Pastebėjo netinkamą turinį
Humanitarinių mokslų daktarė, tinklaraštininkė, gidė Marija Oniščik neseniai po vieno iš savo feisbuko draugų įrašu aptiko antisemitinių komentarų. Pašnekovės žodžiais, tai buvo raginimai žydams važiuoti atgal į Izraelį ir teiginiai, esą, kur pinigai – ten ir žydai. "Tokiais atvejais aš paprastai informuoju feisbuko administratorius apie netinkamo turinio komentarus, taip padariau ir šį kartą", – pasakojo M.Oniščik.
Vis dėlto socialinio tinklo administratorių atsakymas kaunietę nustebino – teisindamiesi žmogiškųjų išteklių trūkumu, jie antisemitinio turinio komentarų ne tik nepašalino, bet net neperžiūrėjo. Tuomet Maskvoje gimusi žydė, 38-erius metus gyvenanti Lietuvoje, pasidalijo atsakymu feisbuke: "Ką tik dar kartą bandžiau įskųsti antisemitinius feisbuko komentarus (...), o feisbukas atsisakė juos tikrinti ir išmetė man tokį paaiškinimą: "Savo komandoje turime mažiau žmonių, galinčių peržiūrėti pranešimus dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio. Labai stengiamės skirti prioritetą tam turiniui, kuris yra labiausiai pažeidžiamas." Taip kad, antisemitai, rasistai ir homofobai, galite laisvai rašinėti, kas tik į galvą šauna, nes dėl koronaviruso susidarė internetinės neapykantos tramdymo atostogos."
Taip kad, antisemitai, rasistai ir homofobai, galite laisvai rašinėti, kas tik į galvą šauna, nes dėl koronaviruso susidarė internetinės neapykantos tramdymo atostogos.
Pasak M.Oniščik, panašaus turinio komentarų internete apstu. "Aš esu tas žmogus, kuris nuolat siunčia feisbukui panašius pranešimus ir nuolat gaunu atsakymus, kad jie nerado nieko, kas prieštarautų bendruomenės taisyklėms. Kaip pažeidimą turbūt jie vertina tik tuos atvejus, kai kažkas grasina mirtimi ar bent jau sumušimu, – palygino pašnekovė. – O jei žmogus tiesiog lieja raginimus važiuoti žydams "atgal į Izraelį", arba kaltinimus, kad "jie čia visus nupirko, nes turi daug pinigų", tai esą nieko tokio." Pašnekovės žodžiais, socialinio tinklo atstovai kaip išeitį iš nemalonios situacijos dažniausiai siūlo užblokuoti įžeidžiamai rašantį asmenį. "Taip galima visus kitaip manančius feisbuko draugus užblokuoti ir sėdėti tarsi burbule galvojant, kad Lietuvoje netolerancijos nėra. Tačiau tie, kurie skelbia "Lietuva – lietuviams" ir panašiai, jie dėlto niekur nedings ir toliau platins neapykantą visuomenėje", – problemą įžvelgė M.Oniščik.
Pasak M.Oniščik, feisbuko erdvėje toleruojama beveik viskas – net ir žinutės, kad eis žudyti ar bombų padėti, neretai aptinkamos tik tada, kai veiksmas jau būna įvykęs.
Užbrėžti ribojančią liniją
Pasak jos, neapykantos kitokiems diskursas internete yra labai plačiai paplitęs: "Internete būdinga varyti ant tų, kurie yra kitokie nei pats komentarų autorius ir kurie dėl kažkokių mitologinių priežasčių yra laikomi blogiukais. Tokie komentatoriai jaučiasi absoliučiai nebaudžiami – žino, kad už tai jiems niekas negresia. Interneto erdvėje viešpatauja netolerancija, kitaip tariant, viešpatauja pernelyg didelė, iškreipta tolerancija. Tie, kurie tą erdvę prižiūri, toleruoja beveik viską. Nebent pasakytum, kad eisi žudyti ar bombų padėti. Tačiau ir tokia žinutė neretai aptinkama tik tada, kai veiksmas jau būna įvykęs. Po to, kai koks paauglys Amerikos mokykloje iššaudo pusę klasės, paaiškėja, kad jis apie tai iš anksto buvo pranešęs feisbuke", – liūdnas tendencijas pastebėjo kaunietė.
