TAMSIAODŽIUI – UŽTRENKTOS DURYS Į NAKTINĮ KLUBĄ

Klaipėdoje antrus metus studijuojantį Turkijos pilietį pribloškė lietuvių netolerancija, kuri, jo žodžiais tariant, mieste pasireiškia vis dažniau. Jaunuolio kantrybė visiškai išseko, kai savaitgalį jis nebuvo įleistas iš eilės net į kelis naktinius klubus.

Bado pirštais ir laiko teroristu

Šiuo metu uostamiestyje gyvenantis ir viename universitete išsilavinimo siekiantis turkas kratėsi viešumo ir pageidavo išlikti anonimas.

Pašnekovo žodžiais, per pusantrų metų, praleistų Klaipėdoje, jam teko patirti itin nemalonių išgyvenimų. Net visai nepažįstamų žmonių užgauliojimus.

Pastarieji esą dar sustiprėjo prasidėjus didžiajam pabėgėlių krizės bumui.

"Tai, kad bobulytės autobusuose į mane bado pirštais, o "išradingumo" nestokojantys paaugliai numeta kokį nors sąmojį apie bombas ir teroristus, seniai nebestebina. Šiaip jau esu kantrus, taktiškas žmogus, nemėgstu konfliktų ar aiškinti kitiems, ką jie turi galvoti. Tačiau pastarieji įvykiai išvedė iš pusiausvyros, net privertė susimąstyti, ar turėčiau mesti mokslus ir grįžti namo", – apmaudavo pašnekovas.

Jaunuolis įsitikinęs, kad vėlyvą šeštadienio vakarą apsaugos darbuotojų buvo diskriminuojamas būtent dėl savo tautybės.

"Be abejonės, atrodau kitaip nei lietuviai – tamsesnės odos, rudų akių, juodais it anglis plaukais, taip pat esu gana uždaras, man sunku užmegzti naujas pažintis. Tačiau tai nėra priežastis neįleisti manęs ten, kur priimami net sunkiai ant kojų pastovintys žmonės", – stebėjosi turkas.

Palaikė čečėnu

Lietuviškai nekalbantis turkas per vieną vakarą bandė patekti į tris uostamiestyje esančias pasilinksminimo vietas – barą ir du muzikinius klubus.

Nė į vieną jų įkelti kojos studentui nepavyko, o galiausiai net sulaukė priekaišto dėl savo išvaizdos.

"Su manimi tą vakarą buvę draugai, tarp kurių – keli amerikiečiai ir du lietuviai, tiesiog nustėro. Jiems apsaugininkas atidarė duris, o mane lyg kokį nusikaltėlį pasistūmėjo į šalį. Kai pradėjau anglų kalba klausinėti, kas negerai, nieko neatsakė. Kaip vėliau sužinojau, augalotas vyras mano bičiuliams trumpai drūtai išrėžė, kad "čečėnų viduje nebus, nes problemų nereikia", – nemalonų incidentą atsiminė jaunuolis.

Pašnekovas tikino, kad buvo visiškai blaivus, nes vartoti alkoholį neleidžia įsitikinimai.

Tuo metu kiti su juo buvę vaikinai – lengvai išgėrę.

"Labai nemaloni patirtis, pasijutau apgailėtinai. Juk vakaras buvo sugadintas ne tik man, bet ir mano bendrakursiams. Ateityje vargu ar sutikčiau dar kartą rodytis toje vietoje", – apmaudą liejo jaunas vyras.

Jo žodžiais, studijų aplinka, kurioje mokosi, yra puiki, tačiau tai, kas vyksta už universiteto ribų, rimtai motyvuoja bėgti iš Lietuvos.

Neįleido ir neįgaliojo

Panašius skundus, susijusius su diskriminacija, Lietuvoje nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vyriausioji šios tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė teigė, kad studento iš Turkijos situacijoje išties yra diskriminacijos apraiškų.

"Tirtume tokį skundą, jei žmogus į mus kreiptųsi. Kalbant konkrečiai apie naktinius klubus, prieš keletą metų esame gavę pranešimą iš neįgalaus asmens, sėdinčio vežimėlyje. Jį taip pat buvo atsisakyta įleisti į vidų. Patvirtinome pažeidimą ir to klubo savininkei skyrėme įspėjimą. Tiesa, odos spalva, tautybė, rasė nėra dominuojančios diskriminacijos formos Lietuvoje. Kai bendraujame su savo kolegomis iš lygybės institucijų kitose šalyse, matyti, kad jie kur kas dažniau su tuo susiduria", – komentavo M.Jurkutė.

Esą skundų iš užsieniečių tarnyba gauna, tačiau ne tiek daug, kad atspindėtų visos šalies situaciją. Be to, tai – sunku įrodyti.

Skyrė tūkstantinę baudą

"Vis dėlto skundų statistika neatspindi visuomenės realijų. Mes girdime ir matome, kad problemų yra daug, tačiau žmonės bijo į mus kreiptis ar bando išspręsti viską savo jėgomis. Ypač regionų gyventojai", – pridūrė vyriausioji specialistė M.Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolierius už asmens diskriminavimą, priklausomai nuo pažeidimo, gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 579 eurų.

Taikant nuobaudą pakartotinai, bauda dvigubėja.

Tačiau, pašnekovės žodžiais, piniginės baudos nėra efektyvios, siekiant sumažinti pažeidimų skaičių.

"Jeigu verslininkas daug uždirba, ši suma jam tikrai nėra didelė. Todėl kontrolieriai dažniau apsiriboja įspėjimu arba rekomendacija, nes tai – paveikesnė priemonė. Ypač jei žmogus pripažįsta savo kaltę. Tiesa, esame skyrę tūkstančio litų baudą už moteris diskriminuojančią ir žeidžiančią reklamą, kai vykstant tyrimui nebuvo geranoriško bendradarbiavimo", – atsiminė pašnekovė.