Transporto biržos į nesąžiningų krovinių siuntėjų ir vežėjų problematiką dėmesį atkreipė jau prieš du dešimtmečius. „Cargo“ transporto biržoje, internete pasiekiamoje adresu https://www.cargo.lt/asp/index_guest.asp, potencialias problemas galima užčiuopti ankstyviausioje stadijoje. Transporto biržos registruotieji nariai dalijasi informacija apie nesąžiningus rinkos dalyvius, o ir sistemoje įdiegti tam tikri saugikliai, kad vartotojai, dar prieš sudarydami sandorius, būtų maksimaliai apsaugoti.

Tuo tarpu vairuotojai apie potencialius darbdavius turi pasidomėti patys. Teoriškai jie ginami institucijų, praktiškai atgauti uždirbtus pinigus – labai sudėtinga, procesas ilgai užtrunka.

Esminė klaida – nepasidomėti darbdaviu

Apgautieji ir Vokietijoje įstrigę vairuotojai pasakoja, kad darbo skelbimą, kviečiantį padirbėti tolimųjų reisų vairuotojais, jie rado internete. Skelbime buvo nurodytas žadamas dieninis atlygis – nuo 80 eurų. Tačiau, kaip pasakoja įsidarbinę vairuotojai, sunkumų jie patyrė jau išvykę į pirmuosius reisus. Vilkikai, kuriais jie vyko į Vakarų Europą, buvo neapdrausti, nepraėję techninės apžiūros. Vairuotojai neturėjo lėšų kelių mokesčiams, degalams. Todėl Didžiojoje Britanijoje vienas iš vilkikų vos nebuvo konfiskuotas, o kito vilkiko, vairuojamo vairuotojo Roberto, laukė ir liūdnesnis likimas: jis areštuotas ir saugomas Lenkijoje. Iš reisų grįžę vairuotojai sulaukė dar vienos nemalonios staigmenos: jų darbdavio – įmonės, įsikūrusios Vilniuje, Gedimino pr. 45–4, patalpose šiuo metu registruota ir veiklą vykdo jau kita įmonė. Vairuotojai viliasi, kad viešumas padės išsireikalauti teisėto atlygio.

Kaip norintiems įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais išvengti tokių dviprasmių situacijų?

– Pasidomėti įmonės teisiniu statusu. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų, reikia pasidomėti įmonės steigimo ir veiklos istorija. Pavyzdžiui, į institucijų akiratį patekusi Vilniaus įmonė per pastaruosius kelerius metus net 3 kartus keitė pavadinimą. VDI dėl šios įmonės sulaukė per 20 skundų. Kilus įtarimų dėl darbdavio sąžiningumo, telefonu ar el. paštu galima pasikonsultuoti su VDI specialistais.

– Pasidomėti, kokia informacija apie įmonę pateikiama internete. Nepatikimos įmonės internete turi pagrįstų skundų su konkrečia informacija (reikia skirti konkurentų skleidžiamą antireklamą nuo realių nusiskundimų).

– Pasirašyti darbo sutartį, kurioje nurodytas tikslus sutartas atlygis. Itin rizikinga dirbti pradėti be sutarties, nes tokiu atveju savo tiesą teisme įrodyti bus labai sudėtinga. Sutartyje turi būti nurodytos visos esminės detalės ir, svarbiausia, tikslus sutartas atlygis – alga ir dienpinigiai. Tiesa, nelegalaus darbo atvejų tarp tolimųjų reisų vairuotojų beveik nepasitaiko, tačiau daug atvejų, kai darbo sutartyje nurodomas minimalus atlyginimas, o didesnio atlygio, kuris buvo žadamas „vokeliuose“, vairuotojai taip ir nesulaukia.

Kaip skelbia VDI, kasmet sulaukiama vis daugiau skundų dėl vežėjų nesumokėtų atlyginimų. Per visus 2018 metus tokio tipo skundų gauta per 900.

Lietuvoje pagal statistiką daugiausia įdarbinama pardavėjų ir tolimųjų reisų vairuotojų. Šiuo metu sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų šalyje dirba per 73 tūkst. Vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas siekia apie 600 eurų, o už kiekvieną dieną reise papildomai mokama vidutiniškai 60–85 Eur dienpinigių.