybę dar 20 metų kreiptis į teismą su prašymu, kad įkalinimas iki gyvos galvos jam būtų pakeistas į terminuotą laisvės atėmimą, kuriam pasibaigus dar būtų viltis išeiti į laisvę.    

Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, trečiadienį apie 18 val. Marijampolės pataisos namuose, pasivaikščiojimo kiemelyje, konflikto metu, vienas nuteistasis iki gyvos galvos, sužalojo kitą nuteistąjį iki gyvos galvos, kuris vežamas į Marijampolės ligoninę nuo patirtų sužalojimų mirė. 

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, panaudota savadarbė geležtė, kuria aukai durta į kaklą.

Dėl ko įvyko šis tragiškai pasibaigęs konfliktas, dar aiškinamasi.

LNK reportažas:

Įtariamasis – 1979 m. gimęs Robertas Raulynas. Jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos 2003 m.

Anot tuometinės žiniasklaidos, 2001-ųjų pabaigoje, vos grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur atliko bausmę už plėšimus bei vagystes, R.Raulynas išžagino Virbalio šventėje sutiktą 14-metę, o po kelių dienų nužudė šios aštuntokės mamą bei patėvį ir padegė jų namus. Dėl to, kad subadytieji peiliu nepraneštų policijai apie tai, kaip jis nuskriaudė mergaitę. Ši po minėto išpuolio buvo pagrobta ir išsivežta į Kauną, kur laikyta prievarta viename bute, kol buvo išlaisvinta R.Raulyną sulaikiusių pareigūnų.

Įkalintas iki gyvos galvos, R.Raulynas išgarsėjo nesibaigiančių skundų dėl prastų jo gyvenimo sąlygų už grotų rašymu. O, dar kalėdamas Lukiškių kalėjime, apipylė fekalijomis vieną prižiūrėtoją.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Remiantis nuosprendžiu, kuriuo N.Bilevičius buvo įkalintas iki gyvos galvos, jis nužudė iš darbo kavinėje dviračiu į namus grįžtančią 17-metę, taip pat kėsindamasis ją išžaginti. 

Nerijus Bilevičius

Kalėjimų departamento ir Marijampolės pataisos namų administracija apgailestaudama reiškia užuojautą nužudyto nuteistojo artimiesiems.

„Nerijui Bilevičiui, (...) paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, suderinti su Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatomis, jo Švedijos Karalystėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir palikti tą pačią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Bausmę skirti atlikti kalėjime“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo nutartyje.

Kaip informavo teismas, nustatyta, kad N.Bilevičiaus padaryta nusikalstama veika atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris nurodo, jog itin žiauriai nužudžius bejėgiškos būklės žmogų gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Ši teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama. Nutarties nuorašas nedelsiant bus išsiųstas nuteistajam N.Bilevičiui.

Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo po to, kai Radviliškio prokuratūra apskundė Radviliškio teismo nutartį, kuria už nužudymą Švedijoje  nuteistam N.Bilevičiui  skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos prokuratūros vertinimu, nuteistasis turi kalėti iki gyvos galvos.

Radviliškio rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už tokį nusikaltimą N.Bilevičius sulauktų laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų. Teismas nustatė N. Bilevičiui maksimalią bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, ją skirta atlikti pataisos namuose.

Pagal Švedijos įstatymus, nuteistasis iki gyvos galvos po dešimties metų kalinimo gali kreiptis į  teismą, kad bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskui atlikus du trečdalius terminuotos bausmės, nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo.

N.Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N. Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.

2015 metų lapkritį  Švedijos Skaraborgo teismas  pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą Lisą Holm. Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N.Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

L.Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.

Teismo nuosprendyje skelbta, kad L.Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N.Bilevičiaus  DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai  švedė buvo nužudyta.

L.Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.

Trečiadienį teismas surengė posėdį dėl prokuratūros paduoto skundo. Radviliškio prokuratūra apskundė Radviliškio teismo nutartį, kuria už nužudymą Švedijoje nuteistam Lietuvos piliečiui Nerijui Bilevičiui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos prokuratūros vertinimu, nuteistasis turi kalėti iki gyvos galvos.

