Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos.

„Radvilų giminės palaidojimų kripta Nesvyžiuje yra unikalus kultūros paveldo objektas ─ vienas iš didžiausių vienos giminės mauzoliejų visoje Europoje. Šis svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų palikimas yra katalikiškosios Radvilų giminės šakos gyvenimo ir palaidojimų metraštis. Būtina apsaugoti kriptą nuo drėgmės, kuri naikina palaikus ir patį objektą, ─ tam yra reikalingas tolesnis finansavimas”, ─ pasitarimo esmę atskleidžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Baltarusijos ambasadorius Aleksandr Korol padėkojo Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos specialistams už atliktą darbą, tiriant Nesvyžiaus Radvilų mauzoliejų. Jis taip pat pabrėžė, koks svarbus yra tolesnis praktinis dviejų valstybių bendradarbiavimas, atkuriant svarbų Lietuvai bei Baltarusijai kultūrinį ir istorinį paveldą. Ambasadorius pritarė naujo projekto paraiškos Bendradarbiavimo per sieną programai teikimui.

Pasitarime be minėtųjų institucijų dalyvavo LR Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų, Kėdainių savivaldybės, Vilniaus universiteto bei Baltarusijos Kultūros ministerijos, Nesvyžiaus vykdomojo komiteto, Nesvyžiaus muziejaus atstovai. Šį pasitarimą Kultūros paveldo departamentas organizavo, siekdamas tęstinumo bendram Lietuvos ir Baltarusijos projektui „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“. Jo metu pradėti vykdyti antropologiniai palaidojimų kriptoje tyrimai, polichromijos žvalgymai bei nustatyta kriptos architektūrinė raida. Lietuvos specialistai šio projekto metu organizuoja bendrus mokymus ir darbus, perteikdami savo gerąją patirtį.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantės Justinos Kozakaitės, su dviejų šalių istorija susijusioje Radvilų giminės kriptoje yra virš 70 palaidotų asmenų. Didžioji dalis iš jų yra mumifikuoti, o rasti balzamavimo atvejai liudija Radvilų giminės kilmingą padėtį ir reikšmę Europoje. Palaidojimai taip pat yra svarbūs istoriniai šaltiniai, liudijantys apie žmonių gyvenimo būdą, jų ligas. Tiriant 5 asmenų palaikus, pirmiausia ketinama identifikuoti Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio palaikus. J. Kozakaitės teigimu, projekto metu nustatytas unikalus palaidojimo atvejis: audinio vyturais apvynioti moters palaikai, o dešinėje pusėje prie šlaunikaulio ─ organinis junginys, kuris veikiausiai gali būti širdis ir liudyti rytietiškas palaidojimo tradicijas arba sunkią ligą.

Projektą „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“ bendrai įgyvendina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (pagrindinis vykdytojas), Nesvyžiaus nacionalinis istorijos-kultūros muziejus-draustinis ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas yra finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų. Lapkričio 14–15 d. Nesvyžiuje planuojama pristatyti visuomenei šio projekto rezultatus.

LDK didikų Radvilų mauzoliejų XVI a. pabaigoje Nesvyžiuje įkūrė Mikalojus VIII Kristupas Radvila Našlaitėlis savo giminės palaidojimams. XVIII a. Mykolas V Kazimieras Žuvelė Radvila giminės kapą pertvarkė: sienose priešais karstus įmūrijo memorialines lentas, įrengė altorių. Svarbūs mauzoliejaus pertvarkymo darbai buvo atlikti 1905 m.: sunykę karstai ir sarkofagai buvo sudėti į medinius futliarus ir užplombuoti, prie jų pritvirtintos lentelės su informacija apie palaidotus asmenis. Manoma, kad tuo metu dalis palaikų galėjo būti sukeisti. XX a. pirmojoje pusėje Nesvyžiaus Radvilų mauzoliejus nukentėjo nuo potvynių, karų. Sudėtingomis sąlygomis saugoti palaikai iki šių metų nebuvo rimčiau tyrinėti.

Jo metu specialistai dalinsis informacija, bus padedama atgaivinti ir lankymui pritaikyti vieną didžiausių Europos mauzoliejų.

