Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų įstatymų visoje Europoje.

Abortai šioje katalikiškoje šalyje yra teisėti tik tokiu atveju, jei nėštumas yra seksualinės prievartos ar kraujomaišos rezultatas arba kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai.

Strasbūre įsikūręs teismas nuosprendį priėmė po to, kai buvo gautas jaunos moters, kuriai nebuvo leista teisėtai nutraukti nėštumą, nors vaisiui buvo diagnozuotas Dauno sindromas, skundą.

Pareiškėja buvo identifikuota tik kaip 1985 m. gimusi Varšuvos gyventoja M. L.

2020 m. Lenkijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad abortai dėl vaisiaus apsigimimo yra nesuderinami su konstitucija.

Nuosprendis įsigaliojo 2021 m. sausio 27 d.

Kitą dieną vienoje Varšuvos ligoninėje moteriai turėjo būti atliktas abortas, tačiau įstaiga atšaukė procedūrą. Dėl to moteris buvo priversta vykti į Nyderlandus.

EŽTT pranešime nurodė nustatęs, kad atitinkamos įstatymų pataisos, dėl kurių moteris buvo priversta vykti į užsienį nutraukti nėštumo ir negalėjo sulaukti artimųjų palaikymo veikiausiai turėjo „didelį psichologinį poveikį“.

Balsų dauguma teismas pasmerkė Lenkiją už tai, kad šalis pažeidė „teisę į privataus gyvenimo gerbimą“, kurią užtikrina Europos Žmogaus teisių apsaugos konvencija.

EŽTT įpareigojo Lenkiją sumokėti moteriai 15 tūkst. eurų kompensaciją ir atlyginti 1 004 eurus išlaidų.

– Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja nėštumo nutraukimo tvarka. Iki šio momento mes turėjome legalizuotą tik vieną nėštumo nutraukimo metodą – chirurginį, o dabar bus legalizuojamas vaistinis nėštumo nutraukimas. Šią paslaugą bus galima gauti nepatiriant chirurginės intervencijos, nuskausminimo bei visų kitų papildomų procedūrų, kurios reikalingos chirurginei intervencijai, o tiesiog naudojant tam skirtus vaistinius preparatus.

– Kam reikalingas šis sprendimas?

– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaistinį nėštumo nutraukimo metodą yra rekomendavusi kaip alternatyvą chirurginiam metodui jau gana seniai. PSO rekomendacijose yra įvardinti konkretūs vaistiniai preparatai, ir jų vartojimo sąlygos, kuomet konstatuojama, kad saugu atlikti šią procedūrą ir vaistais. Šį metodą taiko tikrai daug šalių, tad Lietuvai irgi atėjo diena, kai mes galėsime šį metodą taikyti legaliai.

– Su kokiomis diskusijomis, mitais susidūrėte diskutuodami dėl šio metodo?

– Mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, kaip sveikatos politiką formuojanti institucija, gauname daug įvairių mūsų socialinių partnerių (nevyriausybinių organizacijų, gyventojų, Seimo narių) prašymų tiek įteisinti šį metodą, tiek priešingai – nerengti tokio teisės akto ir nereglamentuoti tokios paslaugos, jos nelegalizuoti. Skirtingų šalių argumentai yra įvairūs. Pasisakantys už šio metodo įteisinimą mūsų šalyje pateikė ir mokslinius įrodymus, kad tai yra saugus metodas, kitų šalių patirtis, kad tikrai apie 20 metų šiai procedūrai yra naudojami vaistiniai preparatai. Prieštaraujantys dažniausiai mini, kad tai galėtų būti nesaugi procedūra, galėtų padidinti nėštumo nutraukimų skaičių, nes procedūra taptų labiau privatesnė, galbūt lengviau įvykdoma.

– Ką rodo statistika?

– Mokslo įrodymai duomenų nepateikia, ar šiuo metodu padidėja nėštumo nutraukimų skaičius, nes įvairios sveikatos priežiūros procedūros yra susijusios su tam tikra rizika. Naujame teisės akte įtvirtintas reikalavimas gydytojui, į kurį kreipiasi pacientė, suteikti visapusišką informaciją tiek apie tokio sprendimo padarinius, tiek apie galimus metodus, tiek apie nepageidaujamus reiškinius, tiek apie galimybę gauti medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultaciją ir galbūt tą nuomonę pakeisti. Bet jeigu sprendimas yra priimamas, tai yra suteikiama išsami informacija apie metodų privalumus, trūkumus, galimas komplikacijas, procedūros atlikimo subtilybes, poprocedūrinę priežiūrą ir tuomet jau moteris gali pasirinkti metodą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra svarstymų, kad namuose šią procedūrą galima atlikti neteisingai? Moteris gali nukraujuoti? Kas tada būtų atsakingas, kas prižiūrėtų moterį?

– PSO 2020 metais įrašė vaistinius preparatus, skirtus šiai procedūrai, į pagrindinių vaistinių preparatų sąrašą ir pašalino apribojimą, panaikino slenkstį, kad šie vaistiniai preparatai būtinai turi būti išgeriami sveikatos priežiūros specialisto priežiūroje motyvuodama tuo, kad praktika rodo, jog nėra priežasčių galvoti, kad jeigu preparatai bus vartojamai ne priežiūroje, tai jie bus nesaugūs arba sukels komplikacijų.

– Ar šie medikamentai bus lengvai pasiekiami?

– Pacientai turėtų kreiptis į gydytoją, kuriam nustatytos tam tikros pareigos. Toks sprendimas neateitų esant tik pacientės norui. Gydytojas turėtų įvertinti ir pacientės sveikatos būklę, ir ligas, kuriomis ji serga, ir įvairias priežastis, kurios galėtų neigiamai paveikti sveikatos būklę, jeigu būtų paskirtas šis metodas. Taip pat vaistai, kurie gali būti naudojami, turi būti registruoti ir vartojami tik tokia tvarka, kaip yra parašyta vaisto charakteristikų santraukoje. Yra daugybė saugiklių tiek priimant sprendimą, kad šio metodo vartojimas yra saugus būtent tai konkrečiai pacientei pagal jos sveikatos būklę, tiek yra taisyklės, kaip tą vaistą vartoti. Taip pat mūsų teisės akte yra nustatyta, kad po procedūros praėjus dviem savaitėms pacientė turi atvykti į gydytojo konsultaciją, kad būtų įvertinta jos sveikatos būklė po procedūros.

Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki devynių nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui.

Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje.

„Po vaistų suvartojimo ir vaisiaus pasišalinimo taip pat bus užtikrinama gydytojo priežiūra“, – teigiama SAM pranešime.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bus apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, jeigu motina arba vaisius serga liga, dėl kurios kyla pavojus vieno iš jų gyvybei.

Jeigu medicininių indikacijų nebus, tačiau moteris pageidaus nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turės sumokėti.

„Vaistinio nėštumo nutraukimo kaip alternatyvos chirurginei operacijai įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, – sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas Vytautas Klimas.

Vaistinio nėštumo nutraukimo kaip alternatyvos chirurginei operacijai įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės Esmeraldos Kuliešytės teigimu, šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises, nes ji galės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, kuris yra mažiau traumuojantis.

Anot jos, kitose Europos valstybėse moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų.

SAM teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija vaistinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva.