„Siekiant, kad skundas būtų išsamiai ir objektyviai išnagrinėtas, teismas mano, kad reikalingas Švedijos pirmos instancijos teismo nuosprendis, jo vertimas į lietuvių kalbą. Tame nuosprendyje pasisakoma dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tai yra svarbu“, – BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas. Pasak jo, dėl nuosprendžio vertimo į lietuvių kalbą teismas pats susisiekė su Švedijos institucijomis ir paprašė nuosprendžio lietuvių kalba.

Posėdis atidėtas iki birželio 30 dienos.

Trečiadienį Šiauliuose vykusiame posėdyje dalyvavo prokurorė ir kol kas Švedijoje kalinčiam N. Bilevčiui Lietuvos valstybės skirtas advokatas.

Iki gyvos galvos?

„Prokuratūra mano, kad N. Bilevičiui, suderinus bausmę su Švedijos Gota apeliacinio teismo nuosprendžiu, turėtų būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir šią bausmę nustatyti atlikti kalėjime. Sprendžiant pagal Gota apeliacinio teismo nuosprendžio turinį, Nerijus Bilevičius buvo nuteistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Mūsų Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis taip pat numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pripažįstant Gota apeliacinio teismo nuosprendį, reikėtų bausmę derinti tokiu lygmeniu“, – BNS yra sakiusi prokurorė Birutė Pužaitienė.

Pasak jos, jei kitos valstybės teismas nustatė, kad įvykdytas nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo kvestionuoti nuosprendį.

Gegužės 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas paskelbė, kad Švedijoje už nepilnametės nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas lietuvis N. Bilevičius galės bausmę atlikti Lietuvoje. Bausmė jam sutrumpinta iki 15 metų.

Radviliškio rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už tokį nusikaltimą N. Bilevičius sulauktų laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų. Teismas nustatė N. Bilevičiui maksimalią bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, ją skirta atlikti pataisos namuose.

Pagal Švedijos įstatymus, nuteistasis iki gyvos galvos po dešimties metų kalinimo gali kreiptis į teismą, kad bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskui atlikus du trečdalius terminuotos bausmės, nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo.

„Viename iš dokumentų yra tokia išlyga – kad laisvės atėmimo bausmės trukmė negali būti trumpesnė nei griežčiausia skiriama terminuota bausmė, tai yra 18 metų laisvės atėmimo. Pagal tai, kaip teismas Radviliškyje suderino, neišlaikome ir 18 metų taisyklės“, – BNS sakė B. Pužaitienė.

Nužudyta daržinėje

N. Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N. Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.

2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą. Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N. Bilevičių  nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Lisa Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.

Teismo nuosprendyje skelbta, kad L. Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N. Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.

L. Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.

„Prokuratūra mano, kad N.Bilevičiui suderinus bausmę su Švedijos Gota apeliacinio teismo nuosprendžiu, turėtų būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir šią bausmę nustatyti atlikti kalėjime. Sprendžiant pagal Gota apeliacinio teismo nuosprendžio turinį, Nerijus Bilevičius buvo nuteistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Mūsų Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis taip pat numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pripažįstant Gota apeliacinio teismo nuosprendį, reikėtų bausmę derinti tokiu lygmeniu“, – BNS pirmadienį sakė prokurorė Birutė Pužaitienė.

Pasak jos, jei kitos valstybės teismas nustatė, kad įvykdytas nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo kvestionuoti nuosprendį.

Gegužės 3 dieną Radviliškio rajono apylinkės teismas paskelbė, kad Švedijoje už nepilnametės nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas lietuvis N.Bilevičius galės bausmę atlikti Lietuvoje. Bausmė jam sutrumpinta iki 15 metų.

Radviliškio rajono apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už tokį nusikaltimą N.Bilevičius sulauktų laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų. Teismas nustatė N.Bilevičiui maksimalią bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, ją skirta atlikti pataisos namuose.

Pagal Švedijos įstatymus, nuteistasis iki gyvos galvos po dešimties metų kalinimo gali kreiptis į teismą, kad bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskui atlikus du trečdalius terminuotos bausmės, nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo.