Situacija – sudėtinga

Projekto įgyvendinimo pradžia laikomas birželio 13 d. surengtas seminaras Vilniuje, kurio tikslas buvo Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos pasiekimais, tiriant įvarius palaikų tvarkymo atvejus, pavyzdžiui, kaip tirti rastus palaikus ir juos identifikuoti. „Pristatėme keletą restauratorių darbų, parodėme, kaip yra tvarkomos palaidojimo vietos mūsų bažnyčių rūsiuose: Katedros požemiuose, Dominikonų, Šv. Kazimiero ir Bernardinų bažnyčių rūsiuose. Rodėme, kaip įvairūs atvejai yra pritaikyti lankymui“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.

Šiuo metu Baltarusijoje esančio Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje Radvilų giminės palaidojimai (apie 70) lankomi tik dalinai - ne viskas yra prieinama ir pritaikyta lankytojams. „Ten yra įvairių problemų – karstai sudėtingos ir skirtingos būklės, trūksta apšvietimo, yra ir kitų trūkumų. Todėl mūsų tikslas ir yra parodyti bei patarti, kaip mes tvarkytumės tokioje situacijoje“, – teigia. A. Vyšniauskienė.

Tikras pavyzdys

Projektu siekiama Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos patirtimis kultūros paveldo tyrimo, išsaugojimo, valdymo, atgaivinimo ir kultūrinio turizmo srityse.

Jo metu bus atliekami pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, polichromijos (skulptūros ar taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinio dekoras), medžio, metalo, akmens konservavimo ir restauravimo darbai. Planuojama parengti Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje išsaugojimo, sutvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepciją.

„Baltarusiams mūsų specialistų, antropologų darbai yra tikras pavyzdys, kadangi jie patys teigia, kad abejoja ar išvis turi tokius specialistus. Lankėmės ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur svečiams buvo pasiūlyta, esant poreikiui, Baltarusija atsiųsti savo specialistus stažuotėms. Tai juos išties labai sudomino, kadangi jie pasiruošę semtis žinių iš mūsų“, - teigia projekto vadovė.

Trūksta tyrimų

Teigiama, kad žymesni pertvarkymai mauzoliejuje buvo atlikti XX a. pradžioje, tačiau jo raidos istorija netyrinėta, neatlikti istoriniai ir kiti tyrimai. Dėl šios priežasties trūksta naujų faktų, kurie galėtų patikslinti palaidotų asmenų sąrašą ar nustatytų istorines palaidojimo vietas.

Projektas orientuotas į darnaus turizmo, kuriančio naujas darbo vietas ir propaguojančio vietos kultūras ir produktus, vystymą. Paveldo pažinimas ir atskleidimas padėtų sukurti naują turizmo objektą, kuris yra labai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – LDK didikų Radvilų mauzoliejus laikomas vienu iš didžiausių Europoje, o jame palaidota apie 70 asmenų.

Projektą bendrai įgyvendina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nesvyžiaus nacionalinis istorijos-kultūros muziejus-draustinis ir Vilniaus universiteto istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos programos demokratijai programos lėšų.

Palydėti ir palaikyti žinomų žmonių susirinko būrys vilniečių ir miesto svečių. Pernai didelio populiarumo sulaukęs LRT projektas TV žiūrovų dėmesio šiemet tikisi kelione Radvilų keliais. 

Pernai projekto įgula įspūdingą žygį pradėjo Kaune ir Nemunu plaukė iki pat Klaipėdos, o šiemet ekspedicija prasidės Nemuno ištakose Baltarusijoje ir finišuos Kaune. Ekspedicijos vadovas profesorius dr. Alfredas Bumblauskas atskleidė, kad dalyviai plauks nuo Nemuno aukštupio Baltarusijos link, kur Radvilos įkūrė savo sostinę Nesvyžiuje.

Projekto dalyviai taip pat planuoja surengti susitikimus su Druskininkų Alytaus, Prienų ir Biržų bendruomenėmis. Finišas – liepos 5 d. Pažaislyje.

Projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ dalyviai dvi savaites keliaus ir gyvens pagal autentiškus projektus Rusnės laivadirbio Simo  Knapkio atkurtose venterinėse valtyse, lankydami Lietuvai istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas. Išlydint įgulą Rotušės aikštėje visus laivus buvo galima apžiūrėti gyvai.

Išlydėtuvėse ir susitikime dalyvavo ekspedicijos vadovas Alfredas Bumblauskas bei įgulos nariai: etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ tikslas – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve.