Tikslas – užauginti anūką
„Gydymas, kurį dabar gaunu, suteikia man galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Dabar esu jau ir po operacijos. Prieš kelis mėnesius dr. Audrius Dulskas atliko operaciją ir pašalino pradinį naviką. Dabar tos bjaurasties nebeturiu. Labai sėkmingai vyksta gydymas ir tikiuosi dar pagyventi. Esu pacientų programoje ir gaunu vaistus – naują modernų preparatą. Būtent šis vaistas palaiko mano gerą formą. Gyvenu, puikiai jaučiuosi, esu energinga, – pasakoja išplitusia endokrinine onkologine liga serganti vilnietė Janina Drelingienė. – Jaučiuosi sveikas žmogus. Reikia tik neužsiciklinti, kad esu sunkus ligonis. To visiškai negaliu sau leisti. Taigi aš sveika ir jauna, nesvarbu, kad man 71, – juk turiu pareigą auginti anūkėlį.“
Moteris pasakojo, kad globojamas aštuonerių metų anūkas gyvena kartu su ja. Dėl to jai tenka daug pareigų. „Įsivaizduokite, koks tai iššūkis. Aš daktarei kartą taip ir pasakiau – daktare, privalau gyventi, aš turiu vaikelį ant rankų – kad ir su tokia diagnoze, bet negaliu nei mirti, nei rimtai sirgti.
Pamėginkime tik įsivaizduoti – tai jaunų moterų darbas, 30-metės moterys tokius vaikučius turi. Į treniruotes, žinoma, jis jau ir pats nuvažiuoja, aš tik pasitinku. Žodžiu, ta mano pilnutėlė dienotvarkė nepalieka man laiko galvoti apie ligą, gailėtis savęs, laukti gailesčio iš kitų. Aš neturiu tam laiko“, – su šypsena pasakoja energinga senjorė.
Slepiasi: „Pasireiškę simptomai dažnai priskiriami kitoms ligoms, pvz., širdies, plaučių ligoms, dirgliosios žarnos sindromui ir kt.“, – pastebi E. Baltruškevičienė. / Asmeninio archyvo nuotr.
Diagnozė išgąsdino
Neuroendokrininis navikas vilnietei buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos.
„Taip – neuroendokrininis navikas, visi žino, kad jis ne toks greitaeigis. Aišku, mane labai išgąsdino ketvirta jo stadija. Bendra nuomonė apie tokius atvejus – pabaiga. Kiek tau liko, žmogeli?“ – sako J. Drelingienė.
Navikas jai diagnozuotas klubinėje žarnoje, tačiau buvo labai vėlai pastebėtas. Kadangi buvo mažas, jo nesimatė jokiais tyrimo būdais. „Tai buvo iš tiesų pasislėpęs navikas. Labai sunkiai diagnozuojama liga, ji labai slepiasi, dėl to ir iki ketvirtos stadijos priėjau. Jeigu būtų pastebėtas anksčiau, būtų kitais būdais sunaikintas. Nebūtų pažeisti kiti organai. Tai buvo labai nemalonus ir ilgas procesas. Iki žinios, iki ištyrimo ir gauto rezultato.
Moteris pasakoja, kad neuroendokrininis navikas jai buvo diagnozuotas tik tada, kai pasklido kepenyse. Tai buvo pastebėta atliekant kompiuterinę tomografiją, vėliau paimta biopsija.
„Dabar jau ketveri metai, kai baigėsi nežinia ir visa ta bjauri simptomatika: ir slapto kraujavimo buvo. Kai darė kolonoskopiją, deja, nieko nesimatė. Kentėjau ir pilvo skausmus, visokius nevirškinimus, viduriavimus. Kol pati nustačiau, kad negaliu vartoti pieno – esu alergiška. Netoleruoju alkoholio – esu absoliuti abstinentė. Mano liga man pasakė – ne. Jeigu nors saldainį suvalgyčiau su alkoholiu, mane iš karto išmėtytų dėmėmis. Tokia alerginė reakcija, – pasak J. Drelingienės, abstinente ji tapusi dėl ligos. – Tai dalykai, kurių mano liga netoleruoja. Nepriima organizmas.“
Kada prireikia operacijos
Sunegalavusiems žmonėms ji pataria nedelsti – iš karto kreiptis į gydytojus.