M.Oniščik įsitikinimu, feisbuko administratoriai turėtų reaguoti į visas antisemitizmo apraiškas. "Tai nėra tas pats, kas pasakyti: nemėgstu storulių arba akiniuotų. Turi būti užbrėžta tam tikra raudona linija, visuomenei aiškiai pasakoma, kad rasizmas, antisemitizmas, homofobija yra už šios linijos ir jos negalima peržengti", – sakė M.Oniščik, kuri įsitikinusi, kad antisemitinio diskurso pasmerkimas turi būti ne pačių žydų, bet visų piliečių rūpestis.
Ji pastebėjo, kad internete dažnai eskaluojama ir dvigubo genocido teorija. Šią teoriją nacių ideologai sukūrė tam, kad prieš žydus sukurstytų valstybių, kurios prieš ateinant naciams buvo okupuotos sovietų, gyventojus. "Remdamiesi šia teorija, naciai skelbė: visi žydai yra komunistai, jie jus tardė, žudė arba norėjo nužudyti, o mes jus išgelbėjome. Dabar jūs turite atkeršyti žydams komunistams, – pasak M.Oniščik, toks mitas iš dalies lėmė, kad šiose teritorijose buvo išžudytas didžiausias procentas žydų. – Tas mitas gyvybingas iki šiol ir viešojoje erdvėje jis labai dažnai pasirodo."
Tarsi raudonas skuduras
Pašnekovės žodžiais, antisemitiniai komentarai pastaruoju metu pasipila po straipsniais apie prieš žydus pasisakiusį Kazį Škirpą arba dokumentus, susijusius su geto steigimu, pasirašiusį Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, ir panašiais atvejais. "Paprastai tokiais straipsniais socialiniuose tinkluose pasidalija žmonės, atstovaujantys kraštutinei dešiniajai jėgai. Jie pasidalija, o tada įsijungia visas komentarų, dažniausiai antisemitinių, choras. Yra nemažai žmonių, kuriems tokie straipsniai yra tarsi raudonas skuduras – jie jaučia pareigą ginti K.Škirpą ar Generolą Vėtrą, nes yra įsitikinę, kad jų vardai nepelnytai teršiami", – tendenciją komentavo M.Oniščik.
Be to, pasak pašnekovės, Lietuvos viešojoje erdvėje vis pasigirsta nuomonių, kad žydų genocido temai skiriama per daug dėmesio. "Kai kurie lietuviai sako: mes taip pat genocidą iškentėjome, bet mūsų už tai niekas neatsiprašė", – M.Oniščik teigimu, tai rodo, kad žmonės nelabai įsivaizduoja, kas yra genocidas.
Pašnekovė priminė, kad genocidas yra žmonių naikinimas dėl vienintelės priežasties – priklausymo tam tikrai etninei grupei. "Lietuvių tautos genocidas, ačiū Dievui, nebuvo vykdomas – niekas jų nežudė vien dėl to, kad jie gimė lietuviais. Sovietų vykdomi persekiojimai, areštai ir trėmimai beveik visada turėjo, kad ir iškreiptą, bet socialinį ir politinį pagrindą. Žmones trėmė dėl to, kad jie arba priklausė tam tikrai visuomenės grupei, arba buvo įtariami priešiškumu bolševikams, kaltinami antisovietine veikla, kovojo su sovietų okupantais", – humanitarinių mokslų daktarės žodžiais, išimtį šiame kontekste sudarė nebent tokie atvejai, kaip Krymo totorių tragedija, kai vien dėl etninės priklausomybės buvo išvežta visa tauta. Pasak M.Oniščik, dažnai pamirštama, kad iš Lietuvos buvo vežami į tremtį ir lagerius ne tik lietuviai, bet ir žydai, rusai, kitų tautybių Lietuvos piliečiai.
Stiprėja visoje Europoje
Kaunietė pastebi, kad antisemitinės nuotaikos pastaruoju metu stiprėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitur Europoje, ypač – pokomunistinėje erdvėje. "Ten, kur demokratija nėra labai išsivysčiusi, tokie dalykai yra labai pavojingi. Matome, kas darosi Vengrijoje, Lenkijoje, kai ultradešiniosios jėgos ateina į valdžią, ir visa valstybė atsiduria pavojuje, – pašnekovės žodžiais, tai yra blogojo nacionalizmo pavyzdžiai. – Tiesa, nacionalizmas visada yra blogas. Patriotizmas yra pozityvus, o nacionalizmas – jis visada turi juodą atspalvį, nes savo tautą iškelia aukščiau kitų tautų."
