Tai jis išdėstė savo laiške, atsakydamas į URM kanclerės Ingos Černiuk raštą, kuriame reikalaudama paneigti diplomato praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Vilniuje pateiktą informaciją.

„(...) atsakingai pareiškiu, kad jokios melagingos informacijos aš neteikiau ir atitinkamai neturiu ką paneigti“, – teigiama ambasadoriaus laiške, kurį matė BNS.

Pasak jo, didžioji dalis to, ką reikalaujama paneigti, buvo ne faktų teigimas, o nuomonė.

E. Bajarūnas pakartojo ir toliau esąs įsitikinęs, kad Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje reprezentacinių lėšų biudžetas (25,2 tūkst. eurų) yra kuklus, palyginti su kitomis Lietuvos atstovybėmis užsienyje, bilietai ambasadoriui su žmona ir prezidentui Gitanui Nausėdai su sutuoktine į „Operos Fantomą“ ambasados kortele apmokėti per klaidą, ji laiku nepastebėta, lėšos grąžintos po keturių mėnesių, kai tik paaiškėjo nesusipratimas.

Diplomatas pabrėžė kategoriškai nesutinkąs su teiginiais, kad jis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir esą naudoja valstybės turtą ne tarnybos reikmėms.

„Tokie Jūsų teiginiai žeidžia ypatingai, kadangi Jums turėtų būti žinoma, kad net ambasadoriaus rezidenciją įrengiau savo asmeninėmis lėšomis, nors už šį įrengimą privalo mokėti valstybė. Taip pat neretai išlaidas, kurias patiriu vykdydamas ambasadoriaus pareigas, sumoku iš asmeninių lėšų, nes atstovavimas Lietuvai ir Lietuvos geras įvaizdis užsienyje visuomet buvo ir bus mano prioritetas“, – teigė jis.

Atsakydamas į priekaištus dėl žmonos statuso, E. Bajarūnas priminė, kad jo sutuoktinė Giedrė Žickytė-Bajarūnienė yra tarptautiniu mastu gerai žinoma režisierė, dalyvaudama renginiuose ir susitikimuose su įvairiais asmenimis ji prisideda prie Lietuvos įvaizdžio bei tarpvalstybinių ryšių gerinimo.

Ambasadorius taip pat nesutiko per spaudos konferenciją sakęs netiesą, jog nežinojo apie darbuotojų skundus dėl mobingo, vertimo dirbti viršvalandžius, grasinimų atleisti iš pareigų.

Anot jo, liepą per atostogas lankydamasis URM iš I. Černiuk jis išgirdo, kad ministerijos Darbo taryba galimai gavo skundą dėl darbo atmosferos ambasadoje, tačiau kanclerė pasakiusi, jog konkrečių skundo detalių nėra. Kuo konkrečiai skundžiasi darbuotojai, E. Bajarūno vėliau neinformavo nei kanclerė, nei ambasadoje lankęsi URM Generalinės inspekcijos pareigūnai.

Diplomatas pabrėžė iki šiol nežinąs jokių darbuotojų nusiskundimų detalių, niekada jo neprašyta pateikti paaiškinimų ar pozicijos dėl kokių nors veiksmų ar sprendimų.

Anot jo, kalbėdamas apie darbo organizavimą 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę jis turėjo galvoje save, ambasados darbuotojams šis principas netaikomas.

„Paaiškinu, jog tais atvejais, kai buvo reikalinga darbuotojų pagalba ne įprastomis darbo valandomis, su darbuotojais šis darbas būdavo iš anksto suderintas, o darbuotojams kompensuojama jiems priimtinu būdu Darbo kodekso nustatyta tvarka. Todėl mano išsakyti teiginiai nėra melagingi“, – nurodė E. Bajarūnas.

Lietuvos žiniasklaidai pranešus Generalinės inspekcijos tyrimo išvadas ir siūlymą spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai, diplomatas tvirtino buvęs priverstas sukviesti spaudos konferenciją.

„(...) man viešai buvo teikiami kaltinimai, o URM neteikė jokios informacijos bei nesudarė galimybės net pateikti savo paaiškinimų ir niekaip su manimi nebendradarbiavo. Dar daugiau, URM nelaukdama mano atsakymo, paviešino raštą spaudoje. Toks elgesys yra nesuderinamas su diplomatinės tarnybos esminiais principais ir parodo, jog URM iš tiesų siekia kitų tikslų, nei išspręsti situaciją bei padėti sureguliuoti atmosferą ambasadoje“, – teigė Lietuvos ambasadorius Londone.

Rašte ministerijai jis tvirtino, kad jį stebina ir glumina URM siekis „ne spręsti problemą (jeigu tokia yra) teisiniais būdais, o toliau ją viešinti, taip darant žalą tiek mano, ambasadoriaus, reputacijai, tiek ir URM bei visos valstybės reputacijai“.

E. Bajarūnas paragino URM „situaciją spręsti dialogo būdu, laikantis konfidencialumo, bendradarbiavimo, objektyvumo, betarpiškumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei teisės aktų reikalavimų“.

 Jis teigė turįs konkretų tolesnių veiksmų planą, kaip kuo skubiau užtikrinti normalų ambasados darbą, ir yra nusiteikęs bendradarbiauti.

Ambasadorius savo ruožtu pasiūlė atlikti tyrimą dėl galimo psichologinio smurto ambasadoje, mat jis pats neturįs galimybių tinkamai reaguoti į darbuotojų skundus nežinodamas konkrečios informacijos.

„Tokio tyrimo tikslas būtų įvertinti, ar toks smurtas buvo, ir, jeigu buvo, kokių konkrečių priemonių reikėtų imtis užkertant kelią konkrečioms situacijoms“, – tvirtino jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad už užsienio politiką atsakingos institucijos tarsis, ar kaltinimų dėl netinkamo elgesio sulaukęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje gali tęsti darbą.

Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su E. Bajarūnu, paprašė jo grįžti į Londoną ir tęsti darbą, ir nurodo pasitikintis ambasadoriumi.

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad dėl konflikto su darbuotojais ambasados darbas Londone paralyžiuotas, dėl to ambasadorius turi būti atšauktas iš pareigų.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.