„Kai tik sunegaluoji, visuomet reikia eiti ir tirtis. Juolab kad yra programa, pagal kurią tiria dėl slapto kraujavimo, jeigu reikia, siunčia atlikti kolonoskopijos. Nebaisu – šis tyrimas atliekamas su bendra nejautra. Žmonės vis tiek bijo – bet per kolonoskopiją juk ir nustato ligą. Labai paprasta: pirmas žingsnis – slapto kraujo testas, antras žingsnis – kolonoskopija. Daugybė atvejų, kai liga nustatoma laiku. Nereikia bijoti tirtis. Reikia stengtis dėl savęs. Kiekvienas nori gyventi. Nereikia gulėti lovoje ir aimanuojant laukti. Raginu eiti, kreiptis, daryti tyrimus ir gydytis. Dabartinė medicina daug gali“, – įsitikinusi J. Drelingienė.
Audrius Dulskas. / Asmeninio archyvo nuotr.
„Deja, kartais neuroendokrininiai navikai nustatomi tik jau esant pažengusiai ligai, kai atsiranda greitos operacijos reikalaujantys simptomai, pvz., žarnyno nepraeinamumo, kraujavimo, žarnų perforacijos“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) chirurgas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.
Pasak jo, tais atvejais, kai diagnozuojame neišplitusį neuroendokrininį naviką, paprastai užtenka operacinio gydymo. „Išplitusius neuroendokrininius navikus galima gydyti kombinuotu būdu – pašaliname pirminį židinį, vėliau galima taikyti abliacijos procedūras naudojant įvairius energijos šaltinius: karštį, šaltį arba kitais būdais šalinti metastazes kituose organuose. Gydymo eiliškumas visada aptariamas per daugiadalykės gydytojų komandos pasitarimus“, – sako docentas.
Deja, kartais neuroendokrininiai navikai nustatomi tik jau esant pažengusiai ligai, kai atsiranda greitos operacijos reikalaujantys simptomai, pvz., žarnyno nepraeinamumo, kraujavimo, žarnų perforacijos.
Būna gerai pasislėpę
Neuroendokrininiai navikai (NEN) išsivysto iš hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas išskiriančių ląstelių, paplitusių daugelyje žmogaus organizmo vietų. Dažniausiai neuroendokrininių navikų aptinkama virškinimo trakto gleivinėse, kasoje, plaučiuose, jų gali būti ir skydliaukėje, antinksčiuose ir kitose vietose.
„Tai išskirtinė grupė retų navikų, kurie gali išsivystyti bet kur organizme. Šios navikinės ląstelės augdamos sudaro navikus ir gali išskirti hormonus, kurie lemia įvairius simptomus: viduriavimą, karščio, raudonio epizodus, dusulį, gali didinti arba mažinti gliukozės kiekį kraujyje. Būtent dėl tokio įvairaus neuroendokrininių navikų simptomų spektro nėra paprasta iš karto nustatyti neuroendokrininio naviko diagnozę. Simptomai dažnai priskiriami kitoms ligoms, pvz., širdies, plaučių ligoms, dirgliosios žarnos sindromui ir kt. Ne veltui šie navikai vadinami paslaptingaisiais, kamufliažiniais“, – pastebi NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.
Pasak jos, dažniausiai neuroendokrininiai navikai vystosi lėtai – net keletą metų: „Ligos pradžioje jie nesukelia jokių specifinių simptomų ir tik ligai išplitus pasireiškia minėti karcinoidinio sindromo požymiai. Gydymo schema priklauso nuo ligos išplitimo, pirminio naviko vietos, ląstelių piktybiškumo. Lėtai augančius navikus stengiamasi operuoti, pašalinti ne tik pirminį naviką, bet ir metastazes, jei tai įmanoma.
Gydytoja džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojams daugeliu atvejų galima skirti šiuolaikinį gydymą.
„Išplitusi liga gydoma biologine terapija, radionuklidų terapija, kartais ir chemoterapija. Biologinė terapija somatostatino analogais padeda ne tik pristabdyti naviko augimą, bet ir kontroliuoti karcinoidinį sindromą. Šis gydymas yra gerai toleruojamas ir leidžia pacientui ilgai gydytis išlaikant gerą gyvenimo kokybę“, – reziumuoja gydytoja E. Baltruškevičienė.