Kaunietės teigimu, prie to, kad visoje Europoje labai stiprėja kraštutinis dešinysis sparnas, smarkiai prisideda Rusija. Ir esą panašu, kad karantinas tokioms idėjoms tik pasitarnauja. "Ir Lietuvoje stiprėja ultradešiniųjų balsai, vis išlenda nostalgija tautinei valstybei. Tai yra noras sugrįžti mažiausiai 100 metų atgal. Pati tautinės valstybės sąvoka yra archajiška, sunkiai suvokiama šiuolaikiniame pasaulyje. O juk Lietuva visada buvo daugiatautė valstybė", – pastebėjo M.Oniščik.
Jos mintims antrino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas Bernaras Ivanovas – pasak jo, tiek įvairi netolerancija, tiek antisemitizmas sparčiai plinta ne tik lietuviškoje interneto erdvėje. "Tik Lietuvoje antisemitizmas gal labiau imituojamas, jis pasireiškia daugiau retorikos lygmeniu. Tai yra fenomenalu: tie, kurie labiausiai nekenčia žydų, dažnai būna jų gyvenime nematę. Juk Lietuvoje beveik visi žydai buvo išžudyti Antrojo pasaulinio karo metais. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, feisbukinis antisemitizmas paįvairinamas siaubingais teroristiniais išpuoliais", – pašnekovas priminė atvejį, kai prieš penkerius metus islamo teroristas košerinio maisto parduotuvėje Paryžiuje buvo paėmęs įkaitus.
Ryškūs Rusijos interesai
Politologo žodžiais, Prancūzijoje antisemitizmo bangos kartojasi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Dėl tokių vėl sustiprėjusių nuotaikų Izraelis prieš porą metų pakvietė žydus iš Prancūzijos repatrijuoti į Izraelį. B.Ivanovo teigimu, buvo nemažai pasinaudojusių tokiu kvietimu.
O Vokietijoje galvas kelia neonaciai. "Faktiškai "Alternatyva Vokietijai" yra neonacistinė partija, sakanti, kad vokiečiai turėtų didžiuotis savo tautiečiais – Antrojo pasaulinio karo herojais. Galima suprasti, kad ir Adolfu Hitleriu, Jozephu Goebbelsu. Tai, be abejo, kelia siaubą", – pasak politologo, neonacizmo pakilimas juntamas visoje Europoje.
Tokių nuotaikų kontekste B.Ivanovas ragino nepamiršti ir hibridinio karo, fakto, kad Rusija nuosekliai remia neonacių organizacijas visoje Europoje, tokiu būdu bandydama destabilizuoti situaciją. "Remia ir įvairius dešiniuosius populistus – ir Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir, manau, Lietuvoje. Rusija jiems organizuoja seminarus, tam skiriamas nemažas finansavimas, kaip ir Rusijos trolių palaikymas", – pastebėjo VDU docentas.
B.Ivanovo teigimu, Lietuvoje susidariusi fenomenali situacija – tie, kurie labiausiai nekenčia žydų, dažnai jų gyvenime nėra nematę.
Pašnekovo žodžiais, vykdydama hibridinį karą Rusija siekia skaldyti visuomenę iš vidaus. Tai apima ir antisemitizmo kurstymą. Nors realių prielaidų antisemitizmui Lietuvos visuomenėje B.Ivanovas neįžvelgia, jis pastebi gąsdinančią tendenciją. "Mane labiausiai gąsdina, kad tautinę idėją Lietuvoje keliantys politikai, visokie filosofai, prisidengiantys dešiniųjų ir net krikščioniškomis idėjomis, bando spekuliuoti antisemitizmo temomis. Ir visa tai labai sėkmingai išnaudoja mūsų Rytų kaimynai. Prisiminkime lentos Generolui Vėtrai nukabinimo istoriją. Ten ir Vilniaus meras pasirodė ne itin palankioje šviesoje. Žinoma, tuo yra manipuliuojama", – pasak politologo, šią temą galima puikiai išnaudoti visuomenės skaldymui.