Ši paslauga įteisinta 45 pasaulio valstybėse, tarp jų ir Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.

Nėštumui nutraukti skirtų vaistinių preparatų gamintojas jau šiemet ketina pateikti dokumentus jų registracijai Lietuvoje.

Skaudžios ir neįtikėtinos moterų istorijos – jas tenka išgirsti krizinio nėštumo centro vadovei, kai tema pasisuka apie abortą.

„Ar ji iš tikrųjų laisva valia atlieka nėštumo nutraukimą, ar jos tikrai niekas nespaudžia. Iš mūsų devynerių metų patirties būna labai daug atvejų, kai moteris įvardina, kad ją partneris spaudžia atlikti abortą, o ji pati to nenori“, – kalbėjo krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.

Anot vadovės, vien centro specialistams per beveik dešimtmetį po pokalbių su moterimis pavyko išgelbėti kelis šimtus gyvybių, tačiau abortai vyksta ir kol kas galimi tik chirurginiai. 

„Jeigu abortas Lietuvoje ar taip, ar taip legalus, tai atrodo natūralu, kad gali būt keli jo atlikimo būdai – chirurginis ar medikamentinis“, – samprotavo Z. Tomilinienė.

Vaistais nutraukti nėštumo Lietuvoje kol kas negalima, bet žadami pokyčiai.

„Atėjo laikas, kai turėtų medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas, nes tai būtų saugiau moterims“, – sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Mokslo įrodyta, kad tai yra pats saugiausias nutraukimas, turintis mažiausias pasekmes, nesutrikdo vaisingumo ateityje“, – aiškino Seimo narė Jurgita Sejonienė.

„Labai svarbu, kad tai nepadidintų abortų skaičiaus, nes gal moterys galvos, kad čia labai paprasta – išgeri piliulę ir viskas“, – teigė Z. Tomilinienė.

Anot J. Sejonienės, svarbu moteris edukuoti pirmiausia, kaip išvengti nepageidaujamų nėštumų, bet apsisprendus leisti nėštumą nutraukti vaistais – reikalinga.

„Tie vaistiniai preparatai būtų kompensuojami toms moterims, kurios atitiktų indikacijas. Pirmiausia tai yra labai jauno amžiaus moterys, dažniausiai paauglės, taip pat prievartos aukos“, – vardino J. Sejonienė.

Vis dėlto yra ir griežtai pasisakančių – Lietuvos moterims to nereikia.

„Gyvybės nutraukimas greitai ir patogiai yra vertinama kaip kažkas modernaus. Aš tokiai priemonei nepritariu“, – pasisakė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Nors nelegalu, tačiau politikai sako žinantys, kad Lietuvoje tai ir taip vyksta juodojoje rinkoje ir nesaugiais būdais savarankiškai.

„Pasaulis atviras, mes esame Europos Sąjungos valstybė, prekiaujame, galime atsisiųsti internetu. Ar apsimesti, kad mes tos problemos neįžvelgiame?“ – retoriškai klausė A. Matulas.

„Tikrai ne iš gero gyvenimo tie nėštumai yra nutraukiami, o ir patys akušeriai-ginekologai sako, kad nėštumo nutraukimas yra bloga šeimos planavimo priemonė. Jeigu jau norima apskritai vaikų neturėti, tai tam yra kitos priemonės“, – dėstė A. Veryga.

Šalyse, kuriose legalus yra toks nėštumo nutraukimas, abortų skaičius nedidėja ir gimstamumas nemažėja.

„Aš nemanau, kad tie skeptikai turėtų reguliuoti moteriai, ką jai daryti, nes jie tikrai to vaikelio neaugins ir už moters gyvenimo kokybę ir galimybes nėra atsakingi“, – kalbėjo Seimo narė Orinta Leiputė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot A. Verygos, Lietuva ne apie abortus turi kalbėti, o apie tai, kaip padėti žmonėms, kurie vaikų susilaukti negali. Dėmesį telkti į pagalbinį apvaisinimą bei padidinti motyvaciją apskritai susilaukti vaikų.

„Lietuvoje demografinė situacija nėra gera – mūsų daugiau miršta negu gimsta. Kol kas nematau nei vienos priemonės, kuri žmones skatintų vaikų turėti, juos išsaugoti“, – teigė A. Veryga.

„Šalyse, kuriose legalus yra toks nėštumo nutraukimas, abortų skaičius nedidėja ir gimstamumas nemažėja. Aš manau, kad tokie nuogąstavimai yra be pagrindo“, – sakė J. Sejonienė.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas pasaulyje egzistuoja jau 50 metų. Europoje viena pirmųjų tai įteisino Prancūzija. Dabar Europoje tokį pasirinkimą moterys turi 22-ose šalyse.

„Pasaulio sveikatos organizacija jį nurodo kaip saugų ir efektyvų būdą bei įtraukia į būtinųjų priemonių sąrašą“, – teigė akušerių-ginekologų draugijos valdybos narė Meilė Minkauskienė.

Šiuo metu Lietuvoje vaistinis nėštumo nutraukimas taikomas tik dėl sunkios motinos ir vaisiaus ligos.

„Mes įžvelgiame ir medicininius, ir etinius pliusus“, – sakė M. Minkauskienė.

Matau labai realią galimybę, kad rudenį Lietuvoje tokie vaistai galėtų būti registruoti ir nuo 2023-ųjų sausio 1 d. tokios paslaugos Lietuvos moterims galėtų būti teikiamos.

Anot jos, tokiu atveju nebūtų reikalingas stacionarizavimas, anestezija, operacinės komanda, mažesnė chirurginių-infekcinių komplikacijų rizika.

„Pasirinkimas, padedantis moteriai išsaugoti savo kūno vientisumą, orumą“, – teigė M. Minkauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako – procesas prasidėjo.

„Lietuvoje nėra registruotų vaistų. Natūralu – nebuvo tokios paslaugos, nėra ir vaistų. Dirbame su atitinkamais vaistų registruotojais“, – tvirtino A. Dulkys.

Panašu, kad ministras mato žalią šviesą.

„Pagal tai, kaip vyksta procesas, matau labai realią galimybę, kad rudenį Lietuvoje tokie vaistai galėtų būti registruoti ir nuo 2023-ųjų sausio 1 d. tokios paslaugos Lietuvos moterims taip pat galėtų būti teikiamos“, – teigė A. Dulkys.

Patyrusi šoką, išgyvenanti netekties skausmą ir sukrėsta kaunietė Vaida sako išdrįsusi viešai prabilti apie jai nutikusią nelaimę tam, kad panašių atvejų nenutiktų kitiems. 

Du vaikus auginanti šeima, sužinojusi, kad laukiasi trečiojo, kreipėsi į medikus.

„Atsakingai mąstant apie tai, kad auginame du vaikus, tai geriau turbūt yra apmąstyti, ar tikrai galėsime viską suteikti trims vaikams, ar ne. Sužinojusi, rugpjūčio pradžioje aš kreipiausi į P. Mažylio gimdymo namus ir konsultacijai, ir nėštumo nutraukimui. Kadangi jau skambinant pasakiau, kad tikrai nežinau, kiek yra savaičių“, – atviravo moteris.

Atsidūriau ligoninėje su šaltkrėčiu, temperatūra, vemianti, kraujuojanti. Galėjau nesulaukti net savaitgalio – galėjau pati numirti.