„Viename iš dokumentų yra tokia išlyga – kad laisvės atėmimo bausmės trukmė negali būti trumpesnė nei griežčiausia skiriama terminuota bausmė, tai yra 18 metų laisvės atėmimo. Pagal tai, kaip teismas Radviliškyje suderino, neišlaikome ir 18 metų taisyklės“, – BNS sakė B.Pužaitienė.

Prokuratūros skundą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

N.Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N.Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.

2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą. Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N.Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Lisa Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.

Teismo nuosprendyje skelbta, kad L.Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N.Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.

L.Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.

Radviliškio rajono apylinkės teismas trečiadienį nusprendė, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus už tokį nusikaltimą N. Bilevičius sulauktų laisvės atėmimo bausmės nuo 7 iki 15 metų. Teismas nustatė N. Bilevičiui maksimalią bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Pagal Švedijos įstatymus, nuteistasis iki gyvos galvos po dešimties metų kalinimo gali kreiptis į teismą, kad iki bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskui atlikus du trečdalius terminuotos bausmės, nuteistasis gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo.

N. Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N. Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.

Nuskambėjo visoje Švedijoje

2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą. Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N. Bilevičių  nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Lisa Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.

Teismo nuosprendyje skelbiama, kad L. Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N. Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.

L. Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.

Trečiadienį teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, papildomų prašymų nei advokatas, nei prokuroras nepateikė, BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Teismas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo skelbs kitą skelbs po savaitės – gegužės 3 dieną.

N.Bilevičiaus prašymą išnagrinėjęs Švedijos teismas neprieštaravo, kad jis bausmę atliktų savo šalyje. Vėliau dokumentai iš Švedijos buvo atsiųsti Lietuvos teisingumo ministerijai. Ministerijos Tarptautinės teisės departamentas medžiagą išsiuntė teismui pagal paskutinę N.Bilevičiaus gyvenamąją vietą – Radviliškio rajoną.

Šis teismas turės perkvalifikuoti N.Bilevičiaus padarytas nusikalstamas veikas pagal mūsų Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą ir išspręsti klausimą dėl bausmės atlikimo vietos.

2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą.

Teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N.Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Lisa Holm dingo 2015 metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.

Teismo nuosprendyje skelbiama, kad L.Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N.Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.

L.Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.

Anot portalo „Aftonbladet“, tai patvirtino lietuviui atstovaujantis advokatas Bjornas Hurtigas.

„Jis yra laimingas ir jaučiasi patenkintas šiuo sprendimu“, - sakė advokatas.

N.Bilevičius 2015 metų pabaigoje už žmogžudystę buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

L.Holm dingo užpernai birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Lietuvis neigė savo kaltę.

Švedijos Skaraborgo teismas antradienį pripažino lietuvį Nerijų Bilevičių kaltu nužudžius septyniolikmetę švedę Lisą Holm.

Kaip skelbia portalas TheLocal.se, teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N.Bilevičių už nužudymą nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

L.Holm dingo šių metų birželį, netrukus ji rasta nužudyta. Nors tyrimai parodė, kad mergina nepatyrė seksualinės prievartos, manoma, kad nusikaltimą lietuvis įvykdė dėl seksualinių motyvų.

Lietuvis neigė savo kaltę dėl merginos nužudymo.

Pasak vietos žiniasklaidos, tikėtina, kad atlikus dalį bausmės, ji N.Bilevičiui bus sutrumpinta. Tokiu atveju jis būtų deportuojamas iš Švedijos.

Teismo nuosprendyje skelbiama, kad N.Holm buvo nužudyta daržinėje Blombergo mieste. Vėliau jos kūnas nugabentas ir paslėptas už kelių kilometrų, kur vėliau ir surastas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimo vietoje rasta N.Bilevičiaus DNR, kas įrodo jo kaltumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad vyras neturėjo jokio alibi dėl to, ką veikė tuo metu, kai švedė buvo nužudyta.

L.Holm dingimas Švedijoje sukėlė didelį atgarsį, o į jos paieškas gausiai įsitraukė visuomenė.