Pašnekovo žodžiais, lentos Generolui Vėtrai istorija iliustruoja ir tai, kad Lietuvos istorikai nedirba to darbo, kurį turėtų dirbti. B.Ivanovo teigimu, istorikai, kurie prie naujojo naratyvo kūrimo turėtų prisidėti rimčiau, yra tiesiog užsisklendę savyje: "Jie verda savo sultyse, užuot plėtoję istoriją ir skaudžių istorinių epizodų tyrimus kartu su lenkų, ir, sakyčiau, Izraelio kolegomis. Ignoruoti žydų istorikus, mums užimti įsižeidusiojo pozą ir nusisukti negalima. Tie, kurie mus kursto, ploja katučių matydami, kad pas mus pilna naudingų idiotų, kurie pasitarnauja hibridiniams Rusijos tikslams."
Krizės paaštrina nuotaikas
Pasak B.Ivanovo, ekonomikos krizės metu antisemitizmo ir kitų netolerancijos apraiškų gali padaugėti, nes krizės visada apnuogina, paaštrina tam tikras visuomenės nuotaikas. "Juk nacių populiarumą Vokietijoje iki debesų iškėlė būtent ekonomikos krizė 1929–1930 m., – pašnekovo žodžiais, tuomet per porą metų jie iškilo nuo vos kelis procentus rinkėjų balsų gaunančios iki didžiausios šalyje partijos. – Žinoma, anų dienų situaciją tiesiogiai lyginti su šiandiena būtų primityvu, tačiau per krizes padaugėja pykčio ir neapykantos kurstymo, negatyvių emocijų sklaidos. O antisemitizmas kaip latentinė tema, deja, nuolatos vienaip ar kitaip iškyla. Juk žydai visada dėl visko kalti – tarsi atpirkimo ožiai."
Kalbant apie galimą antisemitizmo plėtrą, politologo žodžiais, situacija Lietuvoje yra dvejopa: "Viena vertus, kadangi čia beveik visiškai nėra žydų, nėra prieš ką organizuoti pogromus. Tačiau prasiveržti neapykantai yra labai neblogos sąlygos. Nes Lietuvos ekonomika silpna, smulkieji ir vidutiniai Lietuvos verslininkai yra silpni, nepaprastai pažeidžiami."
Anot B.Ivanovo, tam tikras antisemitinių nuotaikų suaktyvėjimas artimiausiu metu gali būti susijęs su tokių politinių jėgų kaip Vytauto Sinicos ir Vytauto Radžvilo vedamos partijos Nacionalinis susivienijimas, Rimanto Jono Dagio "Krikščionių sąjunga", Arvydo Juozaičio susivienijimo "Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai" ir tokių asmenų kaip Petras Gražulis ruošimusi artėjantiems Seimo rinkimams. "Tiesa, daugelis tų asmenų yra politiniai frykai. Jie turi vieną vidinę problemą: yra labai išpuikę, jaučiasi didūs. Įsivaizduoja, kad yra labai svarbūs, nors yra svarbūs tik patys sau, – VDU docento teigimu, tokių partijų mobilizacinis potencialas Lietuvoje yra minimalus. – Taip yra visų pirma dėl to, kad jų neremia joks stambus kapitalas. A.Hitleris ir kiti marginalai išpopuliarėjo, kai gavo didžiulę paramą – turėjo milijoninius resursus. O mūsiškiai neturi nieko. Jie nėra naudingi mūsų stambiajam verslui, nes jis gyvena iš ES pinigų. O šių partijų tikslai yra skaldyti ES."
Tie, kurie mus kursto, ploja katučių matydami, kad pas mus pilna naudingų idiotų, kurie pasitarnauja hibridiniams Rusijos tikslams.
Politologo žodžiais, didesnių problemų kiltų, jei kai kurias šių politikų eskaluojamas idėjas perimtų didesnių politinių grupių atstovai, nieko bendra neturintys su tautos interesais, tačiau trūks plyš norintys išlikti valdžioje ir pasiruošę daryti bet ką, kad tik išsaugotų populiarumą. "Tačiau dabar esantiems valdžioje seksis blogai visų pirma dėl to, kas mūsų laukia vasarą ir rudeniop, kai prasidės tikroji ekonominė katastrofa. Koronaviruso kontekste, ekonomikos krizė gali sukelti visišką krachą. Todėl dabar konservatoriai ramiai sėdi ir laukia to momento", – perspektyvą piešė B.Ivanovas.