Šeima pasitarusi nusprendė – jeigu nėštumas mažas – jį nutrauks, jei daugiau nei aštuonios savaitės – vaiką pasiliks.

„Jis tik pasiguldęs mane echoskopijai sako: „Ar tu tikrai žinai, kad tu laukiesi? Nežinau, čia visai mažytis taškelis““, – tarstelėjo Vaida, prisiminusi mediko ištartus žodžius.

Kaunietė, išgirdusi, koks yra vaisiaus amžius, apsisprendė darytis abortą. „Po operacijos gydytojas daugiau nepasirodė – atsiuntė akušerę, išleido, pasakė, kad viskas pavyko sklandžiai, operacija atlikta ir liepė po dešimt dienų pasirodyti savo ginekologui“, – atviravo pašnekovė.

Tačiau po trijų dienų moteris pasijuto labai blogai ir skubiai buvo išvežta į kitą ligoninę. „Atsidūriau ligoninėje su šaltkrėčiu, temperatūra, vemianti, kraujuojanti. Galėjau nesulaukti net savaitgalio – galėjau pati numirti“, – pasakojo Vaida.

Kai kaunietę apžiūrėjo antrasis gydytojas, paaiškėjo, kad pirmasis gydytojas, nustatydamas vaisiaus amžių, suklydo dešimčia savaičių. „Sako: „Čia niekas nepadaryta, čia nuleisti vaisiaus vandenys. Čia yra aštuoniolikos su puse savaičių kūdikėlis – beveik penkių mėnesių, bet jis neturi šansų išgyventi““, – atviravo moteris.

Kadangi po pirmojo aborto vaisiaus vandenys buvo nuleisti, kaunietė turėjo laukti, kol įsčiose jos sūnus numirs, o nustojus plakti širdelei, pagimdys negyvą kūdikį. „Žinokite, yra baisu, baisu, nes tu supranti, kad tu jam padėti nebegali. Ir kiekvieną kartą atėjus, tu išgirsti tą plakančią širdelę... Duoda per širdį“, – jautriai kalbėjo Vaida.

Moteriai būnant ligoninėje pirmasis suklydęs medikas buvo aplankęs gimdyvę, tačiau kas nutiko, nepaaiškino. „Jis sako: „Na, taip atsitiko, aš nepagalvojau pasižiūrėti plačiau, bet dabar yra kaip yra. Dabar jau tu gydykis, sveik – nieko nepakeisi““.

Moteris sako, kad greičiausiai gydytojas neatliko išsamios apžiūros ir nematė vaiko, kuris buvo gerokai pasisukęs į šoną. Prano Mažylio gimdymo namų gydytojas nei moteriai, nei žiniasklaidai paaiškinti, kaip galėjo taip suklysti nesutiko. Kauno ligoninės atstovas sako, kad gydymo įstaiga taip pat negali teikti informacijos apie įvykį, nes policija pradėjo tyrimą.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Už tai numatoma atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų“, – kalbėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kaunietė kreipėsi į advokatą ir sakė sieksianti, kad tokia istorija nepasikartotų kitiems. Tokios bylos dar nėra matę net teisininkai, kuriuos stebina, kad tokią klaidą padarė žinomas ir didelę patirtį turintis medikas.

„Aštuonių savaičių vaisiaus dydis yra šešiolika milimetrų, o svoris apie vieną gramą. Tuo tarpu, aštuoniolikos savaičių mes jau turime apie šešiolika centimetrų ir apie 200 gramų. Toks didelis yra skirtumas ir visiškai nesuprantama, kas lėmė tokią milžinišką klaidą“, – teigė nukentėjusiosios advokatas Modestas Sriubas. 

Lietuvos Akušerių ginekologų draugijos vadovė Diana Ramašauskienė sako, kad aštuoniolikos savaičių nėštumo galima nepastebėti, jei moters svoris – didelis, per stora pilvo sienelė, yra darinių pilvo ertmėje ar gimdoje. Bet dažniausia, pridūrė ji, turėtų pastebėti.

Vis dėlto, medicinoje netikslių vaisiaus amžiaus nustatymo atvejų pasitaiko, bet tokie atvejai itin reti ir išimtiniai. „Nėštumo paklaida gali būti iki septynių dienų. Antrą nėštumo trečdalį – iki 20 savaitės, viduriniškai gali būti iki dešimt dienų. Kai nėštumas yra daugiau nei 20 savaitė, paklaida gali siekti net iki trijų savaičių, nes atsiranda skirtingos vaisiaus augimo galimybės“, – detalizavo ji.

Lietuvoje moteriai pageidaujant nėštumą leidžiama nutraukti iki dvylikos savaičių. O didesnį nei dvylikos savaičių nėštumą leidžiama nutraukti tik, kai gresia pavojus moters sveikatai ir gyvybei.

Teisė į mokslo pažangą?

Seimo valdančiosios daugumos atstovai – Laisvės frakcija – kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su prašymu įteisinti Lietuvoje medikamentinį abortą. Šios iniciatyvos vėliavnešė frakcijos atstovė Morgana Danielė žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra mokslo pažanga ir Lietuvos moterys turi turėti teisę ja pasinaudoti. "Jau 30 metų Lietuvos moterims nesuteikiama galimybė rinktis medikamentinį nėštumo nutraukimą, priverčiant rinktis gerokai pavojingesnes chirurgines vaisiaus pašalinimo procedūras, nors medikamentinio nėštumo nutraukimo galimybė jau seniai suteikiama daugumos ES šalių pilietėms, – pranešime teigė Seimo narė. – Būtent todėl Seimo Laikinosios vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės nariai ir Laisvės partijos frakcijos nariai savo kreipimaisis paragino SAM žengti svarbų žingsnį įregistruojant šiai procedūrai reikalingo medikamento – mifepristono – vartojimą ir patvirtinant medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūros tvarką."

Dabar internete moterys gali tiek mifepristono, tiek misoprostolio nelegaliai nusipirkti, ir tuos vaistus vartoja be jokių gydytojo konsultacijų.

M.Danielė tvirtino, kad, lyginant su chirurginiu abortu, persileidimą išprovokuojantis mifepristonas kelia daug mažesnę riziką moteriai, jis įteisintas daugelyje pasaulio šalių, o nuo 2005 m. įtrauktas ir į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būtinųjų vaistų sąrašą. "Tai raginimas SAM užtikrinti moterims teisę naudotis mokslo pažangos laimėjimais ir išvengti nereikalingų chirurginių intervencijų", – teigė Seimo narė.

Užfiksuota ir mirčių

Vis dėlto kai kurie Seimo opozicijos atstovai įsitikinę, kad, įteisinus medikamentinį abortą, į Lietuvą bus įsileistas Trojos arklys. Bene aktyviausiai prieš šį nėštumo nutraukimo būdą pasisako "valstietė" Agnė Širinskienė, neskubėti ragina ir jos partijos kolega Aurelijus Veryga.

