Bestselerių „Užrašų knygelė“ ir „Dviese“ autorius Nicholas Sparksas pasakoja jaudinančią istoriją apie viską ištveriančią meilę. Apie atsitiktinę pažintį, kuri nulemia dviejų skirtingų žmonių gyvenimus.

Houpė Anderson yra kryžkelėje. Ji nesijaučia laiminga dėl šešerius metus trunkančių santykių, negana to, tėčiui diagnozuojama sunki liga. Houpė ketina vykti į šeimos vasarnamį Sanset Biče, kad jį sutvarkytų prieš pardavimą ir priimtų keletą nelengvų sprendimų. Tru Volsą, gimusį ir užaugusį Zimbabvėje, į Sanset Bičą pakviečia laiškas, kurį parašęs žmogus tvirtina esąs jo tėvas. Tru tikisi išsiaiškinti motinos gyvenimą gaubusias paslaptis, bet laiškas jį nuveda netikėta kryptimi. Susikirtus dviejų nepažįstamųjų keliams, užsimezga audringas ir paslaptingas ryšys. Tačiau įsimylėjėliai priversti rinktis tarp pareigos šeimai ir asmeninės laimės. Kiek išbandymų gali atlaikyti tikri jausmai?

CD Reiss „Santuokos žaidimai“

„Žaisk, kad laimėtum“, – skelbia romano paantraštė. Trisdešimt dienų. Tiek Adamas Steinbekas reikalauja iš savo žmonos. Trisdešimt dienų atokioje pajūrio viloje daryti viską, ko jis reikalauja. Po to jis pasirašys skyrybų dokumentus ir perleis jai visas jų kompanijos akcijas. Per tą laiką Adamas turi vėl tapti tuo, kuo buvo anksčiau, – dominuojančiu valdovu, kurį buvo užgniaužęs visus penkerius metus, kai pamilo Dianą. O ji taip nori susigrąžinti prarastą šeimos leidyklą, kad sutinka užsidaryti mėnesiui, nutraukti visus ryšius su pasauliu ir paklusti jo valiai. Ji paklus vyrui kūnu, bet širdimi niekada nenusilenks. Kaip ji klydo...

Andrius Užkalnis „Trečioji Evangelija. Griūtis ir laisvė“

Butai, mašinos, pinigai, mygtukiniai telefonai, televizija, maistas, drabužiai, kelionės, seksas, vaikai ir blogi įpročiai – visa Lietuvos buitis iš pirmojo laisvės dešimtmečio. 1989–2000 metai trečiojoje Užkalnio evangelijoje: ne apie politiką ir ne apie Landsbergį su Brazausku, bet apie mus visus, kuo gyvenome ir apie ką galvojome. Linksmiausia, giliausia ir lengviausiai skaitoma naujausios istorijos knyga iš Užkalnio, kuris perkrato visą savo ir jūsų prisiminimų palėpę iš to nepaprasto dešimtmečio, kuriame visi buvome atradimo herojai.

„Mes buvome, turbūt, kaip Amerikos indėnai, naiviai žiūrintys į užkariautojus iš Europos ir perkantys arba keičiantys savo brangenybes į blizgučius ir veidrodėlius. Paskui daugeliui atėjo susivokimas, kas gerai ir kas blogai, ką verta importuoti į mūsų gyvenimą ir ko nereikia, kokie įpročiai ir įgūdžiai mums reikalingi, o kas yra tiesiog purvinos svetimo gyvenimo putos arba svetimi spalvoti muilo burbulai. Šioje knygoje yra mano, Andriaus Užkalnio, gimusio 1970 metais Kaune, prisiminimai ir paaiškinimai apie tą laiką, kuris teko mano jaunystei, ir šiek tiek faktų, kuriuos irgi gali kas nors ginčyti. Žmonės manęs klausia, ar savo istorinę dokumentiką aš teikiu patikrinti istorikams, ir aš sakau – niekada. Nes istorikai turi savo prisiminimus, o aš turiu savuosius, ir dar aš turiu savo atmintį ir savo supratimą apie tai, kaip klostėsi dalykai ir kaip jie man atrodė“, – rašo Andrius Užkalnis.

balto.lt