Kalbant apie antisemitinio turinio šalinimą iš feisbuko, politologas įsitikinęs, kad reikia tai daryti, tačiau turi būti susitarta, kur yra ribos. "O turint omenyje tą faktą, kad žydai išgyveno holokaustą, jie turi teisę jautriai reaguoti ir besti pirštu, matydami antisemitinius epizodus", – sakė jis.
Vis dėlto B.Ivanovas teigė pastebintis feisbuko pastangas kovoti su netolerancijos kupinu turiniu. Kaip pavyzdį jis įvardijo lietuviškai šio socialinio tinklo erdvei skirtą atskirą moderatorių. "Žinoma, tas vienas žmogus gali nedaug, nes feisbukas yra nearti dirvonai. Ten ir tautinė neapykanta, ir antisemitizmo kurstymas, ir melagingos naujienos (angl. fake news), tarp kurių – susijusios su koronavirusu. Skleidžiamos visokios sąmokslo teorijos, melai", – nederamo turinio įvairovę ir gausą pabrėžė pašnekovas.
Komentaras
Visvaldas Legkauskas
Psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas
Per krizes paprastai padaugėja netolerancijos apraiškų. Visuomenėje išauga įtampa, sumažėja saugumas, ir kai kurios jos grupės ima ieškoti paprasto atsakymo: kas dėl to kaltas? Jo dažniausiai ieško paprasti žmonės, kurie jaučiasi labai nesaugūs arba yra nukentėję nuo krizės. Dažniausiai tai yra menkesnio išsilavinimo žmonės, neretai – anksčiau turėję išankstinių rasistinių nusistatymų.
Žmonės ieško atsakymo, kas kaltas dėl to, kad aš susiduriu su bėda. Jiems reikia, kad kažkas būtų kaltas, nes atsakymas "taip atsitiko" netinka. Kalbant apie dabartinę pasaulinę pandemiją, taip atsitiko, kad vienas iš tūkstančių virusų, būdingų gyvūnams, atkeliavo pas žmones. Virusų iš gyvūnų pas žmones peršoka tūkstančiai, tačiau vienas tapo mirtinas. Tai galbūt vienas toks atsitikimas per 100 metų – na, taip tiesiog atsitiko. Tačiau tai nėra paprastas atsakymas su konkrečiu kaltininku. Daliai žmonių būdingas įsitikinimas, kad bet kokia bėda turi konkretų kaltininką ar grupę kaltininkų. Tokie žmonės ieško juos tenkinančio atsakymo ir randa – pavyzdžiui, esą dėl šios pandemijos kalti kinai. Dėl pandemijos kylančios krizės tokie žmonės taip pat ką nors kaltins, bet jau nebūtinai kinus. Taigi, rasistinio pobūdžio apraiškų dabar gali daugėti. Tai būdinga daugeliui visuomenių, ypač toms, kuriose yra daugiau ekonominio nepritekliaus sukeltų įtampų.
Kalbant apie minėtą feisbuko komandos atsakymą į prašymą išimti antisemitinio turinio komentarus, tai yra šios komandos viešųjų ryšių nesėkmė. Kova su rasizmu ir antisemitizmu yra visų tarptautinių kompanijų politika, kuri yra savaime suprantama. Manau, kad šiuo atveju žmogus, kuris parašė atsakymą, tiesiog padarė klaidą išreikšdamas ne bendrovės oficialią politiką, bet paviešindamas einamąsias trumpalaikes veiklos gaires, kurių, atsižvelgiant į ribotus žmogiškuosius išteklius, bendrovėje laikomasi šiuo krizės laikotarpiu. Socialiniuose tinkluose galime aiškiai matyti, kaip pandemija išnaudojama plačiai dezinformacijos ir priešiškumo visuomenėje skatinimo kampanijai. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose vykdoma intensyvi koronaviruso siejimo su 5G skaitmeniniu ryšiu kampanija turi realių padarinių, tokių kaip telekomunikacijų antenų padegimai Jungtinėje Karalystėje. Šiai dezinformacijos kampanijai feisbukas skiria didelį dėmesį ir gali būti, kad šiuo metu jie tiesiog neturi žmogiškųjų išteklių susitvarkyti su visa informacijos lavina. Nepaisant to, yra svarbu, kad visi socialiniai tinklai laikytųsi įprastos griežtos politikos tautinę ir rasinę nesantaiką skatinančių įrašų atžvilgiu.