"Vieno vaistinio preparato reklama liberalų politikų lūpose atrodo neįtikėtinai patraukliai: nėštumas nutraukiamas pigiau, saugiau ir patogiau. Ar tikrai? JAV vaistų ir maisto administracija (FDA) savo svetainėje skelbia apie 24 moterų mirtis, šimtus nukraujavimo, kai teko perpilti kraują, atvejų ir infekcijas, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Širinskienė. – Suomijos e.sveikatos sistemoje saugomus šešerių metų duomenis vertinę prof. Niinimaki su kolegomis publikacijose pastebi, kad medikamentinis abortas keturis kartus dažniau baigdavosi nepageidaujamais reiškiniais nei chirurginis (medikamentinio aborto atveju nepageidaujamų reiškinių buvo 20 proc. visų medikamentinio nėštumo nutraukimo atvejų, chirurginio – 5,6 proc.). Stiprus kraujavimas: medikamentinio aborto atveju – 15,6, chirurginio – 2,1 proc., nevisiškai atliktas nėštumo nutraukimas: medikamentinio aborto atveju – 6,7 proc., chirurginio –1,6 proc."

A.Širinskienė priminė, kad, nevisiškai įvykus medikamentiniam abortui, tenka atlikti chirurginį. "Taigi, ta pati moteris iš esmės vietoj vienos patiria dvi intervencijas", – pasak A.Širinskienės, kitų tyrimų duomenimis, chirurgines intervencijas po medikamentinio aborto tenka daryti net daugiau kaip 18 proc. moterų. Opozicijos atstovė teigė, kad "tokie projektai, jeigu jie praeis Seime, be jokių abejonių, turės ir labai liūdnų pasekmių".

Feisbuke Seimo narė pasidalijo ir aštuoniolikmetės amerikietės Holly Patterson nuotrauka. Pasak opozicijos atstovės, ši mergina tapo simboliu moterų, "kurios nukentėjo nuo to "paprastesnio", "pigesnio" ir "patogesnio" nėštumo nutraukimo". Kaip skelbiama JAV Pacientų saugumo judėjimo internete svetainėje, ši mergina mirė 2003 m. nuo toksinio šoko sindromo po medikamentinio aborto. Konsultuodamasi su ginekologais, nėštumui nutraukti ji išgėrė dviejų pavadinimų vaistus. Klinikoje prižiūrint gydytojai – mifepristono (vaisto, kurį siekiama įteisinti Lietuvoje), o kitą dieną namuose – misoprostolio. Kelis kartus kreipusis į gydytojus dėl nesiliaujančio kraujavimo, spazmų, labai stiprių skausmų ir vėmimo, mergina po savaitės ligoninėje mirė.

Agnė Širinskienė: vieno vaistinio preparato reklama liberalų politikų lūpose atrodo neįtikėtinai patraukliai: nėštumas nutraukiamas pigiau, saugiau ir patogiau. Ar tikrai? V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Neregistruotas vaistinis preparatas

Santaros klinikų gydytojas ginekologas medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas siekį įteisinti medikamentinį abortą vertina kaip teigiamą dalyką. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje vaistai pasitelkiami tik tuo atveju, kai nėštumas nutrūksta dar moters gimdoje. "Tais atvejais, kai nėštumas nutrūkęs, taikoma kita schema – naudojamas tik misoprostolis. Tada gydytojas gali išrašyti gimdymą skatinančio misoprostolio vardinį receptą. Tačiau, norint medikamentiškai nutraukti nėštumą, vien tik misoprostolio neužtenka, reikia ir mifepristono, kuris Lietuvoje neįteisintas, neįregistruotas, – aiškino gydytojas. – Mifepristonas blokuoja hormono progesterono, palaikančio ankstyvąjį nėštumą, receptorius. Tuomet nėštuminiai audiniai atsisluoksniuoja nuo gimdos sienelės, o po vienos arba dviejų parų paskiriama misoprostolio. Jį išgėrus suminkštėja gimdos kaklelis, jo kanalas prasiplečia ir prasideda gimdos susitraukimai – sužadinamas gimdymas."

V.Klimo žodžiais, medikamentinis abortas taikant minėtus du vaistinius preparatus gali būti taikomas iki 70 nėštumo dienų. Mediko teigimu, jei mifepristonas būtų įteisintas, jis turėtų būti parduodamas tik su gydytojo receptu. "Tiesa, dabar internete moterys gali tiek mifepristono, tiek misoprostolio nelegaliai nusipirkti – ir tuos vaistus vartoja be jokių gydytojo konsultacijų, taip kartais sukeldamos pavojų savo sveikatai. Tačiau įprasta tvarka užsienio šalyse, kur šie vaistai įregistruoti, yra tokia, kad, prieš išrašant vaistus, gydytojas įvertina moters būklę. Nes yra tam tikrų ligų, nors jos ir nedažnos, kuriomis sergant, arba tam tikrus medikamentus vartojant šis metodas netinka. Taip pat įvertinamas nėštumo laikas tam, kad būtų nustatyta, ar šis metodas gali būti taikomas, ir nustatoma, ar nėštumas nėra negimdinis", – aiškino gydytojas.

Jo žodžiais, pirmoji tabletė paprastai išgeriama gydytojo kabinete arba išrašomas receptas mifepristonui įsigyti. O antrąjį vaistą – misoprostolį – moteris be gydytojų priežiūros išgeria po paros ar dviejų. Medikų teigimu, persileidimas paprastai prasideda praėjus kelioms valandoms nuo misoprostolio pavartojimo ir nėštumas paprastai nutrūksta per vieną dvi paras.

Po trijų savaičių moteriai rekomenduojama pasidaryti nėštumo testą, kad būtų įsitikinta, jog nėštumas tikrai nutrūkęs. V.Klimo teigimu, jei moteris jaučiasi gerai, antrojo vizito pas ginekologą net neprireikia. "Dabar, per pandemiją, receptai minėtiems vaistams JAV išrašomi ir nuotoliniu būdu. Vertinama, kad neplanuoto nėštumo rizika yra žymiai didesnė nei vartoti medikamentiškai nėštumui nutraukti skirtus vaistus  be ginekologo apžiūros", – teigė pašnekovas.

Mažesnė komplikacijų rizika

Yra tam tikrų būklių, kai medikamentinis nėštumo nutraukimas negali būti taikomas. Tai – kraujo krešumo sutrikimai, mažakraujystė, kai kurios kitos ligos.

V.Klimas patvirtino Laisvės frakcijos teiginius, kad medikamentinio nėštumo nutraukimo komplikacijų rizika mažesnė nei chirurginio: "Nereikia chirurginės operacijos, nereikia narkozės – nėra su tuo susijusių komplikacijų rizikos. Tačiau kai nėštumas nutraukiamas  chirurgiškai – jeigu viskas gerai, moteris pakraujavo, ir kitą dieną ji palyginti normaliai jaučiasi. O nutraukiant nėštumą medikamentais gimdos susitraukimai, didesnis kraujavimas tęsiasi parą ar dvi, o mažesnis kraujavimas, kol išsivalo gimda, gali tęstis ir ilgiau – ir savaitę, ir dvi." Gydytojo teigimu, dažniausiai tai nesukelia sveikatai kenkiančių komplikacijų.

