Vokietija remia Ukrainos saugumo interesus ir nori prisidėti prie to, „kad pagaliau Donbase įsivyrautų taika“, - pabrėžė H. Maasas trečiadienį Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmitrijumi Kuleba. Tačiau ginklų tiekimas Kijevui esą sumažintų politinio konflikto sprendimo perspektyvas.

H. Maasas pabrėžė Vokietijos pastangas surengti ministrų susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu. Dėl to jis pirmadienį kalbėjęs telefonus su kolegomis iš Prancūzijos ir Rusijos Jeanu Yvesu Le Drianu ir Sergejumi Lavrovu. Paryžius ir Berlynas užima tarpininkių vaidmenį Normandijos formate. „Jei aš per pokalbį telefonu kartu būčiau pranešęs, kad nusprendėme vieną konflikto šalį aprūpinti ginklais, pokalbis būtų buvęs daug trumpesnis“, - kalbėjo H. Maasas.

D. Kuleba savo ruožtu pakartojo savo šalies prašymą gauti vokiškų ginklų. Jis pabrėžė, kad ginklų embargas Kijevui nėra paskelbtas. „Kiek žinau, Vokietijos įstatymuose nėra ir teisinio pagrindo, kuris neleistų Vokietijai parduoti ginklų“, - sakė ministras. Todėl Kijevas Vokietijos vyriausybės sprendimą netiekti ginklų esą traktuoja kaip politinį sprendimą.

Ukrainos vyriausybė dėkinga Berlynui už tai, kad ji nori „konfliktus spręsti politinėmis priemonėmis“, - pabrėžė D. Kuleba. „Labai viliamės, kad būtent tai padės mums atgauti savo teritorijas“. Tačiau ministras įspėjo ir dėl scenarijaus, kad Rusija puls Ukrainą ir dėl asimetrinio karo. „Labai tikiuosi, kad niekas nesigailės, kad nepadėjo Ukrainai padidinti savigynos šansų“, - tęsė D. Kuleba.

Vokietija netieks ginklų Ukrainai, tačiau palaikys derybas ir diplomatinį konflikto tarp Kijevo vyriausybės ir Rusijos palaikomų separatistų rytinėje Ukrainoje sprendimą, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Vokietija nerems Ukrainos ginklais. Esu įsitikinusi, kad šis konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis“, – sakė A. Merkel spaudos konferencijoje Budapešte, kurioje taip pat dalyvavo Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas.

Ji tai pat pareiškė, jog pasisako už ekonomines sankcijas, dėl kurių susitarė Europos Sąjunga, ir derybas, siekiant „išspręsti ar bent jau sušvelninti konfliktą“.

Konfliktas rytinėje Ukrainoje nuo balandžio jau nusinešė daugiau nei 5,1 tūkst. gyvybių, iš namų išvarė 900 tūkst. žmonių. Nepaisant rugsėjį pasirašytos paliaubų sutarties ir gana ramaus gruodžio, pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių susirėmimai su prorusiškais separatistais suintensyvėjo.

V.Orbanas, kuris dažnai kartoja, jog sankcijos daro žalą Vengrijos eksportui, taip pat pareiškė, jog Budapeštas palaiko taikų problemos sprendimą ir nesiųs ginklų Ukrainai.

Jis pabrėžė didelę Vengrijos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, kurie ją pasiekia per Ukrainą, ir pareiškė, kad Vengrijos politiką taip pat lemia tai, jog vakarinėje Ukrainoje prie Vengrijos sienos gyvena maždaug 200 tūkst. etninių vengrų.

Lankydamasi Budapešte A.Merkel turėtų susitikti su šalyje įsikūrusių Vokietijos bendrovių atstovais, apsilankyti Budapešto sinagogoje, šalia jos esančiame Holokausto muziejuje ir pasakyti kalbą vokiškame Andrassy (Andrasio) universitete.

A.Merkel apsilankymas didžiausioje Europos sinagogoje „rodo, kad Europos žydų, įskaitant Vengrijos žydų bendruomenę, padėtis Vokietijos vyriausybei yra svarbus klausimas“, – kalbėjo Vengrijos žydų bendruomenių federacijos vadovas Andras Heisleris prieš kanclerės vizitą.