Paprašytas pakomentuoti A.Širinskienės teiginius, kad medikamentais nutraukus nėštumą JAV būta ir moterų mirčių, ir šimtai nukraujavimo, kai teko perpilti kraują, atvejų, ir infekcijų, V.Klimas atsakė: "Moterims ir iki nepageidaujamo nėštumo būna kraujo krešumo sutrikimų, kurie ne visada diagnozuojami, būna infekcijų, kurias nelengva nustatyti ir kurios gali išryškėti po nėštumo nutraukimo, gali padidėti krešulių susidarymo rizika. Tačiau toms moterims, jei jos nebūtų nutraukusios nėštumo, būtų buvusi daug kartų didesnė rizika toms pačioms komplikacijoms įvykti. Tačiau tai nereiškia, kad medikamentinis abortas padidina riziką numirti."

Gydytojo žiniomis, JAV daugeliu atvejų ankstyvam nėštumui nutraukti naudojamas būtent medikamentinis abortas. "Skaičiuojama, kad JAV kasmet nutraukiami keli milijonai nėštumų. Per tuos kelis milijonus moterų, kurios mediciniškai nutraukė nėštumą, žinoma, atsiras tokių, kurioms kilo komplikacijų, tačiau apskritai nėštumo nutraukimas sukelia žymiai mažesnę riziką sveikatai nei pats nėštumas. PSO skaičiuoja, kad kasmet dėl su nėštumu susijusių priežasčių pasaulyje miršta maždaug 500–600 tūkst. moterų. Vadinasi, jei laiku ir kvalifikuotai šioms moterims būtų nutrauktas nėštumas, jos būtų gyvos", – įsitikinęs gydytojas.

Mirtino nukraujavimo atvejai

V.Klimas skeptiškai vertino ir A.Širinskienės pateiktus duomenis, kad medikamentinis abortas net keturis kartus dažniau baigdavosi nepageidaujamais reiškiniais nei chirurginis. "Kažkodėl tokie duomenys prieinami tik A.Širinskienei. Aš tuo dalyku domiuosi, tačiau man tai nežinoma. Apskritai, pas mus nėštumo nutraukimas yra ne medicininė, o ideologinė problema", – teigė V.Klimas.

Tačiau jis sutiko, kad medikamentinio aborto atveju stiprus kraujavimas pasitaiko kur kas dažniau nei chirurginio. "Juk įvyksta vaistų sukeltas labai ankstyvas gimdymas. Tačiau tas kraujavimas nepavojingas nei sveikatai, nei gyvybei – jis paprastai baigiasi per keliolika valandų."

Gydytojas pripažino, kad, taikant mifepristono ir misoprostolo derinį ankstyvam nėštumui nutraukti, yra buvę ir mirtino nukraujavimo atvejų. "Yra tam tikrų būklių, kai medikamentinis nėštumo nutraukimas negali būti taikomas. Tai – kraujo krešumo sutrikimai, mažakraujystė, kai kurios kitos ligos. Į tai reikia atsižvelgti ir šio nėštumo nutraukimo metodo netaikyti. Tačiau, kaip jau minėjau, jei tokia moteris toliau lauktųsi, mirties rizika jai būtų daug kartų didesnė nei dėl aborto", – tikino V.Klimas.

Abejonių jam kėlė ir teiginiai, esą medikamentinio aborto atveju neretai prireikia ir chirurginio nėštumo nutraukimo. "Remiantis moksline metodika, yra apskaičiuota, kad vartojant paskirtus medikamentus nėštumas sėkmingai nutraukiamas 99,4–99,6 proc. Vadinasi, tik 0,6–0,4 proc. atvejų įvyksta kažkokių komplikacijų, kai gali reikėti pritaikyti ir chirurginį nėštumo nutraukimą", – gydytojo žodžiais, nėštumą nutraukiant medikamentais, jis dažniausiai nenutrūksta tada, kai moteris kažką ne taip padaro.

Viešumoje nuskambėjusius teiginius, kad chirurgines intervencijas tenka daryti daugiau kaip 18 proc. moterų po medikamentinio aborto, V.Klimas vadino visiškai nepagrįstais. "A.Širinskienės ir kitų prolaifiškai nusiteikusių atstovų teiginiai nepagrįsti mediciniškai. Aš remiuosi PSO ir kitų rimtų medicininių organizacijų atliktais tyrimais, to nepasakyčiau apie prolaifiškus kalbėtojus (tai žmonės, visais atvejais pasisakantys už vaisiaus išsaugojimą, – red. past.), – sakė akušeris ginekologas. – Gerbiu Seimo narę A.Širinskienę, bet ji kišasi į tai, kas nėra jos sritis. Ji apsigynė teologijos disertaciją, o aš – medicinos. Ir šioje srityje žinau tikrai kur kas daugiau nei A.Širinskienė."

Atsargumas: iki įteisinant medikamentinį abortą, kritikai ragina sukurti pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai sistemą, garantuoti psichologo konsultacijas prieš priimant sprendimą ir palikti laiko persigalvoti. Freepik.com nuotr.

Pagalba neįteisinta

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas A.Veryga ragina neskubėti įteisinti Lietuvoje medikamentinį abortą. "Tai ne tik medikamento, vaisto klausimas. Čia susikerta tam tikri biologiniai, ideologiniai, vertybiniai dalykai. Aš nesu nei labai už, nei labai prieš medikamentinį abortą, bet esu prieš tai, kad jis būtų įteisintas dabar, nesutvarkius pagalbos moteriai, patiriančiai krizinį nėštumą, sistemos, – pasak A.Verygos, jam toks skubėjimas nepriimtinas. – Mes turėtume sudaryti sąlygas moteriai sulaukti psichologinės pagalbos, palikti laiko pagalvoti, apsvarstyti tą veiksmą, o ne piršti metodą, kuris leistų maksimaliai greitai, karšta galva nėštumą nutraukti."

Seimo opozicijos atstovo žodžiais, labiausiai gaila, kai toks sprendimas priimamas neapgalvotai, dėl spaudimo, patiriamo iš sutuoktinio ar partnerio, išgirstant, kad moteris bus palikta viena, turės viena auginti vaikus. "Moteris išsigąsta, ir man labai gaila, kad stengiamasi ne padėti tokioms moterims, o sudaryti didesnę ar greitesnę galimybę nutraukti nėštumą. Kai strimgalviais lekiama sukurti geresnes sąlygas nėštumui nutraukti, bet nesistengiama padėti moterims, aš nesutinku", – savo poziciją aiškino buvęs ministras.

Psichologai pastebi, kad moterys ne kartą persvarsto kažkada priimtą sprendimą nutraukti nėštumą, nemažai jų gailisi tai padariusios. Todėl, anot A.Verygos, svarbu suteikti psichologo konsultacijas dar prieš priimant sprendimą nutraukti nėštumą, kai tą sprendimą dar galima pakeisti. "Svarstydami kažkokį būdą, kad ir koks jis geras ar negeras būtų, pirmiausia turėtume pasirūpinti pagalba toms moterims. Juk taip ir nebaigta sukurti pagalbos krizinį nėštumą patiriančioms moterims sistema. Gaila, kad nepavyko įteisinti privalomos psichologo konsultacijos prieš priimant sprendimą darytis abortą, taip pat, kad nutarusiai darytis abortą moteriai būtų paliekamos kelios dienos persigalvoti", – apgailestavo politikas.

Pasak A.Verygos, tam buvo sukurta ir darbo grupė, bet, prasidėjus pandemijai, daugiausia dėmesio skirta kitoms problemoms spręsti, o šios sistemos nespėta sukurti ir įteisinti.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, pinigų nėštumo nutraukimui iš draugo išsireikalavusi moteris tuo metu net nebuvo nėščia.

Moteris pernai vasarą pranešė savo draugui, kad laukiasi nuo jo vaiko ir pareikalavo 500 eurų abortui.

Vyras pinigus jai pervedė, tačiau moteris nesutiko, kad jis ją palydėtų pas gydytoją ir pasipiktino, kai vyras jos paprašė pateikti procedūrą patvirtinančius medicininius dokumentus.

Įtaręs, kad gali būti apgautas, vyras kreipėsi į policiją, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Pasak prokuratūros, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu panevėžietė savo kaltę neigė. Ji tvirtino vasarą pajutusi pirmus nėštumo požymius.

Nors nėštumo testas tiksliai nepatvirtino, kad ji laukiasi, moteris ėmė reikalauti iš draugo pinigų nėštumo nutraukimui.

Tik gerokai vėliau, pernai lapkritį, jai iš tiesų buvo atliktas nėštumo nutraukimas, už kurį ji sumokėjo 140 eurų.

Procedūrą atlikęs gydytojas patvirtino lapkritį nutraukęs moters nėštumą, tačiau teigė, kad moteris nėščia buvo tik 6-7 savaites, tad vasarą dar negalėjo žinoti, jog gali susilaukti kūdikio.

Jis taip pat pažymėjo, kad jei moteris būtų pastojusi liepą, lapkritį jau nebūtų galima atlikti nėštumo nutraukimo.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės Linos Lomonienės teigimu, apgaulę padėjo išaiškinti nukentėjusio vyro apdairumas. Jis išsaugojo buvusios draugės SMS žinutes, nesutiko įdėti grynųjų pinigų į jos namų pašto dėžutę, kaip moteris reikalavo, bet pervedė banko pavedimu, nurodydamas konkrečią paskirtį.

Teismo sprendimu moteris taip pat įpareigota padengti 150 eurų nukentėjusiojo advokato išlaidas ir grąžinti jai sumokėtus 500 eurų.

„Akivaizdu, kad krizės sprendimo būdai reikalauja ne pavienių veiksmų, o visuomeninių ir institucinių pastangų sutelkimo. Būtina sukurti prevencinę sistemą: tinkamą etinį kontekstą, aktyviai plėtoti medicininių, psichologinių, finansinių, socialinių, teisinių paslaugų tinklą, suteikiantį stabilias atramas moteriai, vyrui ir šeimai. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairiapusių įžvalgų, tad tegul visi XXI a. keliai ir mūsų diskusijos veda žmogų į žmoniškumą“, – sakė D. Nausėdienė.

Konferencija, kurią organizavo Laisvos visuomenės institutas, vyko Prezidentūros kolonų salėje, jos tikslas buvo analizuoti socialines, medicinines ir teisines prielaidas, padedančias valstybei užtikrinti pagalbą moterims, kurios pateko į krizinę situaciją.

Ką pasako ir ko nepasako statistika?

Per 2019 metus Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai. 3196 – dirbtiniai. Ir nors oficialioji statistika rodo dirbtinių abortų mažėjimą, tikėtina, kad per metus galimybės gimti netenka didesnis kūdikių skaičius, nei pateikia oficialioji statistika.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė kalbėdama apie statistinius duomenis sakė, kad nuo 2019 metų nėštumo nutraukimų duomenys skaičiuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, pridedant duomenis iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios neįveda duomenų į šią informacinę sistemą, bet pateikia savo duomenis pagal metinę ataskaitą Nr.1-PR.

„Informacinė sistema SVEIDRA turi tiek trūkumų, tiek privalumų. Dėka duomenų, kurie yra įvedami į šią sistemą, galima žymiai tikslesnė diagnozė, aborto atlikimo būdas, komplikacijos, tikslesnis moters amžius bei gyvenamoji vieta, galimybė atskirti ne Lietuvos gyventojas. Bet SVEIDRA turi ir trūkumų, joje nerasite detalios aborto priežasties, kodėl moteris atliko nėštumo nutraukimą, nėra informacijos apie buvusius abortus ir turimus vaikus. Dalis privačių įstaigų savo duomenų neįveda arba įveda nepilnai, todėl statistika neatspindi tikrų skaičių“, – sakė Rita Gaidelytė.

Lauktas palengvėjimas neatėjo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatos psichologijos katedros doc. dr. Giedrė Širvinskienė sako, kad nėštumo, gimdymo ir motinystės tema jai artima tiek kaip mokslininkei, tiek kaip praktikuojančiai psichologei. „Konsultuodama moteris matau jų išgyvenamas asmenines ir santykių krizes, kai tėvai ar mylimieji spaudžia moterį daryti abortą. Tos, kurios pasidavė spaudimui, pripažįsta, kad abortas taip ir neatnešė laukto palengvėjimo, bet paliko didelę tuštumą ir nenusakomą sielvartą“, – prieš konferenciją kalbėjo doc. dr. Giedrė Širvinskienė.

Pasekmės yra neprognozuojamos nei laiko atžvilgiu, nei kokiu būdu jos pasireikš – depresija, savigrauža ar nevaisingumu.

Psichologės nuomone, labai neteisinga, kai niekas iš specialistų nėra įpareigotas suteikti informacijos apie galimą pagalbą. „Specialistas net ir norėdamas, negali to padaryti, nes nėra valstybiniu mastu išvystytos krizinio nėštumo pagalbos sistemos, o tik pavienės nevyriausybinės iniciatyvos. Valstybė turėtų užtikrinti teisę moterims ir jų šeimų nariams į kompleksinę pagalbą krizinio nėštumo bei perinatalinių netekčių atvejais. Būtina organizuoti motinystės sveikatos priežiūrą taip, kad būtų laiku pastebėti krizinio nėštumo atvejai, o moterys nukreipiamos reikalingai pagalbai“, – sakė doc. dr. G. Širvinskienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Medicinos fakulteto, Akušerijos ir ginekologijos katedros profesorė Dalia Regina Railaitė, savo pranešime pabrėžė, kad normalaus nėštumo nutraukimas yra ne gydymo priemonė, bet potencialių medicininių komplikacijų priežastis, kurias sukelia chirurginė intervencija, stresas bei visada, tokias intervencijas lydinti, psichologinė trauma.

„Pasekmės yra neprognozuojamos nei laiko atžvilgiu, nei kokiu būdu jos pasireikš – depresija, savigrauža ar nevaisingumu. Dažniausiai moterys nutraukia nėštumą ne todėl, kad turi tokią pasirinkimo teisę, bet todėl, kad išgyvena baimę, palaikymo stoką, sunkias ekonomines sąlygas ar tiesiog pritrūksta pasitikėjimo savimi, tada joms atrodo, jog vienintelis pasirinkimas gali būti tik abortas“, – sakė profesorė Dalia Regina Railaitė.

Jautrus pasirinkimo klausimas

Krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, valstybė kompleksinės pagalbos pasiūlyti negali, tačiau šioje srityje aktyviai veikiančios visuomeninės iniciatyvos ir nevyriausybinės organizacijos daro viską, kad situacija keistųsi.

„Konsultuodami moteris, kurios nutraukė nėštumą, pastebime, kad ši patirtis ypač žaloja moteris, sukelia daug skausmo ne tik joms, bet ir jų artimiesiems, todėl siekiame, kad visos moterys, svarstančios apie nėštumo nutraukimą, gautų savalaikę psichologinę pagalbą. Būtų naudinga, jei gydytojai ar kiti medicinos darbuotojai privalomai teiktų reikiamą informaciją apie pagalbos galimybes ir nukreiptų moteris pas joms padėti galinčius specialistus“, – prieš konferenciją kalbinta, sakė Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė, primindama, kad jų centras nemokamai pagalbą teikia moterims, vyrams, šeimoms ar poroms, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę.

„Įveikusios krizinę situaciją, moterys sugrįžta padėkoti. Jos dėkoja už tai, kad toks centras apskritai egzistuoja, kad kritinėje gyvenimo situacijoje neliko vienos. Moterys išgyvena dėkingumą ir sau, kad išdrįso kreiptis pagalbos ir nepadarė to, dėl ko vėliau būtų reikėję gailėtis“, – sakė Krizinio nėštumo centro konsultantė Rūta Trumpickienė.

Apie ypatingą žodžio galią bei palydėjimo svarbą konferencijoje kalbėjo ir Sandra, kuri atstovavo balsą tų, kuriems šiandien gimimo liudijimas galėjo būti ir neišduotas.

„Kada sprendžiasi kažkieno likimas, išvysti šį pasaulį ar ne, ypatingai svarbus yra palaikymas. Kartais reikia tiek nedaug, kad galėtum atnešti kardinalių pokyčių į kito žmogaus gyvenimą. Mano atveju, pakako tik keleto palaikančių sakinių mano mamai. Ir nors nepažįstu šio žmogaus, esu jam be galo dėkinga, kad mano mama pakeitė savo sprendimą ir šiandien esu čia. Vertinu galimybę būti. Tad kiekvienas esame pašauktas nelikti abejingu. Išdrįskime apsidairyti aplink, pakalbinti kitą, nepraeiti pro šalį tada, kai jaučiam, kad žmogui yra sunku. Mano atsakymas į hamletišką klausimą „būti ar nebūti?“ būtų, kiekviena gyvybė yra verta būti,“ –savo gyvenimo liudijimu jautriai dalinosi Sandra.

Nėštumo nutraukimas nėra šeimos planavimo priemonė

1994 metų rugsėjo mėnesį Kaire vykusioje JTO Tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje buvo priimtas strateginis veiksmų planas skirtas tarptautiniu lygiu formuoti politiką kaip siekti žmogaus gerovės ir sveikatos.

Konferencijoje buvo susitarta dėl kelių bazinių tikslų, kad turi būti siekiama užtikrinti visuotinį pradinį švietimą, sumažinti naujagimių ir vaikų mirštamumą, sumažinti gimdyvių mirtingumą, užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, įskaitant konsultavimą šeimos planavimo klausimais, tinkamą priežiūrą nėštumo metu, saugų gimdymą ir pogimdyvinę priežiūrą, gydymą nuo nevaisingumo, abortų mažinimą, pareigą kovoti su lytiniu keliu plintančioms ligomis, pareigą teikti konsultavimo paslaugas ir ugdyti lytiškumo srityje, įskaitant ir atsakingą tėvystę.

Nei vienai motinai niekada nereikėtų jausti, kad ji yra viena ir be vilties. Nei vienam vaikui niekada neturėtų būti draudžiama gyventi dėl amžiaus, ūgio, vietovės ar priklausomumo.

Kairo konferencijoje dalyvavo ir Lietuva, kuri pasirašė galutinį dokumentą, tokiu būdu prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje. „Tarptautiniu lygiu sutariama, kad valstybės įsipareigojo nelaikyti abortų šeimos planavimo priemone bei mažinti abortų skaičių. O būdai, kaip tai daryti, priklauso nuo individualaus šalies pasirinkimo. Specialistų nuomonės, kokios priemonės yra geriausios, išsiskiria ir tai natūralu, nes tai lemia skirtinga pasaulėžiūra, be to galimos ir skirtingos prieigos“, – prieš konferenciją sakė Ramūnas Aušrotas.

Būtina ilgalaikė nacionalinė strategija

Žmogaus gyvybės iki gimimo apsaugos reguliavimas Lietuvoje prieštaringas ir nepakankamas, juntama teisinių garantijų jo motinai ir tėvui stoka, todėl reikėtų tobulinti įstatymus bei poįstatyminius teisės aktus. Norint spręsti problemą iš esmės, būtina, kad valdžios institucijos turėtų ilgalaikę strategiją ir veiksmų programą, galbūt nacionalinę krizinio nėštumo pagalbos sistemą, pagal kurią valstybėje būtų puoselėjama pagarba gyvybei nuo jos prasidėjimo ir suteikiama visa reikalinga pagalba jos laukiančiai šeimai.

„Labai svarbu žinoti, kad nei Kairo konferencija, nei jos veiksmų planas, nei vėlesni JTO įsteigto Tautų vystymosi fondo nutarimai nereikalauja iš valstybių narių garantuoti teisę į abortą ar jį skatinti kaip šeimos planavimo priemonę. Tai yra individualus kiekvienos šalies apsisprendimas“, – sakė Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas R. Aušrotas.

Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertui pritarė ir nevyriausybinės Alliance Defending Freedom advokatė Lois McLatchie teigdama, kad nėra žmogaus teisės į abortą, yra žmogaus teisė į gyvybę. „Nei vienai motinai niekada nereikėtų jausti, kad ji yra viena ir be vilties. Nei vienam vaikui niekada neturėtų būti draudžiama gyventi dėl amžiaus, ūgio, vietovės ar priklausomumo. Mes galime sukurti visuomenę, kuri su kiekvienu asmeniu, susijusiu su nėštumu, elgiasi pagarbiai. Kartu mes galime padaryti daugiau gero abiem: ir vaikui, ir motinai,“ – besibaigiant konferencijai, jos dalyvius ragino advokatė L. McLatchie.

Laisvos visuomenės institutas jau ne pirmus metus organizuoja pilietinę akciją „Renkuosi gyvybę“, kuri yra viena iš „Kiekviena nauja gyvybė yra svarbi“ iniciatyvų, skirtų apsaugoti gyvybę nuo jos pradėjimo momento. Šių metų praktinė mokslinė konferencija „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje: galimybės ir problemos“ yra viena iš „Renkuosi gyvybę“ iniciatyvų, kuria norima priminti, kad kiekvienas pradėtas žmogus turi teisę gimti, gyventi ir sulaukti žmogaus orumą atitinkančios medicininės pagalbos. Šiais metais prie Laisvos visuomenės instituto gyvybės iniciatyvų prisijungė Krizinio nėštumo centras, Ateitininkų medicinos studentų korporacija „Gaja“, Studentai ateitininkai, Kolumbo riteriai, Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras ir kiti.

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetų, Laisvos visuomenės instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto, Alliance Defending Freedom International nevyriausybinės organizacijos, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro.

Laisvos visuomenės institutas buvo įkurtas 2013 metais, pilietine iniciatyva, tai pelno nesiekianti, nevyriausybinė organizacija, kurios misija – informuoti ir telkti visuomenę bei dalyvauti teisėkūros procese, puoselėjant pamatinius bendrojo gėrio elementus.

„Jeigu yra tokios aplinkybės, kad poliklinikos apsisprendžia tam tikrų paslaugų neteikti, šiuo atveju, nėštumo nutraukimo paslaugų, tai vis tiktai gali, matyt, pasitarnauti kaip tokia situacija, kuri galėtų paskatinti šeimas ar moteris pakartotinai pasitarti su medikais, pasitarti su psichologais ir gal tai būtų tinkamas momentas persvarstyti tokį apsisprendimą, apsisprendžiant to nėštumo nenutraukti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

„Aišku, tai yra jūsų sprendimas, bet, bet kokiu atveju, matyt, tai yra vertinama ne kaip būtinoji medicininė pagalba“, – pridūrė jis.

Vis dėlto A. Verygos patarėja vėliau patikslino, kad šios paslaugos ir toliau teikiamos įstaigose, teikiančiose ginekologijos stacionarines paslaugas.

„Karantino laikotarpiu abortai priskiriami prie tų stacionarinių procedūrų, kurias tenka atlikti ir dėl medicininių indikacijų ir jų atlikimas sąlygotas riboto termino. Kaip ir įprastai, jas teikia gydymo įstaigos, teikiančios ginekologijos stacionarines paslaugas“, – ministerijos atsiųstame komentare sako ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, svarbu įvertinti, ar nėštumo nutraukimas tikrai yra vienintelė galima išeitis, tačiau pabrėžia, jog „tai jokiais būdais nėra draudimas ar bandymas prisidengiant karantinu neleisti moterims pasirinkti“.

Karantino metu apribotas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, teikiamos tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, atšaukiamos planinės konsultacijos ir nevykdoma pacientų registracija.

Teismas spręs dėl Luizianos valstijos įstatymo, reikalaujančio, kad abortus atliekantiems medikams būtų užtikrinta pacienčių priėmimo teisė ligoninėje, esančioje ne didesniu nei 30 mylių (48 km) atstumu nuo vietos, kur atliekamas nėštumo nutraukimas.    

Abortus palaikančios grupės tvirtina, kad šis įstatymas smarkiai suvaržys moterų galimybes nutraukti nėštumą, be to, bus priverstos užsidaryti dvi iš trijų šioje pietinėje valstijoje tebeveikiančių abortų klinikų.   

Byla „June Medical Services v. Russo“ bus pirmasis tokį emocinį krūvį turintis klausimas, kurio imsis Aukščiausiasis Teismas nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į šią devynių teisėjų instituciją paskyrė du konservatyvių pažiūrų teisėjus – Neilą Gorsuchą (Nilą Gorsačą) ir Brettą Kavanaugh (Bretą Kavaną).    

Jų paskyrimas suteikė impulsą abortų priešininkų judėjimą vadinamosiose Biblijos juostos valstijose šalies pietuose, kur itin giliai įsišaknijęs nusistatymas prieš dirbtinį nėštumo nutraukimą, o kelios valstijos priėmė griežtus įstatymus, suvaržiusius abortų praktiką.

Alabamoje buvo uždrausta nutraukti nėštumą netgi tais atvejais, kai pastojama po išžaginimo. 

Šį ir daugumą panašių įstatymų panaikino žemesnės instancijos teismai, tačiau abortų priešininkai viliasi, kad šio klausimo imsis Aukščiausiasis Teismas. Jie siekia, kad būtų peržiūrėta 1973 metais byloje „Roe v. Wade“ Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis, faktiškai legalizavusi dirbtinį nėštumo nutraukimą.      

„Ši byla reikšminga, nes ginčijamas įstatymas yra daugiau ar mažiau identiškas teisės aktui, kurį Teismas panaikino 2016 metais“, – sakė Floridos valstijos universiteto teisės profesorė Mary Ziegler (Meri Zigler).  

„Teismo sudėties pasikeitimas? Ar tai pakankama priežastis bylai peržiūrėti?“ – klausė M. Ziegler, parašiusi knygą „Beyond Abortion: Roe v Wade and the Battle for Privacy“.

Teisės profesorė sakė, kad nutartis Luizianos byloje „gali pateikti tam tikrų užuominų, kaip Teismas galėtų vertinti kitus precedentus, įskaitant „Roe v. Wade“.  

D. Trumpas, daugelį metų vadinęs save „pasirinkimo visais atvejais“ šalininku, pastaraisiais metais tapo uoliu abortų priešininku, siekdamas palenkti į savo pusę krikščionis evangelikus, kurių paramos jam labai reikės per lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.  

„Saugoma moterų sveikata“

Nutartis šioje byloje turėtų būti paskelbta birželį, likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kuriuose D. Trumpas sieks antros kadencijos. 

D. Trumpo administracija, taip pat daugiau kaip 200 Kongreso narių respublikonų, byloje palaiko Luizianos valdžią. Anot šių įstatymų leidėjų, ši byla iliustruoja „Roe v Wade“ bylos nutartimi įtvirtintos „teisės į abortą“ neveiksmingumą ir kelia klausimų, ar ta nutartis neturėtų būti peržiūrėta ir panaikinta.     

„Tai, mano draugai, saugo moteris Luizianoje“, – sakė valstijos senatorė Katrina Jackson (Katrina Džekson), viena to teisės akto iniciatorių.

„Jūsų gydytojas... gali tučtuojau paskambinti į ligoninę, kad jus ten priimtų“, – sakė jis. 

Teisės į nėštumo nutraukimą šalininkai sako, kad šio įstatymo Luizianoje ir kitose valstijose priimtų panašių teisės aktų, kuriais buvo suvaržyta abortų praktika, svarbiausias tikslas yra visiškas abortų uždraudimas.     

„Luiziana atvirai nepaiso vos prieš trejus metus Aukščiausiojo Teismo paskelbtos nutarties, kuria identiškas Teksaso valstijos priimtas įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai“, – sakė Reprodukcinių teisių centro vadovė Nancy Northup (Nensi Nortap). 

„Viliamės, kad Teismas vadovausis savo sukurtu precedentu“, – pridūrė ji.

Tačiau Luiziana, kur kasmet atliekama apie 10 tūkst. abortų, tvirtina, kad šio įstatymo reikia dėl moterų sveikatos apsaugos. 

„Abortas susijęs su žinoma rimtų komplikacijų, dėl kurių gali būti reikalinga intervencija ligoninėje, rizika“, – rašoma valstijos bylos santraukoje, pateiktoje Teismui.

Be moterų sveikatos apsaugos, „priėmimo ligoninėje teisės įgijimo procesas leidžia patikrinti gydytojo kompetenciją“, rašoma dokumente.    

Prieš abortus kovojančios organizacijos „Amerikiečiai už gyvybę“ („Americans United for Life“, AUL) vadovė Catherine Glenn Foster (Ketrin Glen Foster) sakė: „Judame pirmyn su viltimi širdyse ir pasitikėdami mūsų teismais.“

Aukščiausiasis Teismas pernai vasarį penkiais balsais prieš keturis blokavo šio įstatymo taikymą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė. 

Teismo pirmininkas Johnas Robertsas (Džonas Robertsas) kartu su keturiais liberalių pažiūrų teisėjais pasisakė už laikiną įstatymo blokavimą. Šįkart jo balsas gali turėti